- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-1-459/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00843-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltic short sea line“, UAB „Aros marine“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Giedrės Seselskytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo, valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, perėmusios teises, ir pradinio apelianto A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltic short sea line“ ir UAB „Aros marine“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Projektas“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ bankroto administratorė UAB „Verslo administratorių centras“, K. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakoves grąžinti ieškovui šiuos daiktus: 1. Tašai obliuoti 5 000*90*30 – 80 vnt., 1 vnt. kaina 5 Eur, iš viso 400 Eur; 2. Stalviršis laminuotas – 1 vnt., kaina – 200 Eur; 3. Durys pušinės 2 050*900 – 1 vnt., kaina – 100 Eur; 4. Gipso kartono lakštas 3000*1200 – 1 vnt., kaina – 10 Eur; 5. Kėdės baro – 6 vnt., 1 vnt. kaina – 15 Eur, iš viso – 90 Eur; 6. Tašai neobliuoti 600*150*150 – 5 vnt., 1 vnt. kaina 30 Eur., iš viso – 150 Eur; 7. Apdailiniai apvadai – 4 kub. m., 1 kub. m kaina – 100 Eur, iš viso – 400 Eur; 8. Betoninės trinkelės – 15 kvadr. m, 1 kvadr. m kaina – 14 Eur, iš viso – 210 Eur; 9. Metalinės tvoros segmentai – 4 vnt., 1 vnt. kaina – 100 Eur, iš viso – 400 Eur; 10. Šiukšlių konteineris plastmasinis – 1 vnt., kaina – 20 Eur; 11. Padėklai plastmasiniai – 3 vnt., 1 vnt. kaina - 10 Eur, iš viso – 30 Eur; 12. Tašai neobliuoti 6 000*100*100 – 20 vnt., 1 vnt. kaina - 25 Eur, iš viso – 500 Eur; 13. Tašai neobliuoti 6 000*150*80 – 10 vnt., 1 vnt. kaina – 28 Eur, iš viso – 280 Eur; 14. Lentos beržinės džiovintos– 6 kub. m, 1 kub. m kaina – 200 Eur, iš viso – 1200 Eur; 15. Dušo kabina su padėklu – 1 vnt., kaina – 200 Eur; 16. Šaldytuvas – 1 vnt., kaina – 500 Eur; 17. Foteliai – 3 vnt., 1 vnt. kaina – 50 Eur, iš viso – 150 Eur; 18. Rūbų spintos – 10 vnt., 1 vnt. kaina – 80 Eur, iš viso – 800 Eur; 19. Gelžbetoniniai blokai – 6 vnt., 1 vnt. kaina – 300 Eur, iš viso – 1 800 Eur; 20. Lentos uosinės džiovintos – 6 kub. m, 1 kub. m kaina – 300 Eur, iš viso – 1 800 Eur; 21. Balkiai antikvariniai – 6 kub. m, 1 kub. m kaina – 200 Eur, viso 1 200 Eur; 22. Medžio pjovimo staklės – 1 vnt., kaina – 400 Eur; 23. Medžio frezavimo staklės – 1 vnt., kaina – 600 Eur; 24. Metaliniai vamzdžiai 6 000*50 – 6 vnt., 1 vnt. kaina –45 Eur, iš viso – 270 Eur; 25. Pianinas – 1 vnt., kaina – 200 Eur; 26. Vadovo rašomasis stalas – 1vnt., kaina – 600 Eur; 27. Kėdės konferencinės – 80 vnt., 1 vnt. kaina – 15 Eur, iš viso –1 200 Eur; 28. Automobilio bagažinė kelioninė – 1 vnt., kaina – 500 Eur; 29. Kalnų slidės su lazdomis – 2 komplektai, 1 kompl. Kaina – 250 Eur, iš viso – 500 Eur; 30. Kalnų slidžių batai – 2 poros, 1poros kaina – 150 Eur, iš viso – 300 Eur; 31. Slidinėjimo kostiumai – 2 vnt., 1 vnt. kaina – 150 Eur, iš viso – 300 Eur; 32. Automobilio bagažinė dviračiams – 1 vnt., kaina – 100 Eur. Nurodyta, kad daiktų vertė iš viso – 15 210 Eur. Ieškiniu taip pat prašė atsakovėms negalint grąžinti nurodytų daiktų, solidariai atlyginti patirtą žalą (15 210 Eur).
2. Nurodė, kad yra buvęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – BUAB) „Dangė“ vadovas. 2020 m. balandžio 3 d. lankydamasis BUAB „Dangė“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog atsakovių darbuotojai iš patalpų neša ieškovo (ieškinyje nurodytus) daiktus. Patalpose buvęs G. V. paaiškino, kad įsigijo patalpas, ir iš pradžių sutiko, kad ieškovas pasiimtų daiktus, tačiau po kurio laiko apsigalvojo, pasakė, kad neleis pasiimti daiktų. Ieškovo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas teigė, kad jis buvo faktinis daiktų naudotojas, daiktais naudojosi pagal panaudos sutartį. Patikslino, kad prasidėjus BUAB „Dangė“ bankroto procesui daiktus dovanojo sūnui, o paskui naudojo juos pats. Turėjo raktus nuo patalpų, vaikščiojo ten, kai reikėjo. Nurodė, kad daiktų įsigijimo dokumentų neturi, tačiau tokie patys daiktai – medžiagos – naudotos jo įsigytame nekilnojamame turte. Nurodė, kad dovanojimo sutarties nepateikė, nes sutarties turinys analogiškas panaudos sutarties turiniui. Taip pat nurodė, kad daiktų iki 2020 m. balandžio mėn. iš BUAB „Dangė“ teritorijos neišgabeno, nes neturėjo kur. Nuostolių sumą skaičiuoja pagal dovanojimo metu buvusias turto kainas, analogiškos daiktų vertės nurodytos panaudos sutartyje.
Atsiliepimas
3. Atsakovės prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad vindikacinis ieškinys – savininko reiškiamas ieškinys. Mano, kad ieškovas neįrodė, kad buvo ieškinyje nurodytų daiktų savininkas. Pateikta 2015 m. vasario 2 d. panaudos sutartis, kurioje ieškovas nurodytas panaudos gavėju. Daiktų savininkas negali gauti panaudai daiktų, kurie nurodyti sutartyje. Sutartis taip pat nepatvirtina, kad daiktai priklausė panaudos davėjui K. M.. Byloje nėra dovanojimo sutarties, kuri patvirtintų nuosavybės teisės perėjimą, taip pat nėra jokių daiktų įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų ieškovo ar K. M. nuosavybės teisę į daiktus. Todėl daiktų nuosavybės klausimas nėra įrodytas. Pažymėjo, kad Reikalavimų perleidimo sutartis sudaryta 2021 m. rugsėjo 1 d., jau po ieškinio padavimo. Minėta sutartimi susitarta perleisti ieškovo teises ir pareigas. Tam, kad perleistų jas, K. M. turėjo būti teisių turėtoju, tačiau šis asmuo niekada nebuvo ieškovu. Be to, ieškovo (procesinių teisių ir pareigų) perleidimas nėra galimas sutartimi. Dėl reikalavimo teisės perleidimo sprendžia teismas, pagrindas tam – materialinių teisių ir pareigų perėjimas, to šiuo atveju taip pat nebuvo. Pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. sutartimi joks reikalavimas nėra perleidžiamas, nes daiktinė nuosavybės teisė reikalavimo perleidimo sutartimi negali būti perleidžiama, daiktinės teisės perleidžiamos CK 4 knygos normų pagrindu ir įstatymas nenumato, kad nuosavybės teisė galėtų būti perleista reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsakovių manymu, ieškovas neturi daiktų reikalavimo teisės. Ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kuri atsakovė kuriuos daiktus turi. Patvirtino, jog visa, kas buvo rasta patalpose, buvo išvežta ir utilizuota, jokių daiktų nė viena atsakovė neturi. Nenustačius, kad atsakovės turi reikalaujamus daiktus, vindikacinis ieškinys negali būti tenkinamas. Nėra įrodymų, kad sudarius panaudos sutartį joje nurodyti daiktai buvo faktiškai perduoti panaudos gavėjui. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki pastatų pardavimo ieškovas nepasiėmė daiktų ir nepasirūpino jais, todėl negalima pripažinti, kad daiktus prarado be savo valios, nes nesiėmė veiksmų žinodamas, kad daiktai egzistuoja trečiam asmeniui priklausančiose patalpose. Pažymėjo, kad jeigu patalpose ir buvo kokie daiktai, tai ieškovas juos prarado dėl savo akivaizdaus neveikimo. Atsakovių įsigyti pastatai buvo visiškai apleisti, neturėjo nei langų, nei durų. Atsakovės tvarkė patalpas pirmiausia išveždamos šiukšles. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų dėl daiktų vertės. Byloje nėra daiktų įsigijimo dokumentų. Panaudos sutartyje nurodytos vertės – sutarties šalių susitarimo dalykas. Neaišku, ar buvo įvertintas daiktų nusidėvėjimas. Daiktai buvo saugoti nešildomose, neprižiūrimose patalpose, todėl nėra pagrindo laikyti, kad daiktų būklė nepakito laikant juos nepalankiomis sąlygomis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas patyrė nurodyto dydžio žalą. Žalos faktas ir dydis nėra įrodytas.
4. Trečiasis asmuo BUAB „Dangė“ bankroto administratorė UAB „Verslo administratorių centras“ pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad ieškinio aplinkybės dėstomos abstrakčiai ir deklaratyviai, jų neįrodant ir nepagrindžiant, nėra pagrindo konstatuoti visų sąlygų vindikacinio ieškinio tenkinimui. Mano, kad ieškovas nepagrindė reikalavimo atlyginti žalą bei civilinės atsakomybės sąlygų.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 3 875,93 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovei UAB „A. M.“. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
5.1. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė CPK 45 straipsnyje numatytą teismo pareigą. Ieškovui A. M. nesutikus būti pakeistam, trečiajam asmeniui K. M. taip pat nereiškiant savarankiško reikalavimo, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės.
5.2. Nurodė, kad, ieškovo teigimu, išreikalautini daiktai buvo jo nuosavybė, tačiau ieškovas nepateikė jokių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad ieškovas patvirtino, kad prasidėjus BUAB „Dangė“ bankroto procesui šiuo daiktus padovanojo sūnui – K. M.. Nors ieškovas nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, trečiasