Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M.-V. ieškinį atsakovei V. G. dėl (duomenys neskelbtini) testamento Nr. - nuginčijimo ir (duomenys neskelbtini) testamento Nr. - pripažinimo galiojančiu, trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, byloje esant Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. V., Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos seniūnui K. B. ir V. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2019 m. kovo 28 d. priimtas ieškovės N. M.-V. ieškinys atsakovei V. G. dėl (duomenys neskelbtini) testamento Nr. - nuginčijimo ir (duomenys neskelbtini) testamento Nr. - pripažinimo galiojančiu, trečiaisiais asmenimis byloje esant Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. V., Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos seniūnui K. B. ir V. M., kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu Č. O. M., mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, patvirtintą Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos seniūno K. B., registro Nr. - (toliau – 2018 m. testamentas) ir pripažinti (duomenys neskelbtini) Č. O. M. testamentą Nr. -, patvirtintą Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos seniūno K. B. (toliau – 2014 m. testamentas), galiojančiu.

Teisme 2020 m. balandžio 27 d. gautas ieškovės atstovės sutikimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o 2020 m. balandžio 28 d. gautas atsakovės atstovo sutikimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl, atsižvelgiant į šalyje susiklosčiusią situaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną ir Teisėjų tarybai nerekomenduojant žodinio bylos nagrinėjimo, šalims sutinkant byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškinio, atsiliepimų, medicininių dokumentų, prijungtos civilinės bylos Nr. e2YT-6821-829/2018, ekspetizės akto nustatyta, kad:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kaunos skyriaus 2018 m. liepos 2 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos V. G. suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl Č. O. M. pripažinimo neveiksnia. Iš minėto sprendimo nustatyta, kad 2018 m. birželio 25 d. atsakovė V. G. pateikė tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, o 2018 m. birželio 18 d. pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti;

Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos 2018 m. liepos 17 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuota, kad aplankius, Č. O. M., seniūno ir socialinio darbo organizatorės neatpažino, tačiau bendravo draugiškai;

2018 m. liepos 23 d. Šakių rajono savivaldybės socialinės darbuotojos išvada Nr. - „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad Č. O. M. painioja savo gyvenimo faktus (žino tik vardą, tačiau nesuvokia savo situacijos). Kalbinama negalėjo atsakyti į daugelį klausimų (tiesiog tylėjo ir šypsojosi). Asmuo neatpažįsta savo dukters (ją vadina motina), nesuvokia savęs kaip asmenybės, nesiorientuoja laike bei aplinkoje (nežino metų laiko ir kur esanti, kiek turi vaikų ir pan.). Palikėjai reikalinga pagalba atliekant asmens higieną, rengiantis, valgant (guli funkcinėje lovoje ir pati neapsitarnauja). Dėl savo būklės negali rūpintis savimi be kitų pagalbos (jai nustatyti dideli specialieji poreikiai ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis). Asmuo negali suprasti ir priimti sprendimų kasdieninio gyvenimo srityse, negeba atlikti jokių veiksmų, negeba paaiškinti ir įvertinti situacijos, kurioje yra. Asmens pažintinis funkcionavimas yra sutrikęs (negeba nuosekliai mąstyti, sutelkti dėmesio, atsiminti). Palikėja negali tvarkyti savo pajamų, pirkti parduoti, valdyti ir disponuoti nekilnojamojo turto. Palikėja taip pat negali suvokti paveldėjimo teisinių santykių. Nesuvokdama situacijos, palikėja negeba savarankiškai įvertinti, paaiškinti ir atlikti reikalingų veiksmų, todėl asmeniui reikalingas globėjas, kuris rūpintųsi visomis minėtomis sritimis;

2018 m. liepos 31 d. atsakovė V. G. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, kuriuo prašė paskirti Č. O. M. teismo psichiatrijos ekspertizę ir pripažinti testatorę neveiksnia konkrečiose turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse, paskirti atsakovę testatorės globėja ir turto administratore;

2018 m. rugpjūčio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6821-829/2018 paskirta Č. O. M. teismo psichiatrijos ekspertizė;

2018 m. rugpjūčio 24 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. -, konstatuota, kad Č. O. M. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – kraujagyslinė demencija, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse;

