Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-07 · Administracinė byla Nr. I-7279-629/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
I-7279-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01866-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Irena Paulauskienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7279-629/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01866-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. (toliau – pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Ministerija) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (1.34.)7R-3119, įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6776-968/2015 pareiškėjui priteistus 220 Eur neturtinės žalos pervesti į įgaliotinio M. M. sąskaitą ir priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 30 000 Eur neturtinės žalos. Be to, pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 6 d. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. 2 d.

Pareiškėjas nurodė, kad jo įgaliotinis M. M. du kartus kreipėsi į Ministeriją, prašydamas pervesti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6776-968/2015 priteistą neturtinės žalos atlyginimą – 220 Eur į M. M. sąskaitą, tačiau abu kartus Ministerija atsisakė pervesti minėtą sumą. Pareiškėjo nuomone, Ministerija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo įgaliotinio prašymą, atsisakė vykdyti ir teismo sprendimą, todėl Ministerijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (1.34.)7R-3119 yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjo teises. Pareiškėjo įsitikinimu, jo įgaliotinis teisėtai prašė pervesti į jo sąskaitą banke pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Paaiškino, kad, įgaliodamas M. M. disponuoti jam priteistu neturtinės žalos atlyginimu, taip nori atsilyginti jam už piniginę paramą.

Pareiškėjo teigimu, Ministerija skundžiamu sprendimu varžo jo laisvę disponuoti teismo sprendimu priteistomis piniginėmis lėšomis, ignoruoja jo teisėtus interesus bei pažeidžia konstitucinę teisę reikalauti padarytos moralinės žalos atlyginimo bei jį gauti, todėl jis patyrė didelę neturtinę žalą, kurios pasekmės išliks visam gyvenimui, t. y. pablogėjo pareiškėjo sveikata, pareiškėjas pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimas, pareiškėjas jaučia padidėjusią baimę, stresą.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog jo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą turi būti patenkintas, nes būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kuris dėl galiojančio teisinio reglamentavimo, pagal kurį priteista žala gali būti pervedama tik į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą arba, jei žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą, yra pažeidžiamas.

Atsiliepimas

Ministerija atsiliepime (b. l. 11–13) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Ministerija 2016 m. vasario 15 d. gavo teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteista žala, kartu su M. M. prašymais pareiškėjui priteistą žalą pervesti į M. M. sąskaitą, vadovaudamasi Įstatymu, informavo M. M. bei pareiškėją, kad pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą gali pervesti tik į žalą patyrusio, t. y. pareiškėjo, asmeninę mokėjimo sąskaitą arba į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą pareiškėjo asmens asmeninę sąskaitą. Ministerija pažymėjo, kad neginčija asmens teisės įgalioti ir veikti per atstovą, tačiau neturi teisinio pagrindo pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą pervesti į kitą nei paties pareiškėjo asmeninę sąskaitą.

Ministerijos teigimu, pareiškėjo teisė į žalos, padarytos dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. atsirastų tik tada, jeigu būtų konstatuota, kad Ministerija atliko neteisėtus veiksmus ir žala pareiškėjui atsirado būtent dėl tokių neteisėtų veiksmų, tačiau, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neva neteisėtų Ministerijos veiksmų egzistuoja žalos padarymo faktas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neįrodė ir kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Pridūrė, kad jeigu ir būtų nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, pareiškėjo nurodomas žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus galimai padarytiems pažeidimams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti visiškai, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje Ministerijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 64, 77).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Ministerijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (1.34.)7R-3119, kuriuo Ministerija atsisakė pareiškėjui priteistą neturtinę žalą pervesti į trečiojo asmens mokėjimo sąskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6776-968/2015 buvo priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 220 Eur neturtinės žalos (b. l. 21–33).

2016 m. vasario 12 d. ir 2016 m. vasario 17 d. prašymais pareiškėjo įgaliotinis M. M. (b. l. 42–45) kreipėsi į Ministeriją, prašydamas pervesti į jo sąskaitą minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjui priteistą žalos atlyginimą (b. l. 16–34).

Ministerija skundžiamu 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-3119 nurodė pareiškėjui, kad, vadovaujantis Įstatymo 2 str. 6 d., žala pervedama į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Skundžiamame sprendime taip pat pažymėjo, kad pateiktame prašyme yra nurodyta trečiojo asmens mokėjimo sąskaita, todėl prašė pateikti savo asmeninę arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą sąskaitą, į kurią Ministerija galėtų pervesti pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad to neatlikus, Ministerija negalės įvykdyti teismo sprendimo (b. l. 37).

Asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, kurio 2 str. 1 d. įtvirtinta, kad asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti, valdytojas yra Ministerija, kuri, be kita ko, vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kuriuos ji turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 d. 1 p., 3 d.). Pažymėtina, kad Įstatymo 2 str. 6 d. aiškiai įtvirtinta, kad vykdant šio straipsnio 2 d. nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 d. numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 d. nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 d. nustatytus terminus. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Ministerija nebuvo gavusi visų reikalingų dokumentų, tinkamam teismo sprendimo dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, įvykdymui, nes pareiškėjas nepateikė Ministerijai savo asmeninės sąskaitos numerio. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Ministerija, neturėdama teisės pervesti lėšų, kurios priteistos kaip žalos atlyginimas, į jokio kito, išskyrus asmens, kuriam teismo sprendimu priteistas žala, asmeninę sąskaitą, skundžiamu sprendimu išaiškindama pareiškėjui tokių lėšų pervedimo tvarką ir atsisakydama į pareiškėjo įgaliotinio M. M. sąskaitą pervesti pareiškėjui priteistą žalos atlyginimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti ir atitinkamai tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtindamas minėtą teisinį reglamentavimą įstatymų leidėjas siekė, kad antstoliai galėtų žymiai paprasčiau ir efektyviau vykdyti išieškojimą iš priteisto turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, tokiu būdu siekiant užtikrinti kreditorių (tiek valstybės, tiek privačių fizinių ir juridinių asmenų) teisėtus interesus ir lūkesčius, todėl teismui nekylą teisiškai pagrįstų abejonių dėl Įstatymo 2 str. 6 d. atitikties Konstitucijai ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl neva neteisėtų Ministerijos veiksmų, t. y. pareiškėjui priteistų lėšų nepervedimo į pareiškėjo įgaliotinio sąskaitą.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomu atveju neturtinės žalos atlyginimo teisės aktai nenustato. Be to, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jokie neteisėti Ministerijos veiksmai, nepervedant pareiškėjui priteisto žalos atlyginimo į kito asmens sąskaitą, nenustatyti, todėl darytina išvada, jog neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą taip pat atmetamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasIrena PaulauskienėMilda Vainienė