Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-645-890/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
1-645-890/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47477-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
J. A.
Nukentėjusysis
J. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-645-890/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47477-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,kaltinamajam J. A. (J. A.),nukentėjusiajai J. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, armėnų tautybės, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu - suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 18.00 val., bute, esančiame Taikos pr. 49-53, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia konflikto metu J. L. suėmęs už kaklo ir prispaudęs prie sienos, ją smaugė, o J. L. ištrūkus ir išbėgus iš buto į laiptinę, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, metė į ją mobiliojo ryšio telefoną, kuris nukrito ant žemės ir sugriebęs ją už plaukų trenkė į sieną, sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį bei suėmęs už abiejų rankų ir stipriai jas suspaudęs, nustūmė J. L. nuo laiptų. Taip smurtaudamas J. A. padarė J. L. išilginę linijinę muštinę žaizdą pakaušyje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės pėdos priekiniame - išoriniame paviršiuje, išilginės juostos formos poodinę kraujosruvą dešinės rankos užpakaliniame - vidiniame paviršiuje, išsidėsčiusią nuo dešinio dilbio apatinio trečdalio iki dešinės plaštakos su smulkiais odos nubrozdinimais viršutinėje dalyje, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, tris smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, jog viskas įvyko pas jį bute. 2019-11-06 buvo jo antrasis gimtadienis. Į svečius atėjo jo vaikystės draugas O. I., dar buvo atėjęs vienas žmogus iš Odesos. Jis iškvietė J. L., kad ši padėtų išvirti liežuvį. Jis anksčiau bendravo su J. L buvusiu vyru. J. L atėjo išgėrusi. Jis buvo atsivežęs iš kaimo naminės degtinės. Jolanta buvo virtuvėje, bet vis ateidavo po taurelę išgerti. Po to, kai išvirė liežuvis, J.L. prisijungė prie jų kompanijos, ji pradėjo kištis į jų vyriškus pokalbius, tada jis jos paprašė, kad ji nesikištų į pokalbius. Jolanta pradėjo kelti savo kojas virš stalo, tada jis trenkė kumščiu į stalą ir ją perspėjo, kad nusiramintų. Jolanta trumpam apsiramino, išgėrė taurelę, stojosi ir suklupo prie stalo. Ji atsisėdo ir pradėjo spjaudytis, tada jis ją paėmė su jėga už jos dešinės rankos už žasto pakėlė ir išvedė į buto koridorių. Liepė J. L rengtis, tada jis grįžo atgal į kambarį pas draugus jų atsiprašyti, išgirdo garsą, Jolanta nukrito, galva atsitrenkė į durų staktą. J. L buvo palikęs stovinčią. Vedant ji nesipriešino, ji pradėjo priešintis tik tada, kai nukrito koridoriuje. Jis atėjęs pamatė, kad J.L. guli. Paėmė su draugu J. L ir išvedė, batus išmetė į laiptinę. Uždarė duris, paskui vėl išgirdo garsą, atidarė duris ir pamatė, kad Jolanta nukritusi nuo laiptų gulėjo. Jie išėjo ir pakėlė J. L, kraujo nebuvo, atidarė duris ir išleido iš laiptinės, paskui girdėjo, kaip J.L. lauke šūkavo. Vienas draugas iš O. išvažiavo namo dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, nežino, kas iškvietė policiją, o jis su O. liko namuose ir tvarkėsi, kadangi Jolanta sudaužė indus, išbarstė maistą ant kilimo. Indus J.L. sudaužė, kai virto ant stalo. Jis bute J. L tik paėmė už rankos ir išvedė į koridorių. Po to, kai J.L. buvo nukritusi, jis su O. ją pakėlė ir už rankų išvedė į koridorių, J.L. koridoriuje stovėjo atsirėmusi į skaitliukų skydinę. Po to, kai išgirdo garsą, O. atidarė duris ir pamatė, kad J.L. nukritusi ant laiptų, tada pakvietė jį, jie kartu ją pakėlė. J. L telefoną jis atidavė jai į rankas, tuo metu J. L nestūmė, kai ji stovėjo prie skydinės. Po to, uždarė duris ir su O. grįžo į kambarį, išgėrė po taurelę, po to pradėjo tvarkytis. Telefonas buvo prieškambaryje ant spintelės. Kitų fizinių smurtinių veiksmų iš jo pusės prieš Jolanta nebuvo. Dėl civilinio ieškinio – telefonas tiek nevertas, o dėl neturtinės žalos nesutinka mokėti. Tegul J.L. jam sumoka už sudaužytus indus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. A. savo kaltės nepripažino visiškai, teigė, kad prieš J. L. smurto nenaudojo. 2019-11-08 įtariamojo apklausos metu J. A. nurodė, kad J. L bute netinkamai elgiantis, spjovus jam ant krūtinės, jis atsistojo nuo pufo, sugriebė jai už kairės rankos, suspaudęs ją patempė, kad Jolanta atsistotų. Tada ją jėga nutempė į koridorių ir liepė išeiti iš namų, ją pastatė prie sienos, kad apsiautų batus ir nusisuko. Išgirdęs triukšmą, atsisuko ir pamatė, kad J. L. nukritusi ant grindų, ant grindų kraujo pėdsakų nebuvo, ar ji kur susitrenkė, nematė, po to iš svetainės atėjus draugui O. kartu pakėlė J. L, atidarė duris ir ji išėjo. Iš koridoriaus išgirdo triukšmą, atrodė, kad kažkas nugriuvo, abu su O. nuėjo pasižiūrėti, J. L gulėjo cokolinio aukšto laiptinės aikštelėje, abu su O. pakėlė ją ir išvedė į lauką, matė, kad jos plaukai šiek tiek kruvini (t. 2, b.l. 10-11). Apklausiamas vėliau 2020-03-02 įtariamojo apklausos metu jau teigė, kad J.L. buvo nukritusi ir kambaryje, t.y. tada, kai ją patempė, kad ji atsistotų ir pasakė, kad ji eitų namo, J. L neišlaikiusi pusiausvyros, atsigulė ant stalo, nuvertė samagono butelį, sudaužė stikliukus, sugadino maistą, visa tai matė jo draugai O. ir V. (t. 2, b.l. 22-23). Tokias įvykio aplinkybes nurodė ir vėlesnės 2020-05-28 įtariamojo apklausos metu, kai nurodė, kad sėdint visiems prie stalo J. L. spjovė jam ant krūtinės. Tuomet jis atsistojo nuo pufo, sugriebė jai už kairės rankos, suspaudęs ją patempė, kad J. L atsistotų. J. L atsistojus pasakė, kad eitų namo, tačiau ji neišlaikiusi pusiausvyros atsigulė ant stalo, nuvertė samagono butelį, sudaužė stikliukus, sugadino maistą. Supykęs jis paėmė J. L už kairės rankos, jėga nutempė į koridorių ir liepė išeiti dėl tokio netinkamo elgesio. Jis pastatė ją prie sienos, kad apsiautų batus ir nusisuko. Išgirdo triukšmą, atsisukęs pamatė, kad ji koridoriuje nugriuvo šonu ant grindų. Koridoriuje ant grindų kraujo pėdsakų nebuvo. Ar ji kur krisdama atsitrenkė jis nematė. Iš svetainės atėjo O., kuris padėjo pakelti J. L. Jie dviese ją pakėlė, atidarė duris ir ji išėjo iš buto. Kai jis atidarė buto duris, J. L pati išėjo iš buto, jis jos nelietė, nestūmė. Jai išėjus jis uždarė duris ir kartu su O. grįžo į svetainę prie stalo. Tik atsisėdę išgirdo iš laiptinės sklindantį triukšmą, panašų į bildesį, dundėjimą. Pasirodė, kad kažkas nugriuvo. Iš karto abu atėjo pasižiūrėti kas nutiko. Išėję į laiptinę pamatė, kaip J.L. gulėjo cokolinio aukšto laiptinės aikštelėje, iš karto įėjus iš lauko į laiptinę. Jis su O. ją pakėlę išvedė į lauką. Jai pasakė: „žinai, kur namai, tai eik“. Jis matė, kad jos plaukai yra šiek tiek kruvini. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tiksliai eilės tvarka visų įvykio aplinkybių neprisimena. Mano, kad telefoną J. L grąžino tuo metu, kai išgirdo bildesį laiptinėje ir išėjęs pamatė ją gulinčią, tuo metu jai į rankas ir padavė telefoną, telefono nesudaužė. Nepripažįsta, kad jis J. L. tampė už plaukų, trenkė jos galvą į laiptinės sieną. Jis nei vieno karto J. L nesudavė nei į galvą, nei kur kitur, jos nesmaugė, prieš J. L. smurto nenaudojo, išskyrus tai, kad bute sugriebęs už rankos ją nutempė į koridorių, kad eitų namo. Mano, kad J. L., būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, neišlaikiusi lygsvaros pati laiptinėje nugriuvo ir taip patyrė sužalojimus. Ant jos kairės rankos esančios kraujosruvos galėjo atsirasti jam stipriai suspaudus jos kairiąją ranką. (2 t., b.l. 45-46).

Nukentėjusioji J. L. teisme parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami iš seniau, jam paprašius, ji ateidavo jam padėti paruošti maistą, kambarius sutvarkyti. 2019-11-06 kaltinamasis paprašė ateiti padėti išvirti liežuvį. Jai atėjus liežuvis jau virė, tada J. pasikvietė ją ir ji išgėrė taurelę brendžio. Kai ji ateidavo, jis jai sakydavo, kad gali pasitvarkyti. Po kiek laiko J. atėjo į virtuvę ir ranka sugriebė jai už kaklo ir įrėmė į sieną, ji išsigando ir pasakė, kad bėga namo. Tai buvo pirmas kartas, kai J. smurtavo prieš ją. Po to, kai jis ją sugriebė už kaklo, J. pasakė: „gerai, eik namo“. Ji iš to išgąsčio pamiršo telefoną, todėl išėjusi iškart paskambino į duris ir paprašė J. atiduoti telefoną. J. metė telefoną, ji pasilenkė jo pasiimti, tada J.A. ją puolė, laiptinėje tempė ją už plaukų, mušė. Kai ji ranka palietė savo galvą, jos galva buvo visa kruvina. Tada grįžusi namo pas mamą paskambino į policiją. J.A. ją daužė, tempė už plaukų, spyrė jai su koja, ji tuo metu veidą buvo užsidengusi, todėl daugiausia smūgių kliuvo į rankas. J.A. jos nestūmė laiptinės aikštelėje, ji nekrito nuo laiptų, ji atsisėdo ant laiptų, nes po smūgių jai pasidarė bloga. Ji skambino kaimynams, kad iškviestų policiją, bet niekas durų neatidarė. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad Jurijus ją trankė laiptinės aikštelėje, ji negriuvo nuo laiptų. Neturėjo įtakos jos neblaivumas, ji viską puikiai atsimena, nekrito ant galvos. Nors gal ir nelabai prisimena, gal ir griuvo ant šono. Gal taip ir buvo. Sužalojimai (mėlynės) buvo ant viso kūno, dar kakta buvo sužalota. Nebuvo nuvirtusi ant stalo. J.A. su draugu jos nevedė už rankų į koridorių, ji pati išėjo iš buto. O. I. nebuvo prie jos prisilietęs. Tie draugai, kurie buvo bute turbūt net negirdėjo, kaip Jurijus ją mušė laiptinėje. Parodymų patikrinimo vietoje teisingai nurodė įvykio aplinkybes. Laiptinėje pirmame aukšte yra nedaug laiptų. Po smūgių ji atsisėdo ant laiptų, bandė skambinti, bet telefonas buvo sudaužytas, tada nubėgo namo. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, ji jam skambino, bet jis nekėlė ragelio. Telefono vertę nustatė pakalbėjusi su tyrėja, nusipirko naują telefoną iš lombardo už 40 Eur. Dėl neturtinės žalos – prašo priteisti, labai pergyveno, skaudėjo kūną, plaukai išplėšti buvo, negalėjo miegoti, dabar dar jaučia galvą, jaučia, kad siuvo žaizdą. Iki įvykio ji sužalota nebuvo, ant jos kūno iki įvykio nebuvo jokių sužalojimų, ji kambaryje nesispjaudė.

2019-11-07 pareiškimo pateikimo metu apklausta kaip liudytoja J. L. dėl savo sužalojimo aplinkybių davė iš esmės tokius pačius paaiškinimus. Teigė, kad kai ji virtuvėje ruošė maistą, atėjęs į virtuvę J. pradėjo konfliktuoti dėl maisto, teigė, kad greičiau jį gamintų. Ji nurodė, kad mėsa dar nėra išvirusi. Tada J. prispaudė ją prie sienos ir pradėjo smaugti, norėjo, kad ji dar išvirtų sriubos, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Kai ją paleido, ji iš karto nubėgo į buto koridorių apsimauti batus. J. buto koridoriuje ją sustabdė, sugriebė už rankų, pradėjo jas sukti. J. buvo agresyvus, nestabilus, mano, kad dėl suvartoto per didelio alkoholio kiekio. Kai išėjo iš buto, norėjo paskambinti policijai, tada pastebėjo, kad bute paliko savo telefoną. Grįžo atgal jo pasiimti, paskambino J. į duris ir kai jas atidarė, paprašė atiduoti telefoną. Tada J. nuėjo į kambarį paimti telefono. Laukiant bendro naudojimo laiptinėje Jurijus, jai išnešęs telefoną, metė. Kai pasilenkė pasiimti telefoną, J. ją sugriebė už dešinės rankos ir sukdamas stūmė nuo laiptų. Po stūmimo J. uždarė duris. Bandė paskambinti į policiją, tačiau telefonas buvo sudužęs ir neveikė. Grįžo namo ir policiją iškvietė iš mamos telefono. Atvykę pareigūnai, iškvietė medikus, kurie išsivežė ją į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Ligoninėje jai buvo nustatyta galvos žaizda. Vyrai, kurie buvo bute, konflikto nematė, į jų konfliktą nereagavo. Viso įvykio metu patyrė fizinį skausmą (1 t., b.l. 1-2).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-21 apklausta nukentėjusioji J. L. nurodė iš esmės tokias pačias esmines įvykio aplinkybes, tik išsamiau papasakojo sužalojimo laiptinėje aplinkybes, nurodydama, kad po to, kai virtuvėje ją sugriebė už kaklo ir smaugė, ji ištrūko ir iš buto išėjo pamiršusi savo telefoną. J. A. jai paskambinus į duris ir paprašius atiduoti paliktą telefoną, atnešė telefoną ir jį metė į ją, telefonas nukrito laiptinėje ant žemės ir ji pasilenkė jį paimti. Tuomet pajuto, kaip J.A. ją griebė už plaukų ir iš visų jėgų trenkė į laiptinėje esantį radiatorių. Į radiatorių ji buvo nutrenkta nugara, jai buvo praskeltas pakaušis. Juto skausmą. Po to J. ją pradėjo daužyti kumščiais. Juto smūgius į galvos sritį, kaktą. Smūgių sudavimo metu juto skausmą. Kiek tiksliai jis jai sudavė nežino, mano, kad ne mažiau keturių kartų. Viskas įvyko labai greitai, o po to, griebė už abiejų rankų ir stipriai jas suspaudęs jėga nustūmė nuo laiptų. Ji griūdama nuo laiptų susitrenkė koją, ranką. Buvo truputį apsvaigusi. Sąmonės praradusi nebuvo. Nugriuvo ant šono. Nusibrozdino rankas, stipriai susitrenkė koją. Susiėmė galvą, palietė pakaušį, bėgo kraujas. Pati atsistojusi išėjo iš laiptinės. Jai atsistoti niekas nepadėjo, niekas į laiptinę išėję nebuvo. Grįžusi namo norėjo paskambinti greitajai pagalbai. Pasiėmusi savo telefoną pamatė, kad jis visiškai sudaužytas, neveikiantis, todėl paėmė mamos telefoną ir paskambino greitajai. Atvykusi greitoji, ją išvežė į ligoninę, kur susiuvo galvoje esančią žaizdą ir išleido ambulatoriniam gydymui. Po šio įvykio, apie keturias dienas skaudėjo galvą. Vartojo vaistus nuo skausmo. Po trijų dienų ji išsiplovė galvą ir iššukavo labai daug, tiesiog kuokštais, plaukų. Suprato, kad jie buvo išrauti, tik sulipę su krauju, todėl ir laikėsi. Dėl šio įvykio jai padaryta moralinė žala, padaryta ir turtinė žala, sudaužytas telefonas Samsung Yateley (1 t., b.l. 35-36).

Parodymų patikrinimo vietoje 2020-05-20 metu J. L. Klaipėdoje, Taikos pr. 49-ojo namo ketvirtoje laiptinėje parodė buto Nr. 53 duris, teigdama, kad jame gyvena J. A., čia ji buvo atėjusi 2019-11-06, apie 17 val., ir ją užsipuolė J. A.. Po to J. L. parodė vietą prie durų, kur ji pasilenkė pasiimti J. A. numesto telefono ir tuo pat metu J. A. jai griebė už plaukų bei trenkė į sieną, esančią buto durų dešinėje. J. L. teigimu, ji atsitrenkė į sieną nugara ir prasiskėlė pakaušį, o po to ją J. A. ant laiptų ją pradėjo daužyti kumščiais ir griebęs už rankų nustūmė nuo laiptų ir griūdama susitrenkė koją ir ranką (1 t., b.l. 71-72, 75-78).

Akistatos su J. A. metu J. L. patvirtino savo parodymus ir teigė, kad J. A. parodymai yra melagingi. Ji būdama jo buto koridoriuje negriuvo ir nesusižalojo. Išėjusi į laiptinę, pati nenugriuvo. Tai Jurijus ją tempė už plaukų, mušė kumščiais ir nustūmė nuo laiptų. Su J. L. parodymais J. A. nesutiko ir tvirtino savo parodymus (2 t., b.l. 30-32).

Liudytoja S. Č. (ankstesnė pavardė – (duomenys neskelbtini)) teisme parodė, kad kiek prisimena, kai atvyko, nukentėjusioji juos pasitiko savo mamos bute, ji nurodė, kuriame name ir bute ji buvo sumušta. Jie tą vyriškį sulaikė, atsivežė į komisariatą, jam buvo paaiškinta, kad sumušė moterį, susitarė gražiai, bet reikėjo diskusijų. Tame bute matėsi išgertuvės, tas vyras nurodė, kad vyko konfliktas ir išvedė nukentėjusiąją iš buto, o nukentėjusioji nurodė, kad ją išmetė. Nukentėjusiosios veidas buvo kruvinas, ji visa buvo kruvina, kai medikai ją apžiūrėjo, nustatė, kad nukentėjusioji susitrenkė pakaušį ir bėgo kraujas, kitų sužalojimų nebuvo. Nukentėjusioji sakė, kad konfliktas įvyko dėl maisto gaminimo, ji buvo labai neblaivi, net neblaivumo negalėjo nustatyti, vyriškis buvo išgėręs, bet jis buvo adekvatus. Nukentėjusioji minėjo, kad sugadintas jos telefonas. Nukentėjusioji pasakė, kad ją išmetė iš buto ir kad ji trenkėsi į turėklus. Bet ar sakė, kad ją mušė, neprisimena. Asmuo pripažino, kad buvo konfliktas, vėliau paaiškėjo, kad bute įvykio metu buvo daugiau asmenų. Atvykusiems asmenims į ligoninę, medikai paima kraujo tyrimą neblaivumui nustatyti, policija neprivalo nukentėjusiems asmenims patikrinti neblaivumą. Liudytoja teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Š. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog 2019-11-06 patruliuojant iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie konfliktą Taikos pr. 49, o pranešėja jų laukė Taikos pr. 43-17. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi pranešėja, kuri prisistatė J. L.. J. L. galva, priekinė dalis ir nugara buvo kraujuota. Matėsi, kad kraujas bėga iš galvos. Greitoji medicinos pagalba jau buvo iškviesta. J. L. jiems paaiškino, kad šiandien, tai yra 2019-11-06, apie 18 val. ji svečiavosi pas draugą J. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini) ir ten padėjo jam pagaminti maistą, kartu girtavo, bendravo, po ko susipyko ir šis J. L. paėmęs už rankos jėga išstūmė iš savo buto į laiptinę, kur pranešėja J. L. nugriuvo ir susižalojo galvą, susitrenkė rankas. Taip pat J. L. nurodė, kad J. A. bute buvo dar keli vyrai, kurių ji nepažįsta, bei nurodė, kad konflikto metu J.A. sugadino jos telefoną. Girtumas J. L. nustatytas nebuvo. Atvykus medikams, jie J. L. iš buto nuvedė iki greitosios automobilio. J. L. reikėjo prilaikyti, kadangi ji labai sunkiai ėjo, svirduliavo, tik neaišku ar dėl girtumo, ar dėl galvos sumušimo. J. L. buvo išvežta į ligoninę. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į įvykio vietą, Taikos pr. 49-53 Klaipėda. Nuvykus, buvo rastas butas pirmajame aukšte, po dešine puse. Buto durys prie laiptų. Laiptinėje kraujo nebuvo. Jokių grumtynių pėdsakų neužfiksuota. Buto duris atidarė vyras, kuris prisistatė J. A.. Bendraujant su asmeniu matėsi, kad jis yra apsvaigęs nuo alkoholio. Su J. A. buvo bendrauta buto viduje. Butas vieno kambario su virtuve. Kambario nišoje, ant stalo buvo alkoholinių gėrimų buteliai, matėsi, kad buvo girtaujama, tačiau bendra aplinka švari, tvarkinga. Virtuvėje matėsi, kad buvo gaminamas maistas, ant spintelės sudėtos lėkštės, maistas. Bute jokių grumtynių pėdsakų nebuvo, kraujo nebuvo. Bute daugiau asmenų, išskyrus patį J. A., nebuvo. Paklausus J. A. kokie asmenys pas jį šį vakarą buvo, jis iš pradžių sakė, kad buvo atėjusi tik J. L., po to jau minėjo, kad buvo dar kažkoks draugas, kurio neįvardijo. J. A. iš pradžių bendravo nenoriai, po to net agresyviai, skambino advokatui. Sužinojęs, dėl kokių priežasčių jie atvyko J. A. iš karto nurodė, kad J. L. pas jį atėjo jau sumušta, kruvina, vėliau jau pasakė, kad jis ją išvarė, tiksliau išstūmė ir Jolanta laiptinėje atsitrenkė į turėklus. J. A. nesakė, kad J. L. laiptinėje buvo nugriuvusi. J. A. buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, kur jis taip pat elgėsi agresyviai, atsisakė tikrintis girtumą, todėl J. A. bendrai būklei nustatyti, buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Gydytoja, apžiūrėjusi J. A., nustatė jam sunkų girtumą, po ko J. A. vėl buvo pristatytas į Klaipėdos AVPK budėtojų dalį (1 t., b.l. 106-107).

Liudytojas O. I. (O. I.) teisme parodė, kad J.A. yra jo draugas, su kuriuo draugauja nuo darželio laikų. J. L. matė porą kartų pas J. svečiuose. 2019-11-06 įvykį kažkiek prisimena – J. buvo atėjusi daryti valgyti, o jis buvo atėjęs pas J.A. į svečius švęsti. Jolanta atėjo vėliau, jis jau buvo pas J.A., kai J.A. jai paskambino. Jie išgėrinėjo kambaryje. Atėjo J.L., J.A. jai parodė, ką reikią padaryti. J.L. virė liežuvį, vis pas juos ateidavo, išgerdavo. Paskui ji atėjo į kambarį, susėdo kambaryje, išgėrinėjo. Jis išėjo parūkyti į balkoną, o grįžęs pamatė, kaip J. J. veda į koridorių, nes ši pradėjo elgtis neadekvačiai. J.L. koridoriuje paslydo ir krito, tada pakėlė ją ir išvedė į laiptinę, J.L. pradėjo baladotis, nes buvo telefoną palikusi. Jis stovėjo buto koridoriuje, Jurijus padavė J.L. telefoną, eidami į kambarį, išgirdo bildesį, tada pamatė, kad Jolanta laiptinėje susitrenkė galvą, J.A. išėjo ją pakelti. Kai J.A. padavė J.L. telefoną, uždarė duris, tada išgirdo bildesį, tada atidarę duris pamatė, kad ji gulėjo ar sėdėjo ant laiptų, tada Jurijus ją pakėlė, tada Jolanta liko stovėti, tada jie nuėjo į kambarį. Tada pažiūrėję per langą pamatė, kad J.L. išėjo iš laiptinės ir nuėjo. Nematė, kad J.A. smurtautų prieš J.L.. Jam J.A. pasakojo, kad J.L. dažnai ateidavo pas jį valgyti daryti, jie kaip ir draugavo. Paskui jis J.A. paklausė, dėl ko kilo konfliktas, jis jam pasakė, kad Jolanta kojas pradėjo kelti virš stalo, paties konflikto jis nematė, nes rūkė balkone. Jis pats prie J.L. buvo prisilietęs, kai koridoriuje bandė ją pakelti, buvo palietęs už parankės. J. J. išvedė už rankos. Jis padėjo J.A. buto koridoriuje pakelti J.A., o J.A. išeinant iš buto, jis stovėjo gale. J.A. paėmė J.L. už vienos rankos ir išvedė iš buto, ar dar ką nors jai sakė, neprisimena. Kito prisilietimo tarp J.L.ir J.A. nematė, jai tik padavė telefoną ir uždarė duris. Konfliktas įvyko, kaip suprato, dėl kojų kėlimo ant stalo. Dėl maisto virimo nebuvo konflikto. Jolanta ant kojų sunkiai stovėjo, Jurijus ją vedė, ji sunkiai stovėjo ant kojų, nes buvo stipriai išgėrusi, atrodė, kad ją J.A. vedė į koridorių. J.L. sužalojimus pamatė, kai duris atidarė ir Jurijus padavė Jolantai telefoną, tada pamatė kruviną ranką. Po to, kai girdėjo bildesius, J.A. atrodė taip pat. To momentu neatrodė, kad Jurijus tempė J.L. į koridorių. J.A. vedė J.L. iš buto, jis tame dalyvavo eidamas iš galo. Kai J.L. koridoriuje nukrito ir atsitrenkė į staktą – neprisimena, ar tuo metu kraują pamatė, ar vėliau. Kai J.A. atidarė duris, J.A. nenorėjo eiti iš buto, J.A. laikydamas J.A. už rankos per jėgą ją išvedė iš buto. Tuo metu, kai išgirdo bildesį ir pamatė Jolantą ant laiptų – neprisimena, ar jis kartu su Jurijumi, ar J.A. vienas pakėlė J.L. Tą vakarą buvo išgėręs, bet mano, kad aplinkybes blogai prisimena dėl praėjusio laiko.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. I. nurodė, jog 2019-11-06, apie 18 val. jis nuėjo pas J. A.. Žino, kad turi draugę Jolantą, tačiau ar jis su ja gyvena, tiksliai pasakyti negali, nes jis jų tarpusavio santykių nesupranta. Kiek jis ateina pas J., J.L. jam daro valgyti. Kai jis minėtos dienos vakarą nuėjo pas J.A., J.L. namuose nebuvo. Iš pradžių jie sėdėjo dviese, vartojo alkoholį. Po to J.A. paskambino J.L., kad ji ateitų padaryti valgyti. Netrukus atėjo J., kuri pradėjo daryti jiems vakarienę. Viskas iš pradžių buvo gerai, visi bendravo draugiškai. J.L. pasakė, ko trūksta vakarienei ir jis su J.A. išėjo į parduotuvę produktų. Kai grįžo, J.L, kaip suprato iš jos elgesio, kol darė valgyti, viena vartojo alkoholį. Vėliau J.L. vis stipriau girtėjo ir, kaip jis matė, J. A. dėl jos elgesio darėsi gėda. Matė, kaip J.A. nepatiko kaip J.L. išgerdama degtinės stikliuką apversdavo ant stalo, po to, ji pradėjo griuvinėti ant stalo. Taip pat, tarp jų buvo kažkoks konfliktas dėl neišvirto maisto. Jis į jų santykius per daug nesikišo, viską stebėjo iš šalies. Vienu metu J. A. pasakė J.L. eiti namo. Jolanta nenorėjo. Tada Jurijus paėmė ją už rankos, nutempė į koridorių, paėmė jos striukę ir atidaręs buto duris Jolantai pasakė eiti. Jolanta susvirduliavusi griuvo aukštielninka ir atsitrenkė į lauko durų staktą bei nugriuvo, matė, kaip jai iš praskelto pakaušio bėga kraujas. Jis su J.A. padėjo J.L. atsistoti ir abu išvedė ją į laiptinę. Matė, kaip J.A. stipriai laikė J.L. ir ją išvedęs stumtelėjo sakydamas „eik namo“, bei uždarė duris. Tada J.L. pradėjo garsiai šaukti, kad atiduotų jai telefoną. J.A. paėmė jos telefoną ir atidaręs buto duris jai padavė. Ar tuo metu J. J. stūmė nuo durų jis nebematė, nes jau buvo nuėjęs ir sėdėjo kambaryje prie stalo. Grįžęs J.A. taip pat prisėdo ir šiam tik atsisėdus išgirdo laiptinėje triukšmą, lyg kažkas griūtų. Tada abu greitai nuėjo į laiptinę ir pamatė kaip J.L. guli nugriuvusi prie laiptinės lauko durų. Jolanta šaukė, rėkė, jos galva buvo kruvina. Jis su J.A. J.L. pakėlė ir ji pati nuėjo namo. J. A. tą vakarą agresyvus nebuvo. Jis buvo tik piktas dėl to, kad J.L. per daug išgėrė alkoholio. Nematė, kad J.A. sukiotų J.L. rankas, nematė, kad smaugtų. Tarp jų įvyko konfliktas, dėl Jolantos griuvinėjimo ant stalo ir J.A. ją išvarė iš savo buto. J. J. nemušė, nesudavė jai nei karto. Kiek matė, Jolanta dėl girtumo nugriuvo buto koridoriuje ir prasiskėlė galvą. Ar tai įvyko dėl jų tarpusavio susistumdymo, atsakyti negali, kadangi nelabai matė. Po to, jie abu J.L. išvedė į laipinę. J.A., prieš uždarant duris, pastūmė J.L. sakydamas jai eiti namo. Kai šis uždarė duris, J.L. nugriuvusi, kaip suprato nebuvo. Ji pradėjo rėkti dėl telefono. J.A. jai nunešė telefoną ir jis nematė kas ten tarp jų įvyko. Uždaręs duris J.A. parėjo į kambarį ir tik tada jie išgirdo triukšmą, bildesį laiptinėje. Mano, kad J.A. dėl girtumo pati nugriuvo laiptinėje ir susižalojo (1 t., b.l. 82-83).

Akistatos tarp J. L. ir O. I. metu, O. I. teigė, kad begeriant, vienu metu jis išėjo į balkoną ir išgirdo kambaryje triukšmą. Išėjęs pamatė, kaip J. A. tempia J.L., varo ją lauk iš buto. Matė, kaip J.A. iš kambario nutempė Jolantą į koridorių, kuriame ji dėl girtumo aukštielninka nugriuvo. Jis priėjo ir kartu su Jurijumi ją pakėlė. Tada J.A. atrakino buto duris ir J.L. išstūmė lauk pro duris į laiptinę bei iš karto uždarė duris. Tačiau J.L. pradėjo triukšmauti, baladoti buto duris, šaukė atiduoti telefoną. J. A. atidarė buto duris ir padavė J.L. jos telefoną. Po to J. grįžo atgal į kambarį ir tik prisėdus šiam prie stalo, laiptinėje išgirdo triukšmą. Jis kartu su J.A. išėjo į laiptinę ir ten pamatė ant laiptų sėdinčią J.L.. Ji šaukė, rėkė. Suprato, kad ji nugriuvo nuo laiptų ir prasiskėlė galvą, nes jos galva buvo kruvina. Jis matė, kaip buto koridoriuje J. L. pati griuvo aukštielninka. Ar ji tuo metu prasiskėlė galvą, atsakyti negali, nebeprisimena, tačiau matė jos kruviną galvą. Jis matė, kaip J.A. J. L. jėga išstūmė iš buto į laiptinę bei uždarė duris. Po to, kai J. J. padavė telefoną, J. J. daugiau nebestūmė, tik uždarė duris. Po to, kai abu grįžo į kambarį net nespėjo prisėsti prie stalo kai išgirdo laiptinėje bildesį, o kai išėjo į laiptinę pamatė, kad Jolanta nugriuvo nuo laiptų. J. J. nemušė, jis to nematė. Bute matė, kaip J.A. paėmęs J. L. už rankos jėga tempė į koridorių, kur ji susvirduliavusi aukštielninka nugriuvo, o po to, kai jie pakėlė ją, Jurijus atidaręs buto duris Jolantą išstūmė į laiptinę ir uždarė duris. Ar J.A. buvo tuo metu laiptinėje nugriuvusi nematė. Su šiais parodymais J. L. nesutiko, teigė, kad O. I. meluoja. Ji tvirtino, kad buto koridoriuje nugriuvusi nebuvo. Konfliktas prasidėjo virtuvėje tarp jos ir J.A. dėl liežuvio sultinio. J.A. paklausęs, ko ji landžioja po spinteles, jai griebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji ištrūkusi nubėgo į koridorių, greitai apsirengė ir išėjo lauk. Laiptinėje pamatė, kad paliko J.A. bute savo telefoną ir pradėjo belsti. Buto duris atidarė J.A.. Jam pasakė, kad virtuvėje paliko savo telefoną. Jis atėjęs metė jai telefoną, kuris nukritęs laiptinėje ant žemės sudužo. Pasilenkusi norėjo paimti telefoną ir tada J.A. ją pradėjo tampyti už plaukų ir trenkė į radiatorių, praskėlė galvą, sutrenkė nugarą, po to pradėjo daužyti kumščiais. Sudavė į galvą. To Olegas nematė. Jis su kitu draugu buvo kambaryje ir jie išėję į laiptinę nebuvo. Į tokius parodymus O. I. atsakė, kad jis nematė, kad J.A. būtų išėjęs į laiptinę. Neprisimena jokio kito draugo, nebuvo jokio kito vyro. Bute buvo tik jis, J.A. ir J.L.. Gal tas kitas vyras buvo išėjęs dar prieš jam ateinant. Nematė, kad J.A. muštų J.L. (1 t., b.l. 90-92).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 206 pagrindžia, kad 2019-11-06, 21.15 val., J. A. buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyrių girtumui nustatyti. Pateikta išvada, jog remiantis tuo, kad J. A. atsisakė pūsti į alkotesterį ir duoti kraujo, iš toli užuodžiamas alkoholio kvapas, stebimas agresyvumas - vertinama kaip sunkus girtumas (1 t., b.l. 135).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2189/2019 (03) nurodyti J. L. padaryti sužalojimai ir jų lokalizacija: išilginė muštinė žaizda pakaušyje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės pėdos priekiniame - išoriniame paviršiuje, išilginės juostos formos poodinė kraujosruva dešinės rankos užpakaliniame - vidiniame paviršiuje, išsidėsčiusi nuo dešinio dilbio apatinio trečdalio iki dešinės plaštakos su smulkiais nubrozdinimais viršutinėje dalyje, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, trys smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Visi sužalojimai yra vienodo senumo. Visi sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 54-55).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019-11-06, 19.15 val. Bendrajame pagalbos centre telefonu Nr. 8 604 99701 gautas pranešimas, kad moteris konfliktavo su pažįstamu, pažįstamas trenkė per galvą, pastūmė. Pranešėja vardu Jolanta (1 t., b.l. 19).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius tyrimui pateikė 2019-11-06, 19.11 val., informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą iš telefono Nr. 8 604 99701 (1 t., b.l. 121), kuris aprašytas 2020-03-19 apžiūros protokole. Įraše fiksuotas moters pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatore. Moteris, prisistačiusi J. L., teigė, kad ją sumušė, visa galva sudaužyta ir nežino kaip elgtis. Į operatorės klausimą, kas sumušė, moteris atsakė, kad ji eidavo pas jį tvarkyti butą, yra visa kruvina, jis draugų prisikvietęs, jam užėjo nervas; ji pabėgo, nes išsigando. Į klausimą, kokioje vietoje žmogus gyvena, moteris teigė, kad jai sunku kalbėti, jai sudaužė galvą, ją išmetė per laiptinę, kai dėjo ją, ji nukrito, kraujai pasileido (1 t., b.l. 122-123).

2020-03-03 - 2020-03-06 apžiūros protokole aprašytas 2019-11-06 reagavimo į įvykį metu policijos pareigūnų darytas vaizdo įrašas. Jame fiksuota, kaip 2019-11-06 19.22 kaip pareigūnė bendrauja su moterimi, kaip nustatyta J. L.. Pastaroji teigė, kad ji eina pas Jurijų, pavardės nežino, padaro jam valgyti. Būnant pas jį pavažiavo jam stogas, užpuolė, trenkė kažkur į galvą, parodydama į pakaušį. Taip pat nurodė, kad jai telefoną sudaužė. Toliau fiksuotas pareigūnų bendravimas su vyru, kaip nustatyta J. A.. Pareigūnui paklausus, kas įvyko su drauge, šis teigė nieko, atėjo pas jį, pradėjo savo įrodymus, norėjo pasilikti miegoti. Į pareigūno teiginį, kad ji smarkiai sužalota, J. A. teigė, kad ji buvo atėjusi tokia, jos nežalojo, ji atėjo sužalota. Pareigūnams reikalaujant rengtis ir vykti aplinkybių išsiaiškinimui į komisariatą, J. A. nesutiko, teigė, kad jeigu ji krito, ką jis, skaitosi kad sudaužė. Pareigūnui nurodžius, jog moteris teigė, kad bute buvo dar žmonių, J. A. teigė, jog buvo dviese, daugiau bute nieko nebuvo. Į pareigūno teiginį: „tai sakėt susipykot šiandien su ja“, J. A. atsakė, kad ne, nurodydamas, kad ji girta pas jį atėjo. Į pareigūno klausimą, kelintą valandą ji atėjo, J. A. nurodė, kad nuo 8 iki puse 9. Į pareigūno klausimą, kiek laiko buvo kartu, J. A. atsakė, kad 15-20 minučių. Į pareigūno teiginį: ”sakėt, kad savo noru nenorėjo išeiti“, J. A. atsakė, kad jis ją išvarė, paėmė už kupros, išvedė į lauką ir paliko lauke, pats grįžo (1 t., b.l. 113-117).

2020-01-21 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. L. tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI352127072270833 (1 t., 56), kurio apžiūra aprašyta 2020-03-16 apžiūros protokole. Telefono „SM-G920F Samsung Yateley“ apžiūros metu stebėti akivaizdūs sugadinimai - suskeldėjimai ekrano dalyje (1 t., b.l. 58, 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).

Kaltinamasis J. A. savo kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos teisme pripažino iš dalies, teigdamas, jog jis J. L., kai ji pradėjo kambaryje netinkamai elgtis, paėmė jėga už dešinės rankos, už žasto pakėlė ir išvedė į buto koridorių ir paliko stovinčią. Liepė Jolantai rengtis, tada grįžo atgal į kambarį pas draugus ir išgirdo garsą, kad Jolanta nukrito, galva atsitrenkė į durų staktą. Atėjęs pamatė, kad Jolanta guli, tada paėmė su draugu Olegu ir pakėlę Jolantą išvedė iš buto, batus jis išmetė į laiptinę, visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus kaltinamasis neigė, tvirtindamas, kad tokie sužalojimai nukentėjusiajai gavosi, kai ji pati dėl girtumo bute atsitrenkė į durų staktą ir nukrito bei išvedus ją iš buto, kai pati laiptinėje nukrito nuo laiptų. Tokius kaltinamojo J. A. parodymus teismas vertina kaip pastarojo siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, tokius kaltinamojo parodymus paneigia visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų.

Nukentėjusioji J. L. jau paties pirmojo pranešimo apie įvykį Bendrosios pagalbos centrui metu ir viso ikiteisminio tyrimo metu – į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams duotų paaiškinimų, vėlesnių apklausų, parodymų patikrinimo vietoje, taip pat akistatos metu - nuosekliai nurodė savo sužalojimo aplinkybes, tvirtindama, jog ji buvo sužalota smurtiniais J. A. veiksmais, o ne, kaip teigia kaltinamasis, susižalojo pati nukritusi nuo laiptų. Viso proceso metu nukentėjusiosios J. L. nurodytos esminės konflikto su kaltinamuoju J. A. aplinkybės ir smurtiniai pastarojo veiksmai buvo papasakotos nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Nukentėjusioji J. L. nurodė, kad kilus konfliktui virtuvėje, J. A. ją suėmęs už kaklo prispaudė prie sienos. Ištrūkusi ir išbėgusi į laiptinę, nukentėjusioji pastebėjo, kad neturi telefono, todėl paskambino į J. A. buto duris, ir jas kaltinamajam atidarius, paprašė grąžinti telefoną. Kai kaltinamasis atnešė ir jos telefoną metė, nukentėjusioji J. L. pasilenkė pasiimti ant žemės nukritusio telefono, o kaltinamasis J. A. tuomet stvėrė ją už plaukų, trenkė į sieną, taip praskeldamas pakaušį, sudavė kumščiu smūgius į galvą bei sugriebęs už rankų, jėga nustūmė nuo laiptų, dėl ko nukentėjusioji griūdama susitrenkė koją ir ranką. Abejoti tokiais iš esmės nuosekliais nukentėjusiosios J. L. parodymais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiosios J. L. patirtus sužalojimus, jų mastą, susidarymo mechanizmą, visus trauminius poveikius, patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 2189/2019 (03) (t. 1, b.l. 54-55). Minėtoje išvadoje pažymėta, kad smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos abiejose nukentėjusiosios rankose gavosi nuo tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių su kietais smulkiais bukais daiktais, tikėtina spaudžiant rankų pirštais, taigi ši aplinkybė patvirtina, jog prieš J. L. buvo naudota fizinė jėga ir tuo pačiu sutampa su nukentėjusiosios teiginiais, kad ji kaltinamajam sugriebus už jos abiejų rankų, buvo nustumta nuo laiptų. Nors apklausiama teisme nukentėjusioji painiojosi ir tiksliai negalėjo nurodyti, ar kaltinamasis ją laiptinėje pastūmė, teigdama, kad kaltinamasis ją trankė laiptinės aikštelėje, tačiau po to aiškindama, kad gal ir buvo nugriuvusi ant šono, tvirtindama, jog kaltinamasis ją tempė už plaukų, spyrė koja, ji veidą buvo užsidengusi, todėl daugiausia smūgių kliuvo į rankas. Sužalojimai (mėlynės) buvo ant viso jos kūno, kakta buvo sužalota. Tačiau įvertinęs tai, kad pati nukentėjusioji neneigia, kad įvykio metu buvo išgėrusi, be to nuo įvykio iki apklausos teisme praėjo daugiau nei dešimt mėnesių, teismas tokius nukentėjusiosios parodymų netikslumų nevertina kaip esminių, kadangi viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios parodymai iš esmės buvo nuoseklūs.

Kaltinamasis J. A. viso tyrimo metu pasakodamas apie įvykį buvo nenuoseklus, pagal J. L. pranešimą į kaltinamojo butą atvykusiems pareigūnams kaltinamasis tvirtino, kad J. L. pas jį atėjo jau susižalojusi (vaizdo įrašas, užfiksuotas pareigūnų kameromis, įrašo pavadinimas 2019_1106_194545_004, įrašo 1-oji minutė ir 3-ioji minutė). 2019-11-07 paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK viršininkui jau nurodė, kad lapkričio 6 d., apie 18 val., Jolanta atėjo pas jį būdama išgėrusi, jis pasiūlė išgerti kartu ir ji išgėrė, po to Jolanta išėjo daryti liežuvį ir ji dar kartą atėjo išgerti, jis jai dar įpylė. Po kelių minučių ji apspangusi pradėjo jam priekaištauti dėl kažkokių dalykų, jis griebė už rankos ir jėga bandė išvesti iš namų, atidarydamas duris, stūmė ją (t. 1, b.l. 137). 2019-11-08 įtariamojo apklausos metu J. A. dar kitaip nurodė J. L. susižalojimo aplinkybes, teigdamas, kad Jolantai bute netinkamai elgiantis, spjovus jam ant krūtinės, jis atsistojo nuo pufo, sugriebė jai už kairės rankos, suspaudęs ją patempė, kad Jolanta atsistotų. Tada ją jėga nutempė į koridorių ir liepė išeiti iš namų, ją pastatė prie sienos, kad apsiautų batus ir nusisuko. Išgirdęs triukšmą, atsisuko ir pamatė, kad Jolanta nukritusi ant grindų, ant grindų kraujo pėdsakų nebuvo, ar ji kur susitrenkė, nematė, po to iš svetainės atėjus draugui Olegui kartu pakėlė Jolantą, atidarė duris ir ji išėjo. Iš koridoriaus išgirdo triukšmą, atrodė, kad kažkas nugriuvo, abu su Olegu nuėjo pasižiūrėti, Jolanta gulėjo cokolinio aukšto laiptinės aikštelėje, abu su Olegu pakėlė ją ir išvedė į lauką, matė, kad jos plaukai šiek tiek kruvini (t. 2, b.l. 10-11). Apklausiamas vėliau 2020-03-02 įtariamojo apklausos metu jau teigė, kad Jolanta buvo nukritusi ir kambaryje, t.y. tada, kai ją patempė, kad ji atsistotų ir pasakė, kad ji eitų namo, Jolanta neišlaikiusi pusiausvyros, atsigulė ant stalo, nuvertė samagono butelį, sudaužė stikliukus, sugadino maistą, visa tai matė jo draugai Olegas ir Valerijus (t. 2, b.l. 22-23). Teisme kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusiąją buvo suėmęs tik už dešinės rankos, kai paėmęs už žasto, jėga bandė išvesti iš kambario į koridorių, kad ši išeitų, o kiti sužalojimai jai atsirado pačiai nukritus ir atsitrenkus į durų staktą bute ir po to nukritus nuo laiptų laiptinėje. Tačiau specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusioji J. L. patyrė daugybinius trauminius poveikius į įvairias kūno vietas (jai sužalotas ne tik pakaušis, bet ir kakta, kurios kairėje pusėje atsirado kraujosruva, net keliose vietose sužalotos abi rankos (abu dilbiai, žastas ir plaštaka), taip pat sužalota dešinė pėda), specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai iš esmės atitinka nukentėjusiosios dar iki specialisto apžiūros ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodytų smurtinių kaltinamojo veiksmų pobūdį – mušimą, stūmimą, griebimą už rankų ir nukritimą po pastūmimo. Duomenų, kad nukentėjusioji J. L. turėtų pagrindą apkalbėti J. A., byloje nėra. Kaltinamojo J. A. nurodytos įvykio aplinkybės – tai yra tai, kad jis tik stipriai suėmė J. L. už dešinio žasto ir nutempė ją į buto prieškambarį, o jokių kitų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją neatliko, kelia abejonių ir dėl to, kad šias aplinkybes, kaltinamojo teigimu, turėjęs teisme patvirtinti liudytojas O. I., taip pat nebuvo nuoseklus ir teisme davė parodymus, kurių aplinkybės skyrėsi nuo šio liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. I. parodė, kad Jurijus paėmė Jolantą už rankos, nutempė į koridorių ir atidarius buto duris bei Jolantai pasakius eiti, ši susvirduliavusi griuvo aukštielninka ir atsitrenkė į lauko durų staktą, matė, kaip jai iš praskelto pakaušio bėga kraujas, o jai padėjus atsistoti abu išvedė nukentėjusiąją į laiptinę, kur Jurijus stumtelėjo Jolantą, sakydamas „eik namo“ (t. 1., b.l. 82-83). Akistatos su nukentėjusiąja J. L. metu liudytojas O. I. jau teigė, kad neprisimena, ar būtent to kritimo metu Jolanta prasiskėlė galvą, jau tvirtindamas, kad jam kartu su Jurijumi pakėlus Jolantą, Jurijus atrakino buto duris ir Jolantą išstūmė lauk į laiptinę, ar ji nugriuvo tuo metu, liudytojas teigė nematęs (t. 1, b.l. 90-92). Liudytojo O. I. nurodytos aplinkybės akistatos metu iš esmės atitinka nukentėjusiosios J. L. teiginius, kad ji buvo J. A. jėga nustumta nuo laiptų. Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu O. I. teigė, kad Jolantai pradėjus garsiai šaukti, kad atiduotų telefoną, Jurijus telefoną jai padavė bet ar tuo metu J. J. stūmė nuo durų, jis nebematė, nes sėdėjo kambaryje prie stalo (t. 1., b.l. 82-83). Tačiau akistatoje su nukentėjusiąja metu, O. I. buvo kategoriškas, jog kai Jolantai padavė telefoną Jurijus jos nebestūmė, tik uždarė duris (t. 1, b.l. 90-92). Teismui kyla pagrįstų abejonių šio liudytojo parodymų patikimumu ne tik dėl to, kad liudytojas O. I. yra kaltinamojo vaikystės draugas, bet ir dėl to, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitėsi. Aplinkybę, jog liudytojas O. I. negalėjo matyti, kaip nukentėjusiajai buvo paduotas telefonas ir kas vyko po telefono padavimo, pagrindžia nuoseklūs nukentėjusiosios J. L. parodymai, jog liudytojas O. I. tuo metu buvo kambaryje su kitu draugu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas O. I. nurodė dar kitas aplinkybes, kategoriškai neigdamas Jurijaus prievartinius veiksmus, tai yra nukentėjusiosios pastūmimą, teigdamas, kad nukentėjusiajai sėdint ant laiptų, jis į laiptinę išėjęs nebuvo. Tai, kad liudytojo O. I. parodymais yra pagrindas abejoti patvirtina aplinkybė, jog liudytojas tyrimo metu neigė, kad įvykio vietoje buvo dar vienas asmuo. Šią aplinkybę iš pradžių neigė ir pats kaltinamasis J. A.. Į įvykio vietą atvykus pareigūnams, kaltinamasis tvirtino, kad konflikto metu jis buvo tik su nukentėjusiąja, vėliau apklausos metu jau teigė, kad bute buvo ir liudytojas O. I. bei dar vienas asmuo, vardu Valerijus, kai tuo tarpu nukentėjusioji aplinkybę, jog įvykio vietoje be kaltinamojo buvo ir du kiti asmenys, tvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad liudytojo O. I. parodymai nėra patikimi, jis tokiais parodymais arba siekia savo draugui J. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės, arba dėl savo neblaivumo įvykio metu tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, todėl teismas šio liudytojo parodymus vertina kritiškai.

Aplinkybę, jog nukentėjusioji J. L. buvo sužalota tyčiniais kaltinamojo J. A. veiksmais patvirtina pačios nukentėjusiosios J. L. parodymai, jos pareiškimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, Bendrojo pagalbos centro pateiktas telefoninis pokalbis ir jo apžiūros protokolas, specialisto išvadoje konstatuoti daugybiniai trauminiai poveikiai nukentėjusiosios J. L. kūne, taip pat ir pagal pranešimą atvykusios pareigūnės liudytojos S. Č. parodymai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad jų visuma patvirtina, jog J. A. 2019 m. lapkričio 6 d., apie 18.00 val., bute, esančiame Taikos pr. 49-53, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia konflikto metu J. L. suėmęs už kaklo ir prispaudęs prie sienos, ją smaugė, o J. L. ištrūkus ir išbėgus iš buto į laiptinę, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, metė į ją mobiliojo ryšio telefoną, kuris nukrito ant žemės ir sugriebęs ją už plaukų trenkė į sieną, sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį bei suėmęs už abiejų rankų ir stipriai jas suspaudęs, nustūmė J. L. nuo laiptų. Taip smurtaudamas J. A. padarė J. L. išilginę linijinę muštinę žaizdą pakaušyje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės pėdos priekiniame - išoriniame paviršiuje, išilginės juostos formos poodinę kraujosruvą dešinės rankos užpakaliniame - vidiniame paviršiuje, išsidėsčiusią nuo dešinio dilbio apatinio trečdalio iki dešinės plaštakos su smulkiais odos nubrozdinimais viršutinėje dalyje, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, tris smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. A. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra kvalifikuoti tinkamai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas kaltinamajam J. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltinamasis dirba, anksčiau baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos intensyvumą, į kaltinamojo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, į sukeltas pasekmes, į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, neneigė, kad nukentėjusiąją paėmęs su jėga už J. L. dešinės rankos ir už žasto pakėlęs, ją išvedė į buto koridorių, tačiau kitus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus neigė, nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl minėtų kaltinamojo veiksmų negrįžtamos pasekmės nekilo, tačiau kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė ir savo elgesio kritiškai nevertina. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, artimą šios bausmės, numatytos sankcijoje vidurkiui, ir nustačius įpareigojimą, kuris teigiamai veiks kaltinamojo elgesį – laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi (straipsnio redakcija, kuri jau galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu), asmeniui kartu su bausme galima paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, įvertinęs smurtinį kaltinamojo J. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes ir tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos jai neatlygino, sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – padės įgyvendinti kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės paskirtį, todėl J. A. skirtina minimali - 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dviejų mėnesių terminą šiai įmokai sumokėti.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Nukentėjusioji J. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą 200 Eur dydžio neturtinę ir 100 Eur turtinę žalą (t. 1, b.l. 48). Ieškinyje nurodoma, kad kaltinamasis J. A. smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir padarė muštinę žaizdą pakaušyje, kraujosruvas veide, kraujosruvas kairėje alkūnėje, dešinėje pėdoje, dešinėje rankoje. Dėl šių sužalojimų, ypatingai dėl praskeltos galvos nukentėjusioji ilgą laiką jautė galvos skausmus, kuriems malšinti prireikė vaistų. Dėl kaltinamojo elgesio nukentėjusioji patyrė didelį stresą, buvo įžeista, pažeminta, negalėjo naktimis miegoti, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta moralinė žala. Savo nusikalstamais veiksmais kaltinamasis J. A. numetė ir sudaužė nukentėjusiajai priklausantį 100 eurų mobiliojo ryšio telefoną.

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018).

Kaltinamasis J. A. teisme nurodė, kad su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka visiškai, mano, kad nukentėjusiosios telefonas vertas mažiau, o neturtinės žalos nepripažįsta visiškai, mano, kad už sudaužytus indus jam turėtų atlyginti pati nukentėjusioji.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji J. L. prašo priteisti 100 eurų turtinę žalą iš kaltinamojo už sudaužytą telefoną. Nukentėjusioji J. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog nusikaltimo padarymo metu jos telefoną J. A. ne įdavė jai į rankas, o numetė ant žemės ir tokiu būdu jį sudaužė, toks nukentėjusiosios tvirtinimas užfiksuotas ir atvykusių pagal iškvietimą pareigūnų vaizdo kameromis, vaizdo įraše nukentėjusioji pareigūnams parodo apgadintą telefoną. Iš 2020-03-16 apžiūros protokolo matyti, kad 2020-01-21 savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateiktas telefonas „Samsung Yateley“, kurio IMEI Nr. 352127072270833, buvo apžiūrėtas ir apžiūros metu nustatyta, kad telefono ekrano stiklas sudaužytas, pats telefonas neįsijungia (t. 1, b.l. 58-62), telefonas perduotas saugoti į Klaipėdos AVPK saugojimo patalpą (t. 1, b.l. 65-68). Taigi, nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai dėl telefono sugadinimo aplinkybių, kiti bylos duomenys paneigia kaltinamojo teiginius, kad jis nukentėjusiajai telefoną perdavė į rankas, ir patvirtina, jog telefonas buvo sugadintas kaltais J. A. veiksmais, t.y. telefoną numetant ant žemės. Minėti duomenys patvirtina, jog telefonas sugadintas – neįsijungia, jo ekrano stiklas sudužęs, todėl nukentėjusioji pagrįstai prašo jai atlyginti turtinę žalą už telefono sugadinimą. Kadangi nukentėjusioji duomenų apie minėto telefono įsigijimo vertę teismui nepateikė, jo vertę teigė nustačiusi pasitarusi su tyrėja, teismas atsižvelgdamas į tai, kad naują telefoną nukentėjusioji teigia įsigijusi iš lombardo už 40 Eur, jos ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir jai iš kaltinamojo priteisia 40 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nustatant nukentėjusiajai J. L. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – smurtaudamas kaltinamasis J. A. padarė J. L. išilginę linijinę muštinę žaizdą pakaušyje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide kaktos kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės pėdos priekiniame - išoriniame paviršiuje, išilginės juostos formos poodinę kraujosruvą dešinės rankos užpakaliniame - vidiniame paviršiuje, išsidėsčiusią nuo dešinio dilbio apatinio trečdalio iki dešinės plaštakos su smulkiais odos nubrozdinimais viršutinėje dalyje, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, tris smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Taigi nukentėjusioji dėl nusikaltimo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir aptartus kūno sužalojimus, kurie specialisto įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios teigimu, ji dėl patirto smurto patyrė ne tik fizinį skausmą ir nepatogumus, bet ir pažeminimo jausmą, kitus dvasinius išgyvenimus.

Pažymėtina, jog nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 eurų iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) suma neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, teismas nukentėjusiosios prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti vertina kaip protingą ir pagrįstą, todėl ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisia 200 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę (t. 2, b.l. 49-50).

Daiktai bei dokumentai, turintys reikšmės bylai tirti – J. L. tyrimui pateiktas sugadintas mobiliojo ryšio telefonas, kuris saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (1 t., b.l. 65, 68), sunaikintinas kaip menkavertis, o dvi kompaktinės laikmenos, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

J. A. (J. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti J. A. (J. A.) baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiai įmokai sumokėti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti – nukentėjusiosios tyrimui pateiktą sugadintą mobiliojo ryšio telefoną, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje, sunaikinti, o dvi kompaktines laikmenas, palikti saugoti byloje.

J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš kaltinamojo J. A. (J. A.) priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 40 Eur (keturiasdešimt eurų) patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė