- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- eA-1006-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03018-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės tarybos etikos komisija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos
- Trečiasis asmuo
- V. M.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės Etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. M.), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. IGN-29 (toliau – ir VTEK sprendimas) bei įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės Etikos komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 6 d. skundą.
2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. VTEK 2021 m. rugpjūčio 11 d. išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas sprendimas, t. y. Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) mero V. M. (toliau – ir Meras) skundą dėl atsakovo Savivaldybės tarybos etikos komisijos (toliau – ir Savivaldybės komisija, atsakovas) 2021 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. TV20-7 (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas „Nr. T20-7“ laikytinas rašymo apsirikimu) „Dėl V. M.“ (toliau – ir Savivaldybės komisijos sprendimas), kuriuo pripažinta, kad Meras, 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. EPA-98 pareiškėjai pateikdamas neteisingą informaciją, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 4 straipsnio 3 punkte nustatytą valstybės politiko elgesio sąžiningumo principą. VTEK, išnagrinėjusi Mero skundą, skundžiamu sprendimu panaikino Savivaldybės komisijos sprendimą.
2.2. VTEK, be kita ko, nustatė procedūrinį pažeidimą – asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas, nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą tyrimą. VTEK taip pat vertino, kad Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas, bei kad buvo pažeistos materialiosios teisės normos.
2.3. Pareiškėja pabrėžė, kad VTEK neatliko Mero veiksmų vertinimo sąžiningumo principo aspektu. VTEK nevertino, ar Meras nepažeidė Elgesio kodekso. VTEK turėjo teisę įpareigoti Savivaldybės komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėja nurodė, kad Savivaldybės komisijoje nebuvo teisininkų, todėl buvo galimi įvairūs procedūriniai pažeidimai. Savivaldybės teisininkas dalyvavo Savivaldybės komisijos posėdyje, tačiau pareiškėja nežinojo jo funkcijų.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Meras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad VTEK pagrįstai panaikino Savivaldybės komisijos sprendimą ir neįpareigojo minėtos komisijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Atsiliepimas
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui nebuvo pateiktas atsakovo atsiliepimas ir medžiaga, todėl 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovas buvo pakartotinai įpareigotas pateikti teismui medžiagą bei atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą. Tačiau teisme nebuvo gautas atsakovo atsiliepimas ir medžiaga, nors atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžių laiką ir vietą, procesiniai dokumentai įteikti per EPP, todėl teismas nagrinėjo bylą pagal joje pateiktus dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, reikalavimai gali būti patenkinti tik teismui konstatavus, kad skundžiamas administracinis aktas pažeidžia būtent to asmens pagal įstatymą įgytas teises ar įstatymo saugomus interesus. Teismas nustatė, kad pareiškėjos ginčijamas VTEK sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus Mero skundą, o Savivaldybės komisijos sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos prašymą ištirti, ar Meras, pateikdamas pareiškėjai tikrovės neatitinkančią informaciją, nepažeidė Elgesio kodekso nuostatų.
7. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (5 str. 1,3 d., 23 str. 1 d., 88 str. 1 d.), teismas pažymėjo, kad pareiškėja patikslintame skunde ir teismo posėdyje nenurodė, kokios pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai skundžiamu VTEK sprendimu buvo pažeisti. Pareiškėja nesiekė, kad konkrečiai jos atžvilgiu būtų priimtas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos jos teisės ar pareigos, ji siekė kito asmens atžvilgiu priimto sprendimo panaikinimo ir atitinkamai pripažinimo, kad Savivaldybės meras pažeidė Elgesio kodeksą. Todėl teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad VTEK sprendimas neturi įtakos pareiškėjos teisėms, nes VTEK tyrimo objektu buvo Mero skundas, t. y. VTEK sprendimas susijęs su Mero teisėmis. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėja nesutinka su VTEK Sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, negali būti laikomas pagrindu pripažinti, kad sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, ar kad atsakovas turėtų būti įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. VTEK įstatyme nustatyta, kad „VTEK, išnagrinėjusi skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį arba įpareigoti skundžiamą sprendimą priėmusią instituciją ar įstaigą įvykdyti VTEK nurodymą; 2) atmesti skundą kaip nepagrįstą. Taigi, VTEK suteikta diskrecija tik panaikinti skundžiamą aktą ir neįpareigoti skundžiamą sprendimą priėmusią instituciją ar įstaigą įvykdyti VTEK nurodymą.
III.
8. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo VTEK įstatymą, kadangi VTEK nagrinėjamu atveju galėjo įpareigoti skundžiamą sprendimą priėmusią instituciją ar įstaigą įvykdyti VTEK nurodymą.
Šalies argumentai
9.4. Pareiškėja yra ginčo proceso šalis, ji su skundu kreipėsi į Savivaldybės komisiją, o VTEK panaikino minėtos komisijos sprendimą. VTEK veiksmai ir teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises, jos interesą žinoti, ar Meras, vykdydamas savo pareigas, elgėsi sąžiningai ir nepažeidė Elgesio kodekso nuostatų.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Savivaldybės komisija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka.
11. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. VTEK turėjo teisę tik panaikinti sprendimą, neįpareigojant sprendimą priėmusią instituciją atlikti konkrečius veiksmus, todėl Savivaldybės komisija neturi pagrindo atlikti papildomus veiksmus dėl pareiškėjos 2021 m. gegužės 6 d. prašymo, kadangi tyrimas buvo baigtas.
11.2. Tik asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas (šiuo atveju – Meras) ir šį sprendimą priėmusi instituciją (Savivaldybės komisija) turi subjektines teises pateikti skundą teismui, todėl tik šie subjektai gali skųsti VTEK sprendimą teismui, priešingai, nei nurodė pareiškėja.
11.3. Pareiškėjos pranešimas apie galimą Mero Elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytą principų pažeidimą nėra susijęs su jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, ji turėjo teisę tik reikalauti pateikti informaciją apie jos pranešimo arba skundo išnagrinėjimo rezultatą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuriuo pagal savivaldybės politiko skundą buvo panaikintas Mažeikių rajono savivaldybės Etikos komisijos sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, iš esmės konstatavęs, kad skundžiamas VTEK sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių padarinių.
14. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu teisės taikymu ir įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas VTEK sprendimas pažeidžia jos teises, Mero veiksmai menkina Savivaldybės prestižą, o VTEK sprendimas yra nepagrįstas ir privalo būti panaikintas. Procesas buvo pradėtas pagal jos skundą, todėl ji turi teisę ir kreiptis į teismą.
15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso normos.
17. Įstatymas, be kita ko, reglamentuoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo organizavimo tvarką ir įgaliojimus, nustato šios komisijos sprendimų apskundimo tvarką.
18. Elgesio kodeksas, be kita ko, reglamentuoja valstybės politikų elgesio tyrimo atlikimo tvarką, tyrimą atliekančius subjektus bei šių subjektų sprendimų apskundimo tvarką.
19. Elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos (2 p.). Aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atlieka tyrimą dėl parlamentinių politinių partijų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra paskirti į Vyriausybės nario pareigas, elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse numatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos.
20. Elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau – skundas) apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų.
21. Elgesio kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.
22. Įstatymo 24¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priimtus sprendimus, išskyrus atvejus, kai galimas valstybės tarnautojų ar pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas tiriamas kaip tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, gali skųsti VTEK per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo arba įteikimo dienos (išskyrus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtus sprendimus). Pagal to paties straipsnio 2 dalį VTEK, nagrinėdama pareiškėjo arba asmens, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje priimtas sprendimas, skundą, veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija. Pareiškėjas, asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje buvo priimtas sprendimas, ir skundžiamą sprendimą priėmusi institucija ar įstaiga VTEK nagrinėjant skundą laikomi ginčo šalimis.
23. Iš išdėstyto teisinio reguliavimo matyti, kad ginčui aktualios redakcijos Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta konkreti savivaldybės tarybos etikos komisijos sprendimo apskundimo tvarka – tokie sprendimai gali būti skundžiami VTEK per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Iš sisteminės VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalies ir 24¹ straipsnio 1–2 dalių analizės taip pat matyti, kad pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtą sprendimą gali skųsti VTEK per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo arba įteikimo dienos. VTEK, nagrinėdama tokį skundą, veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėja arba Meras, nesutikdami su Savivaldybės komisijos sprendimu, galėjo jį skųsti VTEK, o nesutikdami su VTEK sprendimu – administraciniam teismui.
24. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, be kita ko, nustatyta, kad:
24.1. Pareiškėja Savivaldybės administracijai 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą „Dėl sudarytos komisijos arba darbo grupės dėl maitinimo paslaugų Mažeikių rajono savivaldybės švietimo įstaigose“. Vėliau, 2020 m. spalio 15 d. Mero prašymu pareiškėja konkrečiai nurodė, jog pateikti informaciją apie komisijų arba darbo grupių sudėtis bei pateikti informaciją apie jų padarytas išvadas, siekiant jas įvertinti. Meras 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. EPA-98 informavo, kad 2020 m. balandžio 20 d. potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, maitinimo paslaugoms švietimo įstaigose išanalizuoti. Dėl epidemiologinės situacijos minėta darbo grupė nusprendė nekeisti maitinimo organizavimo švietimo įstaigose. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo atsakymu, kreipėsi į Savivaldybės komisiją, nurodydama, kad jai žinoma, jog darbo grupės posėdžių protokoluose būtent Mero nurodytas sprendimas nebuvo užfiksuotas, todėl prašė įvertinti, ar Meras, pateikdamas pareiškėjai tikrovės neatitinkančią informaciją, nepažeidė Kodekso nuostatų.
24.3. Meras dėl Savivaldybės komisijos sprendimo panaikinimo kreipėsi į VTEK. Pastaroji, išnagrinėjusi Mero (asmens, dėl kurio priimtas sprendimas) skundą, jį patenkino ir Savivaldybės komisijos 2021 m. birželio 8 d. sprendimą panaikino. Po to pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu, prašydama panaikinti būtent šį VTEK sprendimą ir įpareigoti VTEK atlikti veiksmus. Pareiškėja savo skundą grindė tuo, kad VTEK nevertino Mero elgesio, o nustačiusi procedūrinius pažeidimus, neįpareigojo Savivaldybės komisijos nagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo
25. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Savivaldybės komisijos sprendimas pripažinti (ar nepripažinti) politiką pažeidusiu etiką iš principo negali apginti trečiųjų asmenų teisių ir laisvių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015).
26. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ginčijamas VTEK sprendimas neturi tiesioginės įtakos pareiškėjos subjektinėms teisėms ir pareigoms. Pareiškėja pasinaudojo savo pilietine teise pranešti apie, jos manymu, netinkamą politiko elgesį, buvo informuota apie jos pranešimo pagrindu priimtus sprendimus ir pasinaudojo teise į VTEK sprendimo teisminę patikrą. Pareiškėja nėra nurodžiusi, kad Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje buvo pažeistos jos procesinės teisės ar skundžiamas VTEK sprendimas yra priimtas pažeidžiant esmines procedūras. Vien tai, kad ginčo baigtis pareiškėjos netenkina, nėra pagrindu pripažinti, jog egzistuoja pagrįstas pareiškėjos materialinis teisinis suinteresuotumas kažkokios jos pažeistos subjektinės teisės ar teisėto intereso gynimu.
27. Apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo bei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos nepagrindžia pareiškėjos teisių pažeidimo. Kaip minėta, pareiškėja gavo informaciją apie jos skundo nagrinėjimo rezultatus, jai nėra trukdoma šią informaciją viešai paskelbti, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.
28. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, susijusių su VTEK sprendimo rezoliucine dalimi, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neteisingai supranta Įstatymo 24¹ straipsnio 13 dalį ir pirmosios instancijos teismo pateiktą šios teisės normos aiškinimą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gali tiek panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį, tiek ir įpareigoti instituciją atlikti veiksmus, tačiau neprivalo to padaryti. Kokį sprendimą priimti konkrečiu atveju, sprendžia VTEK, įvertinusi konkretaus ginčo aplinkybes. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai, kad VTEK turėjo formuluoti savo sprendimo rezoliucinę dalį ir elgtis taip pat, kaip ir apeliantės cituojamų kitų ginčų tarp Mažeikių rajono savivaldybės etikos komisijos ir politikų atvejais, pripažintini nepagrįstais.
29. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą įvertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.