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6821-829/2018, Č. O. M. pripažinta neveiksnia turtinių santykių ir neturtinių santykių srityse, jai buvo nustatyta globa, jos globėja ir turto administratore paskirta atsakovė;

Siekiant išsiaiškinti testatorės Č. O. M. psichinę būklę (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu ir (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu, t. y. nustatyti gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje teismo nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar Č. O. M. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu; ar Č. O. M. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu, dėl turėto psichikos sutrikimo ar ligos, galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; ar Č. O. M. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu; ar Č. O. M. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu, dėl turėto psichikos sutrikimo ar ligos, galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti;

(duomenys neskelbtini) mirė Č. O. M., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); tiesioginė mirties priežastis – lėtinis smegenų veiklos nepakankamumas, pagrindinė liga sukėlusi mirtį – cerebrovaskulinė (smegenų kraujagyslių) liga, pragulos;

Teismo psichiatrijos ekspertizės 2020 m. kovo 31 d. – balandžio 14 d. akte Nr. -, atsakant į teismo užduotus klausimus, ekspertas pateikė išvadą, jog Č. O M. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu konstatuojama įgyta silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija (F 01.8); (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu Č. O. M. konstatuojama įgyta silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija (F 01.8); (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Dėl 2018 m. testamento pripažinimo negaliojančiu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 2 dalis numato, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Ginčijamo 2018 m. testamento sudarymo metu Č. O. M. nebuvo įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka teismo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, įskaitant ir peveldėjimo teisinių santykių sritį (palikimo priėmimas, testamento surašymas ir pan.) (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). Ieškovė testamentą ginčija remdamasi CK 1.89 straipsniu, kuris numato, jog negaliojančiu pripažįstamas toks sandoris, kurį sudarė fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, įrodymų vertinimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovų reikalavimo pagrįstumą.

Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 4 dalis) ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurio sudarytą testamentą prašoma pripažinti negaliojančiu, turėjo tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau, kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodoma psichinė negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su kitais įrodymais. Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad sudarant ginčijamą 2018 m. testamentą Č. O. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl psichikos ir kitų sveikatos sutrikimų. Teismas pažymi, kad sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje. Teismo vertinimu, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtinas išsamus ekspertinis testatorės sveikatos būklės ir psichinės būsenos ginčo sandorio sudarymo metu tyrimas. Nagrinėjamoje byloje atlikus teismo nutartimi paskirtą pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, 2020 m. kovo 31 d. – balandžio 14 d. ekspertizės akte Nr. - pateikta eksperto išvada, jog Č. O. M. (duomenys neskelbtini) dėl konstatuojamos įgytos silpnaprotystės – kitos kraujagyslinės demencijos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Pažymėtina, jog pagal eksperto atsakymo į teismo pateiktus klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Šiuo atveju teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriuo įvertinta Č. O. M. sveikatos būklės raida ir jos galėjimas vertinti savo veiksmus bei juos valdyti (duomenys neskelbtini), yra kategoriška, todėl jis vertintinas kaip tiesioginis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, gautas CPK 212–219 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-2007). Dėl ekspertizės išvadų vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs taisykles, nurodydamas, kad eksperto išvada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymai, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

Teismas atmeta atsakovės ir jos atstovo argumentus, kad testatorė buvo sąmoninga, orientuota, suprato savo veiksmus ir norėjo sudaryti ginčijamą 2018 m. testamentą. Savo argumentus, kad testatorė buvo sąmoninga ir suprato savo veiksmų prasmę, atsakovė pateikia remdamasi liudytojų A. S., A. G., A. G. ir G. G. parodymais. Šie liudytojai neigė sunkią testatorės psichinę būklę, tačiau teismas laiko, jog šie liudytojų A. S., A. G., A. G., G. G. parodymai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Pirmiausia, šie įrodymai neatitinka byloje esančios eksperto išvados. Ši išvada yra atlikta kompetentingo, turinčio specialiųjų žinių specialisto, kuris išvadą apie Č. O. M. būklę padarė atsižvelgdamas į medicininius dokumentus, bei savo profesines žinias apie ligas ir jų poveikį žmogaus būklei. Taip pat Č. O. M. sunkią sveikatos būklę patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, testamento sudarymo aplinkybės, t. y. dar iki testamento patvirtinimo – 2018 m. birželio 18 d. atsakovė pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti; (duomenys neskelbtini) (ginčijamo testamento sudarymo dieną) atsakovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl testatorės Č. O. M. pripažinimo neveiksnia; Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos 2018 m. liepos 17 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte užfiksuota, kad aplankius testatorę seniūno ir socialinio darbo organizatorės Č. O. M. nepažino; nepraėjus nė mėnesiui nuo testamento sudarymo – 2018 m. liepos 23 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus konstatuojama, kad Č. O. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse; 2018 m. liepos 31 d. atsakovė kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl Č. O. M. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo; 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Č. O. M. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių teisių srityse, įskaitant ir paveldėjimo teisinių santykių sritį (palikimo priėmimas, testamento sudarymas). Tuo tarpu liudytojai gali pateikti tik savo nuomonę, kurią galėjo susidaryti pabendravę su testatore. Vieno žmogaus pokalbis su kitu žmogumi neleidžia daryti išvados apie žmogaus psichinę būklę, nes, galbūt, bendraujant testatorė galėjo ir nesukelti įtarimų kitam asmeniui, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, jog jos psichinės sveikata buvo gera. Byloje esantys rašytiniai (medicininiai) dokumentai, apibūdinantys testatorės sveikatos kitimą, eksperto kategoriška išvada, negali būti paneigti liudytojų A. S., A. G., A. G., G. G. bendravusių su asmeniu tam tikrą ribotą laiką, ir neturinčių žinių apie galimas asmens sveikatos problemas, parodymais. Teismas nesiremia liudytojų A. G. ir A. G. parodymais, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to jų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kurie patvirtina sunkią testatorės psichinės sveikatos būklę. Liudytoja A. S. parodė, kad nėra susidūrusi su sunkiais ligoniais, „nesupranta silpnųjų“. Liudytoja G. G. parodė, kad nuo 2018 m. gegužės mėnesio testatorę lankyti vengė, nes pastojo, o iki to laiko testatorę matydavo tik savaitgaliais. Pažymėtina ir tai, kad šių liudytojų parodymus paneigia jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių liudytojų R. G. K., D. Š. ir S. M. parodymai. Liudytoja D. Š. patvirtino, kad 2018 m. sausio mėnesį testatorė jos nepažino, nekalbėjo. Liudytoja S. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį aplankė testatorę su šeima, bet testatorė anūkės nepažino, vengė bendrauti, nepalaikė pokalbio, buvo vangi. Liudytoja R. G. K. taip pat patvirtino, kad testatorė nežinojo, kur gyvena ir pas ką, pasimesdavo kalbėdama, sakydavo, kad „nemato V. “. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja gydytoja A. R. parodė, kad testatorei buvo diagnozuota demencija, todėl testatorės psichinė būklė galėjo pasikeisti keletą kartų per dieną ar net minutę. Bendraujant su testatore ji būdavo adekvati, tačiau kartais nežinodavo kur gyvena, pamiršdavo kai kuriuos dalykus. Su testatore bendraudavo apie dvidešimt minučių, per tą laiką įvertindavo jos fizinę būklę, higieną, skiriamų medikamentų poreikį, todėl turtinių klausimų neaptarinėjo ir jos gebėjimo spręsti turtinius klausimus vertinti negali. Tokie ligoniai kaip testatorė su nuolat matomais šeimos nariais gali bendrauti adekvačiai, tačiau kitų žmonių nepažinoti. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė V. G. pripažino, kad testatorė ją vadindavo „mama“, „T.“, t. y. savo seserimi; testatorės psichinė būklė nuolat kito; kartais ji pažindavo kitus asmenis, orientuodavosi laike ir erdvėje, o kartais ne. Nors liudytojai A. G. ir A. G. neigė sunkią testatorės psichinę būklę, tačiau pripažino, kad būdavo epizodų, kai testatorė nepažindavo kitų asmenų, jai „kartais užeidavo“. Atsakovės V. G. argumentus, kad į teismą dėl testatorės neveiksnumo nustatymo kreipėsi tik dėl to, kad jai būtų lengviau tvarkyti dokumentus, teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi testatorė buvo įgaliojusi atsakovę atstovauti jai tvarkant finansinius reikalus, be to, testatorei esant veiksniai buvo galima kreiptis į teismą dėl rūpybos nustatymo. Be to, tvarkyti dokumentus dėl testatorės pripažinimo neveiksnia atsakovė pradėjo dar iki ginčijamo 2018 m. testamento sudarymo.

Nors trečiasis asmuo Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos seniūnas K. B. paaiškino, kad 2018 m. testamento sudarymo metu testatorė jį pažino ir testatorės psichinės sveikatos būklė abejonių nekėlė, tačiau šiuos paaiškinimus paneigia byloje esantis buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad testatorė seniūno ir socialinio darbo organizatorės nepažino, kurie, kaip nurodė liudytojas A. G., pas testatorę lankėsi 2018 m. birželio 15 d. (tvirtinant įgaliojimą). Nors Sintautų seniūnijos seniūnas paaiškino, kad jam buvo žinomos tik testatorės ligos, susijusios su jos gebėjimu vaikščioti, tačiau byloje esantys duomenys apie atsakovės tvarkomus dokumentus, susijusius su pasirengimu kreiptis į teismą dėl testatorės pripažinimo neveiksnia, rengiamos pažymos, patvirtina, kad trečiajam asmeniui Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos seniūnui galimai buvo žinomos aplinkybės apie sunkią testatorės psichinės sveikatos būklę. Teismo vertinimu seniūnas neįsitikinimo testatorės veiksnumu, jos gebėjimu suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus – teismo paskirtos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, atsižvelgdamas į mirusiosios testatorės amžių, persirgtas ligas ir psichinės sveikatos kitimą bei aplinkybes ginčijamo (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo ir pasirašymo metu, išklausęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus ir įvertinęs kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, daro išvadą, kad Č. O. M. testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, o Sintautų seniūnijos seniūnui išreikšta jos valia, jog visą savo turtą po mirties palieka atsakovei V. G. neatitiko jos tikrosios valios (kadangi pati sąmoningai negalėjo suformuoti savo valios ir jos išreikšti), todėl ieškinys dalyje dėl 2018 m. testamento pripažinimo negaliojančiu tenkintinas – testatorės (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas pripažintinas negaliojančiu.

Dėl 2014 m. testamento pripažinimo galiojančiu

Pripažinus 2018 m. testamentą negaliojančiu ieškovė prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) testamentą galiojančiu. Ieškovė įrodinėjo, kad sudarant 2014 m. testamentą Č. O. M. nebuvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis ar didelis specialiųjų poreikių lygis. Nebuvo diagnozuotos ligos, lėmusios jos pripažinimą neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Sudarydama 2014 m. testamentą Č. O. M. nesiskundė sveikatos problemomis, buvo orientuota laike ir erdvėje, reikšmingų ir akivaizdžių sveikatos sutrikimų neturėjo. Testatorės sveikatos būklė, veiksmai, kalba ir minčių dėstymas 2014 m. testamento sudarymo metu ieškovei nesukėlė jokių abejonių dėl testatorės galėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Nagrinėjamoje byloje atlikus teismo nutartimi paskirtą pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, 2020 m. kovo 31 d. – balandžio 14 d. ekspertizės akte Nr. - pateikta eksperto išvada, jog Č. O. M. (duomenys neskelbtini) dėl konstatuojamos įgytos silpnaprotystės – kitos kraujagyslinės demencijos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šiuo atveju teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriuo įvertinta Č. O. M. sveikatos būklės raida ir jos galėjimas vertinti savo veiksmus bei juos valdyti (duomenys neskelbtini), yra kategoriška.

Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad 2014 m. testamento sudarymo metu testatorė Č. O. M. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Teismas taip pat atmeta ir liudytojų parodymus, kad 2014 m. testatorės psichinė sveikatos būklė buvo gera ir jokių abejonių nekėlė. Šie ieškovės argumentai ir liudytojų parodymai neatitinka byloje esančios eksperto išvados ir kitų byloje surinktų duomenų apie testatorės Č. O. M. psichinės sveikatos būklę (duomenys neskelbtini). Testatorės sunkią psichinės sveikatos būklę patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. 2014 m. šeimos gydytojo konsultacijų metu Č. O. M. skundėsi galvos svaigimu, tirpstančiomis galūnėmis. 2014 m. spalio ir lapkričio mėnesiais jai diagnozuotos kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos. 2015 m. balandžio mėnesį testatorė buvo stacionarizuota VšĮ „Šakių ligininė“, jai diagnozuotas organinis emocinio labilumo (asteninis) sutrikimas; kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos; kraujagyslinė demencija, organinis delyras. Pirmą kartą gydytojo psichiatro konsultuota 2015 m. rugpjūčio 12 d., kuris aprašė, kad Č. O. M. kognityvinės funkcijos nukentėjusios, nesiorientuoja situacijoje, atmintis nukentėjus keletą metų. Epizodais neatpažįsta artimųjų, neįsisavina naujos informacijos. Kognityvinių funkcijų deficitas gilus. Diagnozuota nepatikslinta kraujagyslinė demencija, organinis emocinio labilumo (asteninis) sutrikimas. Atlikus tyrimus nustatytas ryškus kognityvinių funkcijų pablogėjimas. Dėl demencijos, kai yra ryškus kognityvinių funkcijų deficitas, Č. O. M. nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina sunkią testatorės Č. O. M. psichikos sveikatos būklę 2014 m., kadangi jau 2014 m. testamento sudarymo laikotarpiu testatorei buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija, 2015 m. nustatytas ryškus kognityvinių funkcijų sutrikimas. Testamento sudarymo ir pasirašymo metu (duomenys neskelbtini) iš byloje surinktų įrodymų viseto nustatyta, kad 2014 m. testamento sudarymo metu testatorės fizinė ir psichinė sveikata buvo silpna. Nors ieškovė nurodo, kad 2014 m. testamento sudarymo metu testatorė buvo veiksni, tačiau pati ieškovė tuo metu gyveno užsienyje ir su testatore bendravo tik nuotolinio ryšio priemonėmis. Ieškovė, neturėdama specialių žinių, galėjo nesuprasti ir neįvertinti sunkios testatorės psichinės būklės, be to, kaip minėta, vieno žmogaus pokalbis su kitu žmogumi neleidžia daryti išvados apie žmogaus psichinę būklę, nes, galbūt, bendraujant testatorė galėjo ir nesukelti įtarimų kitam asmeniui, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, jog ji buvo psichiškai sveika.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus – teismo paskirtos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, atsižvelgdamas į testatorės psichinės sveikatos kitimą, daro išvadą, kad Č. O. M. 2014 m. testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, o Sintautų seniūnijos seniūnui išreikšta jos valia, jog visą savo turtą po mirties palieka ieškovei N. M.-V. neatitiko jos tikrosios valios (kadangi pati sąmoningai negalėjo suformuoti savo valios ir jos išreikšti), todėl ieškinys dalyje dėl 2014 m. testamento pripažinimo galiojančiu atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – 50 procentų (reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2018 m. testamentą patenkintas, o reikalavimas pripažinti 2014 m. testamentą galiojančiu atmestas), ieškovei iš atsakovės priteistina 1482,25 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2964,50 Eur x 50 proc.) ir 94 Eur žyminio mokesčio (188 Eur x 50 proc.), o atsakovei iš ieškovės priteistina 375,25 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (750,50 Eur x 50 proc.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytinas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1201 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ((1482,25 Eur + 94 Eur) – 375,25 Eur).

Šioje byloje valstybė patyrė 31,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Patenkinus ieškovės reikalavimus 50 procentų, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis po 15,55 Eur (31,10 Eur x 50 proc.).

Laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. V. išduoti V. G. paveldėjimo teisės liudijimą pagal (duomenys neskelbtini) testamentą Nr. - į Č. O. M. palikimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje panaikintinos sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu testatorės Č. O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos seniūno K. B., registracijos Nr. -.

Atmesti ieškinį dalyje dėl testatorės Č. O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamento, patvirtinto Šakių rajono savivaldybės administracijos Sintautų seniūnijos seniūno Kęstučio Birbilo, registracijos Nr. -, pripažinimo galiojančiu.

Priteisti ieškovei N. M.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieno tūkstančio dviejų šimtų vieno euro (1201 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. V. išduoti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą pagal (duomenys neskelbtini) testamentą Nr. - į Č. O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės N. M.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trisdešimt vieno euro dešimt centų (31,10 Eur), t. y. po penkiolika eurų penkiasdešimt penkis centus (15,55 Eur) iš kiekvienos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.