Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1248-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-10
Bylos Nr.
2A-1248-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01821-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
M. V.
Advokatai
Regina Vasiliauskienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1248-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01821-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.; 121.18.; 121.21.; 122.2.; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Jadvygos Mardosevič,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovei L. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui M. V. dėl išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui S. V. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad 2007-11-22 gimė sūnus S. V., kurio tėvystę atsakovas pripažino ir sūnui suteikė jo pavardę. 2007 m. atsakovas buvo nuteistas ir jam paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, kurią jis atliko Kybartų pataisos namuose. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos atsakovas sūnų lankė, tačiau materialiai prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. 2010 m. atsakovas dar kartą buvo nuteistas, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atlieka Marijampolės pataisos namuose. Atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Nurodė, kad ji šiuo metu dirba UAB „Ridvita“, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro 579,42 Lt per mėnesį, o nekilnojamojo turto ar santaupų neturi.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, darbo neturi ir negali teikti vaikui išlaikymo. Prašė nepriimti sprendimo ir leisti jam pačiai savo noru ir nuožiūra teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Institucija teikianti išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iš vadoje pasiūlė išlaikymo dydį nustatyti proporcingai tėvų padėčiai bei nepilnamečio vaiko poreikiams (b.l 23).

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1977 m. gegužės 11 d., išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. V., gim. 2007 m. lapkričio 22 d., po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2025 m. lapkričio 22 d. Įpareigojo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti S. V. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise. Priteisė iš M. V. 556 Lt 39 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Apylinkės teismas konstatavo, kad iš byloje esančio išlaikymo paskaičiavimo ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalių nepilnamečio vaiko S. V. poreikiams tenkinti reikia apie 808 Lt per mėnesį (b.l. 8). Ieškovės pateiktas vaiko poreikių paskaičiavimas neatspindi realių jo poreikių per mėnesį vertinant juos vertine išraiška, nes šiame paskaičiavime nurodytos atskiros išlaidų pozicijos yra būtinos, tačiau jos nėra patiriamos kiekvieną mėnesį, todėl šia ieškovės pateikta vaiko poreikių skaičiuote, pagal kurią nepilnamečiam vaikui S. V. reikia atitinkamai 808 Lt išlaidų per mėnesį, teismas nesivadovauja. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), ieškovės turtinę padėtį (b.l. 7, 9-12), byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, bei į tai, kad šalys gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą, teismas, vadovaudamasis CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintu proporcingumo principu, apylinkės teismas padarė išvadą, jog atsakovas gali teikti 400 Lt išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti minėto dydžio išlaikymo, o tokio dydžio išlaikymas leis įgyvendinti tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir prisidės prie vaiko poreikių įgyvendinimo, leis įgyvendinti vaiko poreikius skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms bei mokymui.

Šalies argumentai

Atsakovas M. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti, t.y. priteistą 400 Lt išlaikymą sumažinti iki 250 Lt, išlaikymą priteisti ne nuo 2007 m. lapkričio 22 d. , o nuo 2009 m. vasaros, kadangi iki šios datos išlaikymą vaikui teikė atsakovo tėvai. Nurodo, kad priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas bei nepagrįstas. Iki 2009 m. vasaros, kai atsakovas atliko bausmę Kybartų pataisos namuose, vaiką išlaikė atsakovo tėvai. Šiuo metu atsakovas bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose, darbo neturi. Teismas sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, o ne byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

Ieškovė L. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylą, o vaiko išlaikymui priteista suma nėra didelė, atitinka teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2007-11-22 ieškovė L. P. ir atsakovas M. V. susilaukė sūnaus S. V.. Duomenų apie tai, kad atsakovas M. V. būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiui sūnui, byloje nėra. Ieškovės L. P. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 580 Lt, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo S. V. priteisimo. Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu priteisė iš atsakovo M. V. 400 Lt išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui S. V. mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas M. V. su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Prašo priteistą 400 Lt išlaikymą sumažinti iki 250 Lt. Reikalavimą sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui grindžia tuo, jog priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas bei nepagrįstas, kadangi šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, darbo neturi.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad minimalus išlaikymo dydis per mėnesį yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad protingos ir būtinos išlaidos nepilnamečiam šalių sūnui išlaikyti per mėnesį yra 800 Lt, tokia suma yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti ir užtikrinti vaiko vystymuisi būtinas sąlygas. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad sūnaus poreikiams patenkinti būtų pakankama mažesnė išlaikymo suma nei 800 Lt. Apeliantas iš esmės neginčija savo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, tačiau mano, kad priteista 400 Lt suma yra neproporcinga jo turtinei padėčiai, t.y. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, šiuo metu neturi darbo. Galima teigti, kad tuo atveju, jei būtų sutikta su atsakovo pozicija, jog jis sūnui turi teikti 250 Lt išlaikymą, likusią vaiko poreikius tenkinančią išlaikymo dalį, t. y. 550 Lt, turėtų teikti ieškovė, tačiau ieškovė L. P. pagal savo finansinę padėtį teikti tokio išlaikymo nepilnamečiui sūnui neturi galimybių.

Atsakovas negalėjimą teikti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo jo nepilnamečiui sūnui grindžia iš esmės tuo, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę bei neturi darbo. Nustatyta, kad atsakovas laisvės atėmimo bausmę jau yra atlikęs. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Įvertinus šalių turtinę padėtį, tai, jog nepilnametį sūnų iki šiol išlaikė išimtinai ieškovė, ji viena augina vaiką, o atsakovas jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, yra jaunas, sveikas, darbingas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, nustatydamas teiktino išlaikymo dydį orientavosi į minimalią algą bei priteisė iš atsakovo pusę vaikui išlaikyti reikalingos sumos.

Apeliacinio skundo argumentai, jog iki 2009 m. vasaros atsakovo sūnų S. V. išlaikė atsakovo tėvai, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo atsakovo nepilnamečiui sūnui reikšmės neturi, kadangi pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninio pobūdžio, kuri negali būti perleidžiama kitiems asmenims (CK 3.192 str.). Tuo pačiu reikia pabrėžti, jog trečiųjų asmenų teikiamas išlaikymas vaikui, negali būti pagrindas atleisti tėvus nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 3.195 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisLoreta LipnickienėJadvyga Mardosevič