Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eP-23-463/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-10
Bylos Nr.: eP-23-463/2025
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas: Ž. B.
Atsakovas: Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai
Trečiasis asmuo: R. J.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eP-23-463/2025Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00226-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.12 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-495-629/2024 pagal pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. J.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Ž. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2022 m. gegužės 6 d. išvadą Nr. E-(1.15)-13 „Dėl rajono mero pavaduotojo R. J. elgesio“ (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys, mero pavaduotojas R. J., vadovauja, be kita ko, Zarasų rajono savivaldybės tarybos sudarytam Zarasų miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos „Zarasų Enervizija“ įgyvendinimo priežiūros komitetui (toliau – ir Komitetas). Pareiškėjas 2021 m. gegužės 21 d. elektroniniu laišku (toliau – ir el. laiškas) kreipėsi į R. J. su prašymu pateikti el. paštu tais metais vykusių Komiteto posėdžių protokolus. Per daugiau nei vieną mėnesį negavęs jokio atsakymo, pareiškėjas priminė apie tai R. J. 2021 m. birželio 25 d. el. laišku. Pareiškėjas 2021 m. birželio 29 d. gavo atsakymą. Nors el. laiškuose buvo aiškiai nurodęs savo vardą, pavardę ir adresą, R. J. savo el. laišką pradėjo nuo asmeniškumų ir paprašė suformuluoti pareiškėją dominančius klausimus, tuomet persiųs protokolų išrašus. Toks R. J. elgesys yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnyje įtvirtintais pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo ir nešališkumo principais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio trečioje pastraipoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjas 2021 m. spalio 4 d. su skundu kreipėsi į Komisiją. Išnagrinėjusi kreipimąsi, Komisija 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė išvadą Nr. E-(1.15)-10 (toliau – ir 2021 m. gruodžio 3 d. išvada), kurioje konstatavo, kad R. J. nepažeidė Kodekso. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 23 d. apskundė 2021 m. gruodžio 3 d. išvadą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK). Išnagrinėjusi skundą, VTEK 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. IGN-2 panaikino Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. išvadą ir įpareigojo pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą dėl R. J. elgesio nagrinėti iš naujo. Komisija Išvadoje nusprendė, jog R. J. teisėtai ir pagrįstai nepateikė pareiškėjo prašytų jo vadovaujamo Komiteto posėdžių protokolų, o jo el. laiško turinys nepažeidė teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų.

2.3. Pareiškėjas vertino Išvadą kaip nepagrįstą, nes jis, priešingai nei R. J., nebuvo pakviestas į posėdį. Iki Komisijos posėdžio pareiškėjui nebuvo pateiktas R. J. paaiškinimas, todėl, net jeigu ir būtų dalyvavęs Komisijos posėdyje, su paaiškinimu iki posėdžio nebūtų turėjęs galimybės susipažinti. Komisija, vadovaujantis Komisijos posėdžio protokolu, skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų argumentų nenagrinėjo, jokio tyrimo neatliko, Komisijos nariai, be jokio svarstymo pritarė Komisijos pirmininko siūlymui, kuris irgi buvo nepagrįstas. Neaišku, kaip Komisija Išvadoje galėjo surašyti tai, ko, remiantis Komisijos posėdžio protokolu, netyrė, nesvarstė ir nenagrinėjo. Komisija rėmėsi vien R. J. raštiškame paaiškinime nurodytu motyvu – asmens duomenų apsauga, neatsižvelgdama į bendrą teisinį reglamentavimą šiuo klausimu, nors dokumentai prireikus gali būti nuasmeninami, taip pasiekiant asmens duomenų apsaugos tikslų. Komiteto posėdžių protokolai turėjo būti paskelbti viešai. R. J. prašymas sukonkretinti kreipimąsi yra pasityčiojimas iš visuomenės narių, norinčių gauti informacijos apie jo vadovaujamo Komiteto veiklą, nes taip jiems siūloma spėlioti, kokius klausimus Komitetas nagrinėjo. Komisija aiškiai nepasisakė, kodėl R. J. el. laiško turinys atitiko Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus principus, Konstitucijos 5 straipsnio nuostatas ir kitus teisės aktus. Išvados turinys yra nesuprantamas, todėl neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. R. J., atsakydamas į pareiškėjo paklausimą, nurodė, kad visi protokolai negali būti pateikiami, nes tokiuose protokoluose buvo užfiksuoti trečiųjų asmenų (kitų namo gyventojų) asmens duomenys. Dėl to R. J. pagrįstai ir teisėtai pasiūlė pareiškėjui pateikti duomenis apie tai, kokią konkrečią informaciją norima gauti. Pagal tai pareiškėjui būtų pateikti ir konkretūs protokolų išrašai.

4.2. Remiantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalimi, akivaizdu, kad atsakovas ir R. J. neprivalėjo viešai skelbti nuasmenintos informacijos, kuri buvo reikalinga pareiškėjui. Atsakovas vertino R. J. išsiųsto el. laiško pareiškėjui turinį. El. laiškas ir jo turinys yra cituojamas Išvadoje, tačiau papildomai atsakovas pridėjo visą pareiškėjo ir R. J. susirašinėjimą, atkreipė dėmesį, kad el. laiške nebuvo panaudoti jokie įžeidžiančio pobūdžio išsireiškimai pareiškėjo atžvilgiu, taip pat pastebėjo, kad savo esme el. laiškas yra informatyvus ir faktiškai atsakantis į pareiškėjo prašymą dėl informacijos pateikimo, t. y. pareiškėjui nurodoma, kokių veiksmų reikia imtis, kad jo prašymas dėl informacijos pateikimo būtų patenkintas.

4.3. Kodekso 4 straipsnis nebuvo pažeistas dėl neformalaus el. laiško įvado. Atsakovo veiklą reglamentuoja Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-65 patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatai su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Nuostatai), kurie nenumato Komisijos pareigos privalomai šaukti į posėdį ir jame išklausyti skundo autorių, šiuo atveju pareiškėją. Nuostatai nenumato, kad skundo autorius turi teisę dalyvauti posėdžiuose. Išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas.

II.

5. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Ž. B. skundą.

6. Teismas vadovavosi Kodekse, Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu bei atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl pažeistos jo 2021 m. spalio 4 d. skundo tyrimo procedūros, nes nei Kodekse, nei Nuostatuose nenumatyta Komisijos pareiga kviesti skundo autorių (pareiškėją) į Komisijos posėdžius bei supažindinti jį su galimo pažeidėjo atsiliepimo turiniu. Teismas priėjo prie išvados, kad dar iki Komisijos posėdžio visa Komisijos turima medžiaga dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. elgesio jau buvo žinoma Komisijos nariams, todėl Komisijos nariams buvo netikslinga pakartotinai su ja susipažinti. Kadangi iš Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolo Nr. E-(1.15)-12 (toliau – ir Protokolas) matyti, jog Komisijos nariai balsuoja siūlomais klausimais ir išreiškia savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, teismas sprendė, jog pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skunde išdėstytos aplinkybės Komisijos narių buvo ištirtos ir apsvarstytos, o, priimant Išvadą, Komisija nepažeidė pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundo tyrimo procedūros.

7. Įvertinęs Įstatymo nuostatas, teismas priėjo prie išvados, jog teisės aktuose nėra numatyta imperatyvi pareiga viešai skelbti nuasmenintus Komiteto posėdžių protokolus. Teismas nustatė, kad Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. 2021 m. birželio 29 d. el. laišku pareiškėjui nėra atsisakoma pateikti Komiteto posėdžių protokolus, tik prašoma suformuluoti pareiškėją dominančius klausimus ir bus persiusti protokolų išrašai, t. y. iš Komiteto posėdžių protokolų būtų pašalinti kitų asmenų asmens duomenys ir pateikti pareiškėjui, kas reiškia, jog asmens duomenų anonimiškumas būtų užtikrinamas taip, kad duomenų subjekto tapatybė nebegalėtų būti nustatyta (Įstatymo 3 str. 13 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad nebuvo atsižvelgiama į galimybę nuasmeninti Komiteto posėdžių protokolus.

8. Teismas pripažino pareiškėjo teiginį dėl jam nežinomų Komiteto posėdžių protokolų turinių neatitinkančiu nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas nusprendė, jog Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. prašymas pareiškėjui sukonkretinti jo kreipimąsi akivaizdžiai nebuvo pasityčiojimas iš visuomenės narių.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovą viešojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo vadovautis VAĮ nuostatomis, nustatė, kad Išvadoje nurodyta pareiškėjo prašymo nagrinėjimo eiga dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. el. laiško turinio, taip pat nurodyta, kodėl pareiškėjo prašymas yra netenkinamas. Teismas įvertino, jog pareiškėjo skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjui buvo suprantamas Išvados turinys, o tai, jog pareiškėjo netenkina Išvadoje nurodytos aplinkybės, savaime negali būti pagrindu pripažinti, jog Išvada yra neteisėta, nemotyvuota, priimta pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas.

10. Teismas, nusprendęs, kad Išvada yra teisėta ir pagrįsta, netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo ją panaikinti, o taip pat ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, neanalizavo kitų proceso šalių argumentų, pripažinęs juos pertekliniais bei neturinčiais reikšmės ginčui išspręsti.

III.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą ir Komisijos Išvadą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su bylos faktinėmis aplinkybėmis, Išvados dalimi, susijusia su R. J. 2021 m. birželio 29 d. el. laiško turinio atitiktimi teisės aktams, R. J., kaip politiko, elgesio atitiktimi Kodekse įtvirtintiems principams, Komisijos neatliktu tyrimu, pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundo tyrimo procedūros pažeidimu (nepakviestas į posėdį), citavo VTEK 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. IGN-2 turinį, akcentuodamas, jog VTEK ankstesnę Komisijos išvadą panaikino dėl nepagrįstumo ir nemotyvuotumo, bei nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindė šiais argumentais:

12.1. teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo teiginį, jog Komisija priėmė Išvadą be jokio svarstymo, nes tokia išvada neatitinka bylos faktinių aplinkybių, o teismo vertinimas, kad Komisijos nariai balsuoja siūlomais klausimais ir išreiškia savo nuomonę nagrinėjamu klausimu visiškai nereiškia, kad pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skunde išdėstytos aplinkybės Komisijos narių buvo ištirtos ir apsvarstytos. Jeigu teismo sprendimas nebus panaikintas, tai reikš atsisakymą pagrindinių principų, kurie taikomi priimant administracinius sprendimus.

12.2. Nuostatai yra tik vienas iš teisės šaltinių, kuriais reikia vadovautis šiuo atveju, tačiau politiko elgesio vertinimas Komisijoje turėtų būti atliekamas atsižvelgiant ir į kitus teisės aktus, taip pat bendruosius teisės principus, kuriais grindžiama teisinė valstybė. Būdamas viena iš Komisijoje vykstančios procedūros šalių, pareiškėjas turi teisę būti pakviestas į Komisijos posėdį, teisę būti išklausytas, teisę pateikti Komisijai papildomus paaiškinimus, įrodymus ir pan., nors tai ir nėra aiškiai reglamentuota. Teismas formaliai nusprendė, jog, priimant Išvadą, Komisija nepažeidė pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundo tyrimo procedūros.

12.3. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento, jog Komisijos Išvados turinys neatitinka Komisijos Protokolo. Komisija Išvadoje surašė tai, ko, remiantis Protokolu, netyrė, nesvarstė ir nenagrinėjo.

Atsiliepimas

12.4. Atsisakęs pateikti Komiteto posėdžių protokolus, R. J. neminėjo el. laiškuose asmens duomenų apsaugos. Toks motyvas atsirado Komisijai teiktame paaiškinime, atsakovo atsiliepime, tačiau jis yra netinkamas dėl to, kad pateiktas pavėluotai. Teismas skundžiamame sprendime šiuo klausimu pateikė vieną sakinį, plačiau jo neišnagrinėjo, taigi neatsakė į pagrindinį klausimą byloje, sprendžiant dėl atsisakymo pateikti prašomus dokumentus teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis prašė pateikti el. paštu R. J. vadovaujamo Komiteto posėdžių protokolus, kad galėtų susipažinti su to Komiteto svarstytais klausimais bei priimtais sprendimais. R. J. turėjo pareigą teikti dokumentus, tačiau to nepadarė, o teismas šio esminio argumento neišnagrinėjo.

12.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenumato imperatyvios pareigos viešai skelbti nuasmenintus Komiteto posėdžių protokolus, nes toks vertinimas prieštarauja Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtinto Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo 16.9 punkto nuostatoms. Priešingai nei konstatavo teismas, pareiškėjo prašyta informacija apie Komiteto veiklą turėjo būti skelbiama Zarasų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje. Taigi Komitetas ne tik viešai neskelbia jokios informacijos apie savo veiklą, bet netgi ir raštu oficialiai paprašytas atsisako ją pateikti, nenurodydamas jokių pagrįstų motyvų. Komisija teismui nurodė bendrą asmens duomenų apsaugos motyvą, nors visuotinai žinoma, kad dokumentai gali būti nuasmeninti. Teismas turėjo pateikti tinkamą teisinį tokių veiksmų vertinimą.

12.6. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su jo teise susipažinti su viešais valdžios institucijų dokumentais, su R. J. prašymu sukonkretinti kreipimąsi, kuris vertintinas kaip pasityčiojimas iš visuomenės narių, juos verčiant spėlioti, kokius klausimus Komitetas nagrinėjo. Šiuo aspektu teismas išvardino Komiteto funkcijas ir nurodė, ką, tikėtina, Komitetas nagrinėjo savo posėdžiuose. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis norėjo žinoti, kokius konkrečius klausimus Komitetas nagrinėjo ir kas konkrečiai, o ne tikėtinai užfiksuota Komiteto posėdžių protokoluose, todėl neaišku, kokių nustatytų faktinių aplinkybių neatitinka, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo žinomas Komiteto posėdžių protokolų turinys.

12.7. Teismas Išvadai pritarė tinkamai neišnagrinėjęs reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai pritaikęs reikšmingus teisės aktus, o tai neatitinka nei VAĮ nuostatų, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos dėl tinkamo teisingumo vykdymo. Pareiškėjas teigė suprantantis, kas parašyta Išvadoje, tačiau tai nereiškia, kad jis sutinka su joje pateiktų faktinių aplinkybių analize ir jų teisiniu vertinimu bei tuo padaryta išvada.

13. Atsakovas Komisija nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

IV.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-495-629/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylai aktualų teisinį reguliavimą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo ir asmens, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, skundai teisme nagrinėtini skirtinga apimtimi. Pareiškėjui nagrinėjamu atveju pripažintina tik reikalavimo teisė į tinkamą jo skundo išnagrinėjimą ir tokios bylos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) nagrinėtinos vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015; 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016), išskyrus tuos atvejus, kai kreipiamasi dėl viešojo intereso gynimo, t. y. kai keliamas klausimas yra ypatingos svarbos visai visuomenei ar reikšmingai jos daliai, tokiu atveju suinteresuotumą pagrindžiant atskirai. Kadangi nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nei skundo Komisijai, nei pirmosios instancijos teismui negrindė argumentais, susijusiais su viešuoju interesu, teisėjų kolegija neturėjo pagrindo nukrypti nuo formuojamos administracinės jurisprudencijos ir skundą šioje konkrečioje byloje nagrinėjo pagal bendruosius gero administravimo principus.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tyrimas dėl valstybės politiko (savivaldybės mero pavaduotojo) R. J. elgesio buvo pradėtas Komisijoje pagal fizinio asmens pareiškėjo Ž. B. 2021 m. spalio 4 d. skundą. Pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skunde Komisijai buvo nurodyta, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys, vicemeras, Zarasų miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos „Zarasų Enervizija: įgyvendinimo priežiūros komiteto pirmininkas 2021 m. birželio 29 d. el. laišku, atsakydamas į pareiškėjo prašymą pateikti el. paštu šiais, 2021 metais, vykusių Komiteto posėdžių protokolus, pareiškėjui nurodė: „Labas rytas, Ž., o gal V., nes tikrai nežinau kas tikrasis laiškų autorius. Gerbdamas ir pažinodamas Jūsų tėvelius daug, daug metų, manau, kad laiškus rašo p. V., su kuria, man atrodo, teko bendrauti priimant į (duomenys neskelbtini) narius. Kadangi savivaldybės teisininkai nerekomenduoja siųsti visų protokolų, prašau suformuluoti Jus dominančius klausimus ir mes persiusime protokolų išrašus. Pagarbiai R. J. Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas.“ Pareiškėjas, be kita ko, remdamasis savo teise susipažinti su viešojo administravimo institucijos dokumentais, pakartotinai paprašė R. J. pateikti prašomus dokumentus, o jų negavęs, kreipėsi į Komisiją, teigdamas, kad politiko elgesys yra nesuderinamas su Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintais pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo ir nešališkumo principais, o taip pat Konstitucijoje įtvirtintu principu, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (5 str. 3 pastraipa). Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą, Išvadoje nusprendė, jog R. J. teisėtai ir pagrįstai nepateikė prašytų jo vadovaujamo Komiteto posėdžių protokolų, o jo el. laiško turinys nepažeidė teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ir reikalavimų. Komisija informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą pagal pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skunde nurodytas aplinkybes.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo tiek skundas pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinis skundas yra grindžiamas procedūriniais pažeidimais, nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Nuostatais, kurie nustato Komisijos tikslus, uždavinius, funkcijas, darbo organizavimą, posėdžių šaukimo, sprendimų priėmimo tvarką (Nuostatų 10 p.).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nuostatuose (4, 8, 20, 30.1, 30.2 p.) išdėstytą Komisijos darbo organizavimo tvarką, nenustatė pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti pareiškėjo argumentų, susijusių su Komisijos neatliktu tyrimu, pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skunde išdėstytų klausimų nesvarstymu, jo procedūrinių teisių (teisės būti pakviestam į Komisijos posėdį, teisės būti išklausytam, teisės pateikti Komisijai papildomus paaiškinimus, įrodymus ir pan.) pažeidimu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, Komisijai priimant Išvadą, nebuvo pažeista pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundo tyrimo procedūra.

19. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors teisinis reguliavimas yra pasikeitęs, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, kad savivaldybės komisijos sprendimas pripažinti (ar nepripažinti) politiką pažeidusiu etiką iš principo negali apginti trečiųjų asmenų teisių ir laisvių (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1006-552/2023) nėra praradęs savo aktualumo. Pareiškėjas gavo informaciją apie jo 2021 m. spalio 4 d. skundo nagrinėjimo rezultatus, o vien tai, kad ginčo baigtis pareiškėjo netenkina, nėra pagrindas pripažinti, jog egzistuoja pagrįstas pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl jo pažeistos subjektinės teisės ar teisėto intereso gynimo. Teisėjų kolegija įvertino, kad pats pareiškėjas suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su pavėluotai pateiktu asmens duomenų apsaugos motyvu, Įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtinto Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo (toliau – ir Aprašas) 16.9 punkto nuostatoms, tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku – savivaldybės politiko elgesio (ne)atitiktimi Kodekso nuostatoms, nepagrindė pareiškėjo teisių pažeidimo.

20. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašė prie bylos pridėti Komiteto 2021–2022 m. posėdžių protokolus, argumentuodamas tuo, kad jų nepateikimas buvo pagrindas ginčui šioje byloje kilti. Teisėjų kolegija, įvertinusi Išvados turinį bei vadovaudamasi ankščiau išdėstytu aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Komisijos Išvados atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, joje nurodyta pareiškėjo prašymo nagrinėjimo eiga dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. 2021 m. birželio 29 d. el. laiško turinio bei pateikti pareiškėjo prašymo netenkinimo argumentai. Tai, kad pareiškėjo netenkina Išvados turinys, jis subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją, nesutinka su teisės aktų nuostatomis ir teismų praktikos išaiškinimais, teisėjų kolegijos vertinimu, nedaro Išvados nepagrįsta ar neteisėta.

21. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

V.

22. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-495-629/2024 ir objektyviai, nešališkai ir išsamiai išnagrinėti ginčą, dėl kurio kreipėsi į teismą, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjas prašo atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

Šalies argumentai

23. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-495-629/2024 yra neaiški, neišnagrinėtos svarbios faktinės aplinkybės, neišnagrinėti pareiškėjo argumentai, negalima suprasti, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neišnagrinėjęs reikšmingų bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikęs teisės normas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tik abstrakčiai, nesiedamas su konkrečiomis teisinėmis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatavo, kad: ,,pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytus argumentus, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl Komisijos Išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pagrįstą byloje esančiais įrodymais“. Pareiškėjas pažymi, kad, kuo bylą nagrinėjęs teismas grindė tokią išvadą ir ką konkrečiai turėjo omenyje, lieka neaišku.

24. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų: Etikos komisijos posėdžio protokolo ir ginčijamos išvados neatitikties; Lygių teisių neužtikrinimo Etikos komisijoje pareiškėjui ir politikui, kurio elgesys vertinamas; politiko atsisakymo pateikti prašomą informaciją pagrindo, nurodydamas pirmą kartą tik Etikos komisijoje; prašytos informacijos nepateikimo, motyvuojant asmens duomenų apsauga; prašytos informacijos viešu skelbimu savivaldybės interneto svetainėje; pirmosios instancijos teismo vertinimo, susijusio su R. J. prašymu sukonkretinti prašymą pateikti protokolus; pirmosios instancijos teismo teiginio, kad pareiškėjui žinomas galimas jų turinys dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kad skundžiama išvada tinkamai motyvuota. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė 2024 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl įrodymų – prašytos informacijos apie komiteto, kuriam vadovavo R. J., veiką – pridėjimo prie bylos. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju buvo pažeista ir jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

25. Dėl būtinumo užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų, atsižvelgdamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, išsamiai išnagrinėti bylą ir suformuoti praktiką, kuria vėliau galėtų vadovautis visi administraciniai teismai, VTEK ir savivaldybių etikos komisijos.

Atsiliepimas

26. Atsakovas Komisija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo pareiškėjo prašymą atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas vieną iš pagrindų atnaujinti procesą administracinėje byloje nurodo nutarties nemotyvavimą, tačiau iš pateikto prašymo neaišku, kodėl nutartis neaiški, kokios svarbios faktinės aplinkybės ar argumentai neišnagrinėti, o iš pateiktų argumentų, kurie buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, akivaizdu, jog pareiškėjas siekia atnaujinti procesą norėdamas pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Atsakovas paaiškina, kad teismas nutartyje aiškiai išdėstė priimto sprendimo motyvus, įvertino bylai reikšmingas teisės aktų nuostatas, ištyrė faktines aplinkybes, vertino šalių pateiktus paaiškinimus bei aktualią teismų praktiką, todėl priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį.

28. Dėl būtinumo užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrįsto argumento ar motyvo, kodėl šiuo pagrindus procesas turi būti atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

29. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-495-629/2024, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis), ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, jog vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje R. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 40713/04).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-31-415/2024).

32. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad fundamentaliais trūkumais paprastai laikytini tokie ankstesnio proceso defektai, kaip jurisdikcijos klaidos, rimti teisminio proceso pažeidimai (žr., pvz., asmens neįtraukimas į jam svarbų procesą ar pan.) ar piktnaudžiavimas valdžia (žr., pvz., 2008 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 50208/06)), retais atvejais – ir vidaus teisės taikymo klaidos (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Trapeznikov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 5623/09)). Poreikis ginti aiškiai pažeistas Konvencijos garantijas taip pat gali būti svarus argumentas, teikiant prašymus dėl pasibaigusio proceso atnaujinimo (žr. EŽTT 2015 m. vasario 5 d. sprendimą byloje Bochan prieš Ukrainą (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 22251/08)).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

33. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

34. Vertinant, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą šiuo pareiškėjo nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje laikantis EŽTT jurisprudencijos, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 p. nurodytą praktiką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019).

36. Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo procesiniame sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo procesinio sprendimo motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo procesinio sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-18-968/2025).

37. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą aptariamu pagrindu grindžia tuo, kad Nutartis yra neaiški, neišnagrinėtos svarbios faktinės aplinkybės, neišnagrinėti pareiškėjo argumentai, negalima suprasti, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Etikos komisijos posėdžio protokolu ir ginčijamos Išvados neatitiktimi; Lygių teisių neužtikrinimu Etikos komisijoje pareiškėjui ir politikui, kurio elgesys vertinamas; politiko atsisakymu pateikti prašomą informaciją pagrindo, nurodydamas pirmą kartą tik Etikos komisijoje; prašytos informacijos nepateikimu, motyvuojant asmens duomenų apsauga; prašytos informacijos viešu skelbimu savivaldybės interneto svetainėje; pirmosios instancijos teismo vertinimu, susijusiu su R. J. prašymu sukonkretinti prašymą pateikti protokolus; pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad pareiškėjui žinomas galimas jų turinys dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kad skundžiama išvada tinkamai motyvuota. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju buvo pažeista ir jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą argumentus, Nutarties turinį, joje nurodytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog Nutartis yra be motyvų.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Nutartyje, įvertinusi Nuostatuose išdėstytą Komisijos darbo organizavimo tvarką, nenustatė pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti pareiškėjo argumentų, susijusių su Komisijos neatliktu tyrimu, pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skunde išdėstytų klausimų nesvarstymu, jo procedūrinių teisių (teisės būti pakviestam į Komisijos posėdį, teisės būti išklausytam, teisės pateikti Komisijai papildomus paaiškinimus, įrodymus ir pan.) pažeidimu. Teisėjų kolegija nustatė, kad, Komisijai priimant Išvadą, nebuvo nepažeista pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundo tyrimo procedūra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pats pareiškėjas suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su pavėluotai pateiktu asmens duomenų apsaugos motyvu, Įstatymo bei Aprašo nuostatomis, tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku – savivaldybės politiko elgesio (ne)atitiktimi Kodekso nuostatoms, nepagrindžia pareiškėjo teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Išvados turinį bei vadovaudamasi išdėstytu aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Komisijos Išvados atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, pažymėjo, jog joje nurodyta pareiškėjo prašymo nagrinėjimo eiga dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. 2021 m. birželio 29 d. el. laiško turinio bei pateikti pareiškėjo prašymo netenkinimo argumentai. Teisėjų kolegija akcentavo, jog tai, kad pareiškėjo netenkina Išvados turinys, jis subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją, nesutinka su teisės aktų nuostatomis ir teismų praktikos išaiškinimais, nedaro skundžiamos Išvados nepagrįsta ar neteisėta.

40. Iš Nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertino nustatytas faktines aplinkybes, analizavo ginčo santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, ginčui spręsti aktualią teismų praktiką ir pateikė faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis pagrįstus argumentus tiek dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pagrįstumo vertinimo, tiek dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais pareiškėjas, be kita ko, grindžia ir savo prašymą atnaujinti byloje procesą.

41. Įvertinusi prašymo atnaujinti procesą turinį šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Nutartyje išdėstytais motyvais ir juos kritikuoja. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

42. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

43. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų, atsižvelgdamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, išsamiai išnagrinėti bylą ir suformuoti praktiką, kuria vėliau galėtų vadovautis visi administraciniai teismai, VTEK ir savivaldybių etikos komisijos.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-59/2011).

45. Pareiškėjas prašyme nenurodė jokio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo, priimto analogiško pobūdžio byloje, todėl pagal prašyme nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda. Tai reiškia, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą ir pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-495-629/2024 (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. B. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-495-629/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-495-629/2024 pagal pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. J.).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėDainius RaižysVirginija Volskienė