Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei L. F. dėl žalos atlyginimo, sutartinių netesybų ir nuomos mokesčio priteisimo, įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo G. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Š. (toliau – ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti iš atsakovės L. F. (toliau – atsakovė) 10 498,73 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti vienašalį atsakovės įskaitymo sandorį 1 927,74 Eur sumai pagal 2022 m. liepos 5 d. pareiškimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo Nr. 2 negaliojančiu ab initio, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. liepos 20 d. šalys sudarė patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovas su sutuoktine išnuomojo atsakovei 235 m² bendro ploto naujai įrengtas patalpas name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartimi buvo nustatytas 3 m. nuomos terminas, skaičiuojamas nuo šalių pasirašyto patalpų priėmimo–perdavimo akto dienos. Atsižvelgiant į ilgalaikę nuomos sutartį ir atsakovės nusiskundimus pakilusiomis dujų kainomis, ieškovas pritaikė 320 Eur nuolaidą 2021–2022 m. šildymo sezonui (kompensuojant padidėjusias dujų kainas), atsakovės prašymu automatizavo garažo vartus, pastatė tvorą, nupirko naują orkaitę, dėl to turėjo ne mažiau kaip 8 000 Eur išlaidų. 2022 m. birželio 1 d. atsakovė pateikė raštą dėl Nuomos sutarties nutraukimo Nr. 2021/07, kuriuo informavo, kad nutraukianti Nuomos sutartį nuo 2022 m. birželio 15 d. Ieškovas 2022 m. birželio 11 d. raštu pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų 320 Eur nuomos nepriemoką ir 5 000 Eur baudą pagal Nuomos sutarties 6.3 punktą. Šalys sutarė, kad namas bus perduotas ieškovui 2022 m. birželio 20 d. 15.30 val. Atsakovė atvyko su antstole, kuri konstatavo faktines aplinkybes. Ieškovui parodžius atsakovės padarytą žalą, šalys nesutarė dėl patalpų būklės, todėl perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Atsakovė paliko raktus, garažo vartų atidarymo pultą ir išvyko. 2022 m. liepos 8 d. 18 val. atsakovė atsiėmė baldus, tuomet ieškovas pastebėjo daugiau grindų apgadinimų, kurie iki tol buvo užstatyti baldais. Ieškovo bendra nuostolių suma (neskaičiuojant jo paties darbo laiko, skirto namo sutvarkymui, vejos priežiūrai, skelbimų talpinimui, apžiūroms ir pan.) siekia apie 60 000 Eur, todėl prašoma sumokėti 5 000 Eur bauda yra protinga ir pagrįsta, tik minimaliai kompensuojanti patirtus praradimus. Patalpos ieškovui grąžintos subraižytomis svetainės grindimis, apibraižytomis patalpų sienomis, įbrėžtais laiptais, pažeistais virtuvės baldų stalčiais, apgadintomis virtuvės ir antro aukšto (vonios kambario) kriauklėmis, sudaužytu šviestuvo gaubtu, sulaužytu šaldytuvo stalčiumi ir kitais defektais. Dėl netinkamos eksploatacijos garaže susidariusį pelėsį, siekdamas išvengti jo plitimo, ieškovas pašalino dar iki oficialaus patalpų grąžinimo, tuo pačiu buvo sutvarkytos (nuglaistytos, perdažytos) garažo sienos. UAB „Brentas“ komercinis pasiūlymas Nr. 220805, UAB „Madisonas“ komercinis pasiūlymas, UAB „Medakus“ PVM sąskaita faktūra Serija MED6 Nr. 11685, mokėjimo kvitai patvirtina, kad dėl atsakovės kaltės ieškovas patyrė 8 848,73 Eur žalą. Taip pat atsakovė ieškovui turi sumokėti 320 Eur nepriemoką pagal Nuomos sutartį (nuolaida šildymo sezonui) ir 830 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. Ieškovas įskaitė atsakovės sumokėtus 4 500 Eur pagal Nuomos sutarties 3.2 punktą, todėl galutinė skolos suma sudaro 10 498,73 Eur. Atsakovės 2022 m. liepos 5 d. pareiškimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo Nr. 2 yra neteisėtas, kadangi atsakovė įskaitė nuomos mokestį 1 927,74 Eur sumai už 2022 m. birželio mėn. (1 660 Eur) ir už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 5 d. (267,74 Eur), nors Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. birželio 15 d. Tokiu įskaitymu atsakovė siekė perkelti Nuomos sutarties nutraukimo datą ir tokiu būdu išvengti sutartinių netesybų.

3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, atsakovei su šeima pradėjus gyventi ginčo name, paaiškėjo, jog namas reikalavo remonto, atnaujinimo, papildomų šiuolaikiškų sprendinių, namas yra energetiškai neefektyvus, nesandarus, dėl ko buvo patiriami ypatingi dideli šildymo nuostoliai, išlaidos šildymo sezono metu siekdavo ir daugiau nei 500 Eur per mėnesį, į gyvenamąsias patalpas nuolat prasiskverbdavo ne tik šaltis ir drėgmė, bet ir lietaus vanduo. Ieškinio argumentai, kad perduotos patalpos nuomojamame name buvo naujos, nenaudotos, naujai suremontuotos, idealios būklės, neatitinka tikrovės. Ieškovas, pasinaudojęs savo parengtos Nuomos sutarties 3.8 punktu, nepraėjus nei pusei metų vienašališkai pakėlė nuomos mokestį nuo 1 550 Eur iki 1 660 Eur. Atsakovė, įvertinusi žymiai didesnį mėnesinį nuomos mokestį už patalpas nei vyrauja rinkoje, taip pat aplinkybę, kad nuomos mokestis didės du kartus per metus, į prastas ir neatitikusias atsakovės ir jos šeimos lūkesčių gyvenimo sąlygas, ypatingai dideles išlaidas ieškovo nesandariam namui išlaikyti, priėmė sprendimą nutraukti Nuomos sutartį. Atsakovė 2022 m. birželio 1 d. informavo ieškovą apie patalpų atlaisvinimą nuo 2022 m. birželio 15 d., o ne apie Nuomos sutarties nuo paminėtos datos nutraukimą. Ieškovas jau 2022 m. birželio 2 d. patalpino skelbimą apie nuomojamą ginčo namą už 1 500 Eur. Prie šio skelbimo ieškovas pridėjo ir nuotraukas, kuriose užfiksuota tuo metu atsakovės nuomotų patalpų būklė, kuri buvo tokia pati, kokia ir atsakovei gavus patalpas iš ieškovo sudarant Nuomos sutartį. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo konstatuota, kad atsakovės perduotų ieškovo žinion patalpų, jose esančių daiktų, įrangos būklė ir stovis yra geras, patalpos išvalytos, tvarkingos, o antstolės konstatuoti perduodamų patalpų pažeidimai ir defektai yra menkaverčiai, lengvai pašalinami, yra sąlygoti normalaus jų nusidėvėjimo ir naudojimo. Atsakovė informavo ieškovą, kad Nuomos sutartis yra laikoma nutraukta nuo 2022 m. liepos 5 d. Tą pačią dieną kitu pranešimu atsakovė pranešė, kad savo reikalavimus, lygius 1 927,74 Eur sumai (iš 4 500 Eur garantinio užstato pagal Nuomos sutarties 3.2 punktą), atsakovė įskaito į ieškovo 1 927,74 Eur dydžio reikalavimus, susijusius su atsakovės mokėtinu nuomos mokesčiu pagal Nuomos sutartį už 2022 m. birželio mėn. ir už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 5 d. (267,74 Eur), nurodė, jog po nurodyto įskaitymo grąžintina garantinio užstato dalis tampa lygi 2 572,26 Eur. Po šių pranešimų išsiutimo ieškovas 2022 m. liepos 8 d. grąžino atsakovei baldus ir kitus jai priklausančius daiktus. Ieškovo reikalavimas priteisti baudą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ši Nuomos sutarties sąlyga yra netaikytina atsakovei, jai pagrįstai ir teisėtai įstatymo nustatyta tvarka vienašališkai nutraukus Nuomos sutartį. Be to, ši Nuomos sutarties sąlyga yra niekinė ir negalioja, nes yra nesąžininga atsakovės, kaip vartotojos, atžvilgiu, pažeidžia jos teises ir interesus. Atsakovė niekada neprašė ir nedavė sutikimo atlikti kokius nors pagerinimus jos naudai. Ieškovas neįrodė atsakovės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos garažo eksploatacijos, itin gilių grindų įbrėžimų ir pan. Atsakovė yra atsakinga tik už šaldytuvo–šaldiklio stalčiaus įskilimą ir sudužusį virtuvės šviestuvo gaubtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 129,99 Eur žalos atlyginimo, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė iš ieškovo atsakovei 2 927,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei 26,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

5. Teismas nusprendė, kad šalių sudarytos Nuomos sutarties objekto pobūdis leidžia daryti išvadą, jog atsakovė šią sutartį sudarė siekdama tenkinti asmeninius savo ir savo šeimos poreikius – apsirūpinti gyvenamąja patalpa, todėl yra pagrindas atsakovę pripažinti vartotoja. Nustatęs, kad ieškovas nuomos veiklą vykdo nuolat, iš to gauna pajamas, ieškovo parengtos Nuomos sutarties sąlygos iš esmės nebuvo individualiai aptartos, dėl jų šalys nesiderėjo ir nesitarė, teismas ieškovą pripažino verslininku, o tarp šalių susiklosčiusius gyvenamosios patalpos nuomos santykius kvalifikavo kaip vartojimo teisinius santykius. Kadangi ieškovas su atsakovės, kaip vartotojos, šeima sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, teismas nurodė, kad byloje taikomas ir specialus teisinis reguliavimas tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams (Civilinio kodekso (toliau – CK) XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ nuostatos).

6. Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 5 d., t. y. sutartinių santykių pabaigos dieną, abi šalys turėjo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus viena kitai – atsakovė pareigą sumokėti ieškovui nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 5 d., ieškovas – grąžinti atsakovei jos sumokėtą 4 500 Eur užstatą–garantą, kurie yra kildinami iš to paties sandorio – tarp ginčo šalių sudarytos Nuomos sutarties. Teismas konstatavo, kad 2022 m. liepos 5 d. atsakovės atliktas įskaitymas 1 927,74 Eur sumai yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalies nustatytas sąlygas, todėl nėra pagrindo atsakovės vienašalį įskaitymo sandorį 1 927,74 Eur sumai pripažinti negaliojančiu.

7. Teismas padarė išvadą, kad, remiantis CK 6.609 straipsnio 1 dalimi, nuomininkas turi teisę nutraukti tiek terminuotą, tiek neterminuotą nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Teismas nustatė, kad atsakovė apie ketinimą nutraukti Nuomos sutartį ieškovą įspėjo 2022 m. birželio 1 d., išsiųsdama 2022 m. gegužės 31 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad gyvenamasis namas tolimesnei veiklai vykdyti bus atlaisvintas nuo 2022 m. birželio 15 d. Atsakovė nenurodė, jog ji nuomos sutartį nutraukia nuo 2022 m. birželio 15 d., tačiau pranešė apie namo patalpų atlaisvinimo datą. Iš atsakovės 2022 m. liepos 5 d. pranešimo dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo Nr. 1 matyti, jog ji informavo ieškovą, kad Nuomos sutartį nutraukia nuo 2022 m. liepos 5 d. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 5 000 Eur baudą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Nuomos sutarties 6.3 punkto sąlyga yra netaikytina atsakovei, įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.609 straipsnio 1 dalis) vienašališkai nutraukus nuomos sutartį. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė Nuomos sutartį nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi atsakovė nurodė, jog tokį sprendimą priėmė dėl padidinto nuomos mokesčio, kas neatitiko rinkos kainų, įvertinus, kad jis dar bus keliamas, taip pat dėl išnuomoto būsto kokybės trūkumų. Teismas pažymėjo, kad minėta Nuomos sutarties sąlyga dėl baudos yra nesąžininga ir pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, ir jos šeimos narių teises ir interesus, nustato neproporcingai didelę jų, kaip vartotojų, atsakomybę, taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti kvitai apie patirtas išlaidas statybos darbams, tvoros, vartų įrengimui, išlaidos, patirtos skelbimams interneto portale, nėra susiję su ginčo sutarties vykdymu, nėra atlikti atsakovės naudai ir jos interesams ar dėl jos kaltės. Byloje nėra duomenų apie šalių susitarimus ir įsipareigojimus atlikti atsakovės naudai tam tikrus pagerinimus, nėra duomenų, kad atsakovė to prašė, ieškovas pagerinimus atliko jam nuosavybės teise priklausančiam būstui, kurie liko neatskiriama jo dalimi (vartai, tvora, automatika), todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė yra atsakinga už šių nuostolių atlyginimą, be to, pateikti duomenys nėra pakankami spręsti, jog minėtos išlaidos yra patirtos būtent ginčo būstui. Teismas nurodė, jog Nuomos sutarties 6.3 punktas iš esmės atkartoja Nuomos sutarties 3.2 punktą, kuris taip pat nustato netesybas už Nuomos sutarties nutraukimą nuomininko iniciatyva prieš terminą, taigi, Sutarties 6.3 sąlyga yra identiška ir numatanti papildomas / dvigubas netesybas, kurios jau nustatytos Nuomos sutarties 3.2 punkto pagrindu už Nuomos sutarties nutraukimą atsakovės iniciatyva, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, atsakovės ir jos šeimos teises ir interesus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti baudą pagal Nuomos sutarties 6.3 punktą.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė neginčijo, jog yra atsakinga už šaldytuvo–šaldiklio stalčiaus įskilimą ir sudužusį virtuvės šviestuvo gaubtą, atsakovė pateikė duomenis apie šių daiktų vertę (šaldytuvo-šaldiklio stalčius – 49,90 Eur, šviestuvo gaubtas – 80,09 Eur). Ieškovui patyrus minėtus nuostolius (129,99 Eur), atsakovei naudojantis ginčo patalpomis ir daiktais, teismas patenkino šią ieškovo reikalavimo dalį ir priteisė ieškovui iš atsakovės 129,99 Eur žalos atlyginimą.

9. Teismas konstatavo, kad kitą žalos sumos dalį ieškovas grindžia UAB „Brentas“ komerciniu pasiūlymu Nr. 220805 8 036,22 Eur sumai, tačiau byloje nėra duomenų, jog šiame pasiūlyme nurodyti darbai realiai buvo atlikti ir ieškovas patyrė tokio dydžio išlaidas. Tokią pačią išvadą teismas padarė ir dėl UAB „Madisonas“ komercinio pasiūlymo baldų remontui 483 Eur sumai, nurodęs, kad nėra duomenų, jog komercinis pasiūlymas buvo įgyvendintas ir ieškovas realiai patyrė šias išlaidas, be to, nėra aišku, už kokių konkrečiai baldų remontą pateiktas pasiūlymas, jame nėra darbų ir medžiagų aprašymo, kiekių, kainų detalizavimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas žalos dydį grindžia ir UAB „Medakus“ PVM sąskaita faktūra Serija MED6 Nr. 11685 80,95 Eur sumai, prekių įsigijimo kvitais 248,56 Eur sumai, tačiau iš šių duomenų negalima nustatyti, ar minėtos išlaidos yra susijusios su šia byla ir ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių ieškovo realiai patirtas išlaidas, šalinant pelėsį garaže, be to, teismas sprendė esant labiau tikėtina, jog pelėsio kaupimasis patalpose yra statybos darbų trūkumas, o ne atsakovės veiksmų pasekmė. Teismas iš antstolės S. V. 2022 m. liepos 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad 2022 m. birželio 20 d. patalpos buvo išvalytos, tvarkingos, patalpose vizualiai jas apžiūrint nėra matomų šiukšlių ar nešvarumų, todėl kaip nepagrįstus vertino ieškovo teiginius, jog atsakovė pažeidė sutartinę nuostatą dėl patalpų išvalymo. Teismas, nenustatęs, jog atsakovė savo veiksmais būtų sugadinusi virtuvės praustuvą, ieškovo argumentus dėl atsakovės kaltės sugadinus virtuvės praustuvą taip pat vertino kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

10. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo atsakovę laikyti atsakinga už ieškovo nurodomus grindų pažeidimus, todėl su tuo susijusius ieškovo argumentus laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Teismas pažymėjo, kad iki atsakovei išsinuomojant ginčo būstą, jame veikė darželis. Nors ieškovas pateikė liudytojo G. B. rašytinius parodymus, kuriuose jis teigė 2019–2020 metais atlikęs įvairius namo įrengimo darbus, visgi minėtas liudytojas savo parodymuose neteigė, jog dėjo parketą. Liudytojas nurodė, kad dėjo grindis, tačiau iš tokių rašytinių liudytojo paaiškinimų nėra galimybės nustatyti, kurioje konkrečiai vietoje jis dėjo grindis, juolab liudytojas nurodė, kad dėjo grindis, apimant ir pašiltinamąjį sluoksnį. Teismas konstatavo, kad ieškovas, praėjus daugiau nei metams po antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo ginčo name, byloje nepateikė jokių duomenų, jog realiai patyrė išlaidų jo nurodytoms dėmėms ant sienų pašalinti ir kokio dydžio tos išlaidos (šiuo metu būstas jau yra išnuomotas). Nesant objektyvių duomenų, kad nurodytos dėmės negalėjo būti pašalintos jas tiesiog nuvalant, teismas ieškovo argumentus laikė nepagrįstais.

11. Teismas pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu ieškovas nurodė, jog pirmo aukšto WC ir vonios patalpoje praustuvas yra be sifono dangtelio. Ieškovei parodžius trūkstamą detalę ir antstolei tą užfiksavus, teismas ieškovo pretenzijas dėl to laikė nepagrįstomis. Ieškovas taip pat teigė, kad pirmo aukšto WC ir vonios patalpos siūlės tarp grindų plytelių yra patamsėjusios, tačiau teismas sprendė, jog dėl tokių trūkumų negali būti laikoma atsakinga atsakovė, nes toks trūkumas laikytinas natūraliu nusidėvėjimu dėl daikto įprasto naudojimo. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo teiginius, kad atsakovė yra atsakinga už antrojo aukšto hole matomus vandens pabėgimus, išblukimus prie balkono durų, įėjimo į terasą ant garažo stogo, taip pat antrojo aukšto vieno iš kambarių balkone esančius struktūrinio tinko pažeidimus. Nesant duomenų apie realiai patirtas išlaidas dėl ant vaikų kambario sienos esančių dviejų nedidelių šviesiai pilkos spalvos dėmių šalinimo, nesant objektyvių duomenų, kad minėtų dėmių nebuvo galima tiesiog išvalyti, teismas atmetė su tuo susijusius ieškovo argumentus. Antstolei užfiksavus, kad miegamojo patalpos yra švarios, tvarkingos, jokių defektų ar pažeidimų nėra, ieškovui nepateikus konkrečias išlaidas miegamojo patalpai patvirtinančių duomenų (dažymo plotas, dažų kiekis, medžiagų, darbų kaina), ieškovo pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytiems abstraktiems kiekiams neatitinkant konkrečios situacijos, antstolės fiksuotų faktinių aplinkybių, užfiksuotų realių trūkumų, teismas sprendė nesant pagrindo vadovautis tokiais ieškovo teikiamais duomenimis. Ieškovui nepateikus duomenų, kurie patvirtintų, kad pažeidimai, susiję su antrojo aukšto WC patalpos grindų plytelių siūlių patamsėjimais, praustuvės apgadinimais, neveikiančiu praustuvo dugno uždarymu, atsirado dėl atsakovės kaltės, jog su atsakove sudarant ginčo sutartį tokių trūkumų nebuvo, teismas ieškovo argumentus laikė nepagrįstais. Nustatęs, kad šiuo metu ginčo gyvenamasis namas jau yra išnuomotas, ieškovas nepateikė duomenų, jog buvo šalinami vienos laiptų pakopos paviršiaus pabraižymai ir dėl to ieškovas patyrė realias išlaidas, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. Teismo vertinimu, tai, jog ieškovas teikė duomenis ne apie realiai patirtą žalą, bet išdidintus, hipotetinius nuostolius, patvirtina atsakovės pateikti komerciniai pasiūlymai – UAB „Balta pieva“ 2022 m. lapkričio 24 d. komerciniame pasiūlyme Nr. 2022/11/24 nurodė, kad 10 vnt. ąžuolo parketlenčių ir vienos laipto pakopos renovavimo išlaidos sudarytų 598,95 Eur, UAB „Prospectum“ komerciniame pasiūlyme Nr. 11/24 dėl patalpų sienų ir lubų dažymo nurodė, kad bendra darbų su medžiagomis kaina sudarytų 332,75 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog, sudarydamos Nuomos sutartį, šalys neužfiksavo išnuomojamo turto būklės (jo nefotografavo, neaprašė) ir jokie duomenys nėra pakankami spręsti, kad ieškovui patalpos buvo grąžintos blogesnės būklės, negu buvo priimtos atsakovės šeimos. Teismo vertinimu, jokie duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodoma žala buvo padaryta būtent atsakovės. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. birželio 11 d. reikalavimu grąžinti skolą Nr. 22/06-01 ieškovas reikalavo atsakovės iki 2023 m. birželio 15 d. sumokėti 320 Eur nuomos nepriemoką ir 5 000 Eur skolą už vienašališkai nutrauktą Nuomos sutartį, tačiau nebuvo nurodyta jokia atsakovės padaryta žala, nors ieškovas tuo metu jau faktiškai naudojosi ir valdė ginčo namą. Nei antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei jokie kiti įrodymai, nepagrindžia aplinkybių, kad paminėti ieškovo nurodomi grindų įbrėžimai ar pažeidimai atsirado būtent nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ir/ar kad jie atsirado būtent dėl atsakovės ar jos šeimos narių kaltės. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovės atsakomybės dėl prašomos priteisti žalos ir neįrodė žalos dydžio.

12. Teismas, nustatęs, kad atsakovė 2021–2022 metų šildymo sezonu gyveno ginčo name, mokėjo už šildymą, Nuomos sutartis nenumatė, jog nuomos mokesčiui suteiktos nuolaidos turi būti grąžintos tuo atveju, jeigu nuomininkas Nuomos sutartį nutraukia nepasibaigus jos terminui, atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės nepriemoką pagal Nuomos sutartį (nuolaidą šildymo sezonui). Padaręs išvadą, jog atsakovė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus įskaitė pagrįstai, teismas sprendė nesant pagrindo ieškovui iš atsakovės priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d., kadangi atsakovė visiškai atsiskaitė, sumokėdama nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį už visą 2022 m. birželio mėn. ir už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 5 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir netesybų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad nuomos sutarties nutraukimas CK 6.609 straipsnio pagrindu atleidžia nuomininką nuo pareigos atlyginti žalą ieškovui. Ieškovo pagrindą reikalauti netesybų sudaro tai, kad atsakovė nepagrįstai prieš terminą nutraukė terminuotą Nuomos sutartį, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių negautų pajamų forma ir negautos pajamos viršija Nuomos sutarties 6.3 sąlygoje nustatytų netesybų dydį. Teismo pateiktas CK 6.609 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas iš esmės reikštų, kad gyvenamosios patalpos terminuota sutartis de facto yra negalima, nes niekuo nesiskirtų nuo neterminuotos nuomos sutarties, be to, gyvenamųjų patalpų savininką (nuomotoją) pastatytų į iš esmės nelygiaverčiai blogesnę padėtį nei kitokios paskirties patalpų nuomotojų, kurių teisės kitai šaliai nutraukus terminuotą sutartį, nesant sutartyje nustatytų pagrindų, yra ginamos.

1.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Teismas, grįsdamas šią išvadą vien tik žodiniu atsakovės paaiškinimu, kurio ji nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, ir ignoruodamas ieškovo pateiktus atsakovės žodžius paneigiančius rašytinius įrodymus, padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą. Atsakovė Nuomos sutartį nutraukė CK 6.609 straipsnio 1 dalies pagrindu be jokių pagrįstų priežasčių. Patalpų būklė ar padidėjęs nuomos mokesčio dydis nebuvo atsakovės Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, ji juo nesirėmė nutraukdama Nuomos sutartį ir byloje šių aplinkybių neįrodė.

1.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nepagrindė savo faktinių nuostolių ir jų ryšio su atsakovės veiksmais. Vien negautų pajamų, kurias ieškovas teisėtai ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal Nuomos sutartį, faktas yra pakankamas ieškovo reikalavimui dėl Nuomos sutarties 6.3 punkte nustatytų netesybų priteisimo tenkinti. Ieškovui ginčo patalpas pavyko išnuomoti tik 2023 m. liepos 24 d., todėl daugiau nei 13 mėn. namas nebuvo nuomojamas dėl atsakovės kaltės ir per tą laiką ieškovas negavo 21 580 Eur pajamų. Nuomos sutarties 6.3 punkte numatytos netesybos, kurias prašo priteisti ieškovas, yra tik 5 000 Eur, todėl jomis siekiama kompensuoti minimalius ir realiai patirtus nuomotojo nuostolius (negautas pajamas), kuriuos sukėlė atsakovės priešlaikinis terminuotos Nuomos sutarties nutraukimas.

1.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad Nuomos sutarties 6.3 punkto sąlyga yra nesąžininga, pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, ir jos šeimos narių teises ir interesus, nustato neproporcingai didelę jų, kaip vartotojų, atsakomybę, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovas nepatyrė realių nuostolių dėl atsakovės kaltės.

1.5. Teismas nepagrįstai vertino, kad ginčo patalpų būklės pabloginimai yra nežymūs ir menkaverčiai. Teismas vadovavosi išskirtinai tik antstolės S. V. 2022 m. liepos 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, nepaisant to, kad byloje pateikta daugiau rašytinių įrodymų, kuriais ieškovas įrodinėjo ginčo patalpų būklės pablogėjimą. Ieškovo pateiktose nuotraukose žala ieškovo turtui yra akivaizdi. Konstatavęs, kad tam tikri defektai faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuoti ir jie gali būti šalinami atliekant tam tikrus darbus, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodęs, jog juos nėra sudėtinga pašalinti. Teismas, paminėjęs, kad defektai taip pat yra sąlygoti natūralaus nusidėvėjimo, jų neidentifikavo. Siekiant atstatyti medinių grindų būklę, buvusią iki pabloginimo, yra būtina keisti visą pirmo aukšto grindų plotą. Fragmentinis sienų dažymas neatstatytų sienų į iki pabloginimo buvusią būklę. Vien tai, kad apgadintas yra tik vienas laiptas, ar jo atnaujinimo darbų apimtis nėra didelė, nėra pagrindas nepriteisti ieškovui žalos atlyginimo. Teismas, priskirdamas grindų, sienų, laiptų pakopos defektus natūraliam nusidėvėjimui, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikose nagrinėjant analogiškas bylas.

1.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog defektai atsirado Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atlaisvinus ginčo patalpas, buvo naujai padaryta visa pirmo aukšto apdaila, taip pat buvo sudėtos naujos grindys.

1.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepagrindė patirtos žalos dydžio. Toks teismo vertinimas prieštarauja Lietuvos teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams. Ieškovas patirtos žalos dydį byloje įrodinėjo tiek sąmatomis, kurios pagrindžia būsimų remonto darbų kaštus, tiek sąskaitomis faktūromis ir kvitais, kurie pagrindžia jau patirtų defektų šalinimo išlaidų dydį. Net jeigu būtų vertinama, kad ne visi sąmatose pateikti darbai yra būtini, tai nesudaro pagrindo ieškinio atmesti visa apimtimi.

14. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Nuomos sutarties sąlygas parengė ir atsakovei pasirašyti pateikė ieškovas. Nuomos sutarties sąlygos prieš jos pasirašymą nebuvo individualiai aptartos su atsakove, dėl jų šalys nesiderėjo ir nesitarė.

2.2. Pagal CK 6.609 straipsnio 1 dalį nuomininkas turi absoliučią ir neginčijamą teisę nutraukti nuomos sutartį, tiek terminuotą, tiek neterminuotą, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, kaip nuomininkė, įvykdė reikalavimą įspėti ieškovą prieš vieną mėnesį apie Nuomos sutarties nutraukimą, todėl ieškovas neturi teisės į nuostolių atlyginimą.

2.3. Ieškovas su atsakovės, kaip vartotojos, šeima sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o ne komercinių (negyvenamųjų) patalpų nuomos sutartį, todėl, skirtingai nei komercinių patalpų nuomos santykių šalims, gyvenamųjų patalpų (savininkams) nuomotojams ir nuomininkams taikomas specialus teisinis reguliavimas.

2.4. Atsakovei išnuomotos patalpos jau buvo nenaujos, nenaujai įrengtos, o ieškovas siekia sudaryti klaidingą, tikrovės neatitinkantį įspūdį dėl namo kokybės. Paties ieškovo pateiktos nuotraukos ir statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neatliko namo kapitalinio remonto 2019–2020 m. Apie atsakovės ir jos šeimos nusiskundimus dėl namo kokybės, netinkamų patalpų ir gyvenimo sąlygų ieškovas buvo nuolat informuojamas atsakovės ir jo šeimos, todėl apie tai žinojo. Dėl prastos patalpų būklės, namo nesandarumo, didelių išlaidų šildymui, du kartus per metus didėsiančio nuomos mokesčio ir kt. atsakovės šeima priėmė sprendimą nutraukti Nuomos sutartį.

2.5. Ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovės kaltės jis būtų patyręs kokius nors nuostolius.

2.6. Ieškovas nesąžiningai ir neteisėtai į Nuomos sutartį įtraukė sąlygas, įskaitant 3.2 ir 6.3 punktus dėl baudinių netesybų, kurios būdingos komercinių patalpų nuomos sutartims, siekdamas, kad atsakovės šeima šiomis netesybomis būtų atgrasyta nuo ketinimų nutraukti Nuomos sutartį, nors tokią teisę jai suteikia įstatymas.

2.7. Ieškovas kartu su antstole, atsakove ir jos atstovu betarpiškai dalyvavo konstatuojant faktines aplinkybes. Teismas antstolės faktinių aplinkybių protokolą vertino kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovo pateiktos nuotraukos turi būti vertinamos kritiškai, nes jas ieškovas pateikė viename suformuotame pdf. formato dokumente, todėl nėra galimybių nustatyti, kada ir kur šios nuotraukos buvo padarytos. Nuotraukose užfiksuota patalpų grindų būklė yra gera, matomas tik natūralus jų nusidėvėjimas dėl jų įprasto naudojimo. Konstatuojant faktines aplinkybes, pats ieškovas aprodė patalpas, pateikė pastabas, tačiau sienų dekoro pažeidimų (gilių įbrėžimų, dekoro įdaužų) nenurodė.

2.8. Ieškovas 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo, susijusio su pelėsio šalinimu, ir nereikalauja iš atsakovės 80,95 Eur išlaidų atlyginimo už pelėsio šalinimą. Ieškovas apeliaciniame skundu vėl reikalaudamas priteisti pelėsio šalinimo išlaidas, už kurias negali būti laikoma atsakinga atsakovė, elgiasi nesąžiningai.

2.9. Nei antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei kiti įrodymai nepagrindžia aplinkybių, kad ieškovo nurodomi defektai ar pažeidimai atsirado Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ir dėl atsakovės ar jos šeimos narių kaltės.

2.10. Apeliacinio skundo argumentai, kad reikia atlikti visų namo sienų, lubų gruntavimo, dažymo (300 m²) darbus, visų pirmo aukšto namo grindų dangos (110 m²) su grindjuostėmis keitimo darbus, yra nepagrįsti ir paneigiami paties ieškovo paaiškinimais, užfiksuotais antstolės vaizdo ir garso įrašais. 8 036,22 Eur suma negali būti vertinama kaip ieškovo patirta žala dėl kelių dėmių ant sienos ir lubų, grindų ir vienos laiptų pakopos paviršinių pabraižymų pašalinimo.

2.11. Praėjus daugiau nei metams po antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo ginčo name, ieškovas neturėjo realių išlaidų tariamiems trūkumams šalinti ir nepateikė jokių duomenų dėl tokių išlaidų dydžio, nors nuo 2023 m. liepos 26 d. būstas yra išnuomotas kitiems nuomininkams.

2.12. Komerciniai pasiūlymai ir kvitai, turintys patvirtinti ieškovo patirtą žalą, ieškovo buvo pateikti be jokių paaiškinimų, todėl negalima nustatyti, ar šie dokumentai susiję su šia byla ir su nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis.

15. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė prašantis priteisti 10 498,73 Eur sumą, kurią sudarė 5 000 Eur bauda pagal Nuomos sutarties 6.3 punktą, 8 848,73 Eur žalos atlyginimas pagal Nuomos sutarties 6.6 punktą, 320 Eur nuolaida šildymo sezonui, 830 Eur nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d., iš šios sumos (iš viso 14 998,73 Eur) atėmus 4 500 Eur sumą, kuri atsakovės buvo sumokėta ieškovui pagal Nuomos sutarties 3.2 punktą kaip užstatas–garantas. Atsakovei pareiškus, kad Nuomos sutartis yra laikoma nutraukta nuo 2022 m. liepos 5 d., o atsakovė savo reikalavimus, lygius 1 927,74 Eur sumai iš 4 500 Eur užstato–garanto pagal Nuomos sutarties 3.2 punktą, įskaito į ieškovo 1 927,74 Eur dydžio reikalavimus, susijusius su atsakovės mokėtinu nuomos mokesčiu pagal Nuomos sutartį už 2022 m. birželio mėn. (1 660 Eur) ir už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 5 d. (267,74 Eur), ieškovas patikslino ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio vienašalį atsakovės įskaitymo sandorį 1 927,74 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių sutartiniai nuomos santykiai pasibaigė 2022 m. liepos 5 d. ir tuo metu ieškovas turėjo teisę į nuomos mokestį už 2022 m. birželio mėn. ir už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 5 d., iš viso 1 927,74 Eur sumai, atsakovė ieškovui buvo sumokėjusi 4 500 Eur užstatą–garantą pagal Nuomos sutartį, konstatavo, kad 2022 m. liepos 5 d. atsakovės atliktas įskaitymas 1 927,74 Eur sumai atitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalies nustatytas sąlygas, yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovas, ieškinyje prašęs priteisti iš atsakovės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d., taip pat ginčijęs atsakovės atliktą vienašalį įskaitymą 1 927,74 Eur sumai, apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl vėlesnės, nei nurodė ieškovas, nuomos teisinių santykių pabaigos datos, atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo 1 927,74 Eur sumai teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškovo reikalavimo dėl 320 Eur nuolaidos šildymo sezonui priteisimo, šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ieškovas neginčija. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 129,99 Eur žalos atlyginimo sumą už šaldytuvo–šaldiklio stalčių, šviestuvo gaubtą, atmetė kitą ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo dalį. Ieškovas apeliaciniame skunde ginčijama įvardija 9 218,74 Eur sumą, kuri, kaip nurodo ieškovas, susideda iš 5 000 Eur baudos pagal Nuomos sutarties 6.3 punktą, 8 718,74 Eur žalos atlyginimo (8 848,73 Eur – 129,99 Eur), atėmus 4 500 Eur garanto–užstato sumą, neatsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstu pripažino atsakovės atliktą vienašalį įskaitymą 1 927,74 Eur sumai iš 4 500 Eur užstato–garanto sumos ir ieškovas neginčija šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka bus peržiūrimas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl ieškovo reikalavimų priteisti baudą pagal Nuomos sutarties 6.3 punktą ir ieškovo apeliaciniame skunde nurodyto dydžio žalos atlyginimą teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl netesybų priteisimo

18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. liepos 20 d. tarp šalių buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis 3 metų terminui, kuri buvo nutraukta atsakovės (nuomininkės) iniciatyva, nesibaigus Nuomos sutartyje nustatytam terminui. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė Nuomos sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai.

19. Vadovaujantis CK 6.609 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją; jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Taigi, pagal CK 6.609 straipsnio 1 dalį nuomininkas turi teisę bet kada nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, neatsižvelgiant į tai, ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra terminuota, ar neterminuota, o vienintelė būtina sąlyga tokiai nuomos sutarčiai nutraukti – nuomotojo įspėjimas prieš mėnesį raštu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog atsakovė tinkamai įvykdė sąlygą prieš mėnesį raštu pranešti ieškovui apie Nuomos sutarties nutraukimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2022 m. birželio 1 d. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, jog informuoja ieškovą ir trečiąjį asmenį G. Š. apie Nuomos sutarties nutraukimą, taip pat paminėjo, kad gyvenamasis namas bus atlaisvintas nuo 2022 m. birželio 15 d. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nenurodė, jog ji Nuomos sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2022 m. birželio 15 d., Nuomos sutarties nutraukimo nurodytu metu nepatvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš atsakovės 2022 m. liepos 5 d. pranešimo nustatyta, jog šiuo pranešimu atsakovė informavo ieškovą, kad Nuomos sutartį nutraukia nuo 2022 m. liepos 5 d., taip pat atsakovė paminėjo, jog ieškovas apie Nuomos sutarties nutraukimą buvo įspėtas 2022 m. birželio 1 d., atsakovės 2022 m. birželio 27 d. oferta dėl taikaus Nuomos sutarties nutraukimo nuo 2022 m. liepos 4 d. nebuvo akceptuota, atsakovei negrąžinti patalpose likę daiktai ir baldai. 2022 m. liepos 8 d. daiktų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad paskutiniai daiktai atsakovei buvo grąžinti tik 2022 m. liepos 8 d. Taigi, Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. liepos 5 d., 1 927,74 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 5 d. atsakovė sumokėjo, 2022 m. liepos 5 d. pareiškimu įskaitydama nuomos mokesčio sumą su 1 927,74 Eur suma iš 4 500 Eur užstato–garanto, sumokėto ieškovui pagal Nuomos sutarties 3.2 punktą. Nors ieškovas ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės įskaitymo sandorį, tačiau, pirmosios instancijos teismui atmetus šį ieškinio reikalavimą, ieškovas neginčija su tuo susijusios teismo sprendimo dalies, taip pat neprašo priteisti iš atsakovės nuomos mokesčio už 2022 m. birželio 1 d. – 2022 m. birželio 15 d. laikotarpį. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad ieškovas apie atsakovės ketinimą nutraukti Nuomos sutartį buvo įspėtas raštu 2022 m. birželio 1 d., ieškovas neginčija, jog Nuomos sutartis buvo nutraukta 2022 m. liepos 5 d., t. y. po daugiau nei mėnesio nuo įspėjimo nutraukti Nuomos sutartį gavimo, daro išvadą, kad atsakovė teisėtai, vadovaudamasi CK 6.609 straipsnio 1 dalimi nutraukė Nuomos sutartį.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovas kvestionuoja ne tik Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą, bet ir pagrįstumą, t. y. priežastis, dėl kurių buvo nutraukta Nuomos sutartis, CK 6.609 straipsnio 1 dalis neįpareigoja nuomininko pagrįsti savo pageidavimo nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Tai reiškia, kad vien konkrečių Nuomos sutarties nutraukimo priežasčių neįvardijimas negali būti pagrindu nenutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ar tokį sutarties nutraukimą vertinti kaip neteisėtą.

21. Ieškovas reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 5 000 Eur baudą grindė Nuomos sutarties 6.3 punktu, kuriame nurodyta, kad šalis, nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukusi Nuomos sutartį prieš terminą, kitos šalies reikalavimu per 14 dienų privalo šiai šaliai sumokėti 5 000 Eur dydžio baudą. Taigi, pareiga sumokėti kitai šaliai 5 000 Eur baudą kyla nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukus Nuomos sutartį prieš terminą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė Nuomos sutartį nutraukė prieš terminą, tačiau, kaip jau konstatuota, Nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai, vadovaujantis CK 6.609 straipsnio 1 dalimi. Nuomos sutarties 6.3 punkte numatyta sąlyga dėl nepagrįsto vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo nėra alternatyvi, be to, kaip minėta, CK 6.609 straipsnio 1 dalyje nėra pareigos pagrįsti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą, todėl vien atsakovo teiginiai apie nepagrįstą Nuomos sutarties nutraukimą, šiam esant teisėtu, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 5 000 Eur baudos priteisimo iš atsakovės.

22. Konstatavus, kad atsakovė teisėtai nutraukė Nuomos sutartį, todėl bauda iš atsakovės Nuomos sutarties 6.3 punkto pagrindu negali būti priteista, teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šios Nuomos sutarties sąlygos (ne)sąžiningumu ir su tuo susijusių pasekmių taikymu, nes šie nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

23. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinta jo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo dalis, nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentuodamas iš esmės tuo, kad patalpų būklės pabloginimai atsirado Nuomos sutarties galiojimo metu, ieškovas įrodė padarytos žalos dydį, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą.

24. Pagal bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.248 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-313/2023).

25. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą vadovaudamasis Nuomos sutarties 6.6 punktu, kuriame nustatyta, kad nuomininkas privalo atlyginti nuomotojo turtui padarytą žalą, atsiradusią dėl nuomininko, jo klientų, interesantų bei kitų trečiųjų asmenų, kuriems nuomininkas suteikė teisę arba galimybę patekti į patalpas ar kitaip jomis naudotis, kaltės. Vadovaujantis Nuomos sutarties 5.2.8 papunkčiu, pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo grąžinti nuomojamas patalpas tvarkingas, tuščias ir išvalytas, šalims pasirašant patalpų perdavimo–priėmimo (grąžinimo) aktą per trisdešimt dienų už kurias mokami šioje sutartyje numatyti nuompinigiai ir atliekami atsiskaitymai už paslaugas; jei grąžinamų patalpų vertė yra sumažėjusi, neskaitant normalaus susidėvėjimo, nuomininkas privalo prarastąją patalpų vertę atstatyti arba atlyginti pinigais. Vadovaujantis nurodytomis Nuomos sutarties sąlygomis ir teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte, o daikto būklės pablogėjimas dėl jo natūralaus susidėvėjimo nėra pagrindas priteisti nuomotojui žalos atlyginimą, kadangi Nuomos sutartyje nenustatyta nuomininko pareiga grąžinti pradinės būklės patalpas.

27. Ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovei išnuomotose gyvenamosiose patalpose buvo padaryti grindų, sienų pažeidimai, laiptų įbrėžimai, garaže įsiveisė pelėsis, sugadinta virtuvės kriauklė, šias aplinkybes ieškovas įrodinėja byloje esančiomis nuotraukomis, o žalos dydį – UAB „Brentas“ ir UAB „Madisonas“ komerciniais pasiūlymais, UAB „Medakus“ PVM sąskaita faktūra, prekių įsigijimo kvitais. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės atsakomybės dėl prašomos priteisti žalos ir neįrodė žalos dydžio. Teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta.

28. Teisėjų kolegija nurodo, kad bendroji CPK įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių – atitinkamai ieškovo (teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą) ar atsakovo (atsikertančio į ieškovo reikalavimą) – pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020).

29. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad, sudarius Nuomos sutartį, gyvenamųjų patalpų būklė nebuvo užfiksuota nuotraukomis ar kitomis priemonėmis, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie patalpų būklę jų perdavimo metu. To nepadarius, negalima nustatyti, kaip pasikeitė ginčo patalpų būklė dėl atsakovės naudojimosi jomis. Vien ieškovo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas ginčo patalpų remontas nenustatytu metu, neįrodo puikios, kaip teigia ieškovas, patalpų būklės jų perdavimo metu, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad šios patalpos prieš jų išnuomojimą atsakovei buvo naujai įrengtos. Nuomos sutarties 2.1 punkte buvo nurodyta, kad pagal šią sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti nuomininkui laikinai naudotis ir valdyti už mokestį 235 m² bendro ploto naujas įrengtas patalpas, o priėmimo–perdavimo akte pažymėta, kad gyvenamųjų patalpų, vidaus santechninių, elektros bei inžinerinių tinkų perdavimo nuomojimui momentu techninė būklė puiki, tačiau iš į bylą pateiktos 2023 m. liepos 26 d. su kitais nuomininkais sudarytos patalpų nuomos sutarties Nr. 2023/07 matyti, kad šios sutarties 2.1 punkte yra analogiška nuostata dėl to, kad nuomotojas įsipareigoja suteikti nuomininkui laikinai naudotis ir valdyti už mokestį naujas įrengtas patalpas, nors per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad turėjo išlaidų dėl realiai atliktų ginčo patalpų remonto darbų po Nuomos sutarties nutraukimo. Be to, paties ieškovo į bylą teiktuose 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. skelbimuose apie ginčo patalpų nuomą yra akcentuojama, kad patalpos yra naujai įrengtos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti ieškovo teiginiais apie atsakovei perduotas naujai įrengtas ginčo patalpas, kadangi tokia pati informacija buvo nurodyta vėlesniuose skelbimuose ir su kitais nuomininkais sudarytoje nuomos sutartyje, nepaisant to, kad ginčo patalpose atsakovė su šeima gyveno beveik metus ir iš jų paskutinius daiktus buvo pasiėmusi tik prieš mėnesį, o ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie patalpoje atliktus remonto darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti prekių įsigijimo kvitai neįrodo tokių darbų atlikimo, kadangi neaišku, kur buvo panaudotos kvituose nurodytos prekės, o vien komerciniai pasiūlymai dėl remonto darbų, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, neįrodo, kad šie komerciniai pasiūlymai buvo realiai įgyvendinti, nes tai nepatvirtinta mokėjimų dokumentais, be to, komerciniai pasiūlymai nepagrindžia, jog juose nurodytas remonto darbų kiekis neabejotinai reikalingas ieškovo įvardintiems ginčo patalpų pažeidimams, jeigu tokie būtų įrodyti, pašalinti.

30. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo patalpos jam buvo grąžintos blogesnės būklės, negu buvo priimtos atsakovės šeimos, kadangi jokie duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodoma žala buvo padaryta būtent atsakovės. Antstolės S. V. 2022 m. liepos 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad atsakovės 2022 m. birželio 20 d. perduotų ieškovo žinion patalpų, jose esančių daiktų, įrangos būklė ir stovis yra geras, patalpos išvalytos, tvarkingos, o antstolės konstatuoti perduodamų patalpų pažeidimai, defektai yra menkaverčiai, lengvai pašalinami. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tam tikrų defektų nustatymas neįrodo, kad jie atsirado dėl atsakovės kaltės, ne dėl ginčo patalpų naudojimo pagal paskirtį. Tokie defektai nelaikytini daikto pabloginimu CK 6.500 straipsnio prasme, nes patalpų vertė nesumažėjo, jos neprarado funkcionalumo ir tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį taip pat neprarado savo turėtos ekonominės vertės. Šią aplinkybę patvirtina jau minėti ieškovo patalpinti skelbimai dėl ginčo patalpų nuomos, kadangi ginčo patalpas su esamais defektais jis vertino kaip naujai įrengtas, o priešingų įrodymų į bylą nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nutraukusi Nuomos sutartį, atsakovė grąžino ieškovui tokios būklės daiktą, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl baudos ir žalos atlyginimo priteisimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Atsakovės turėtos 800 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 018,20 Eur × 1,3 = 2 623,66 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamas 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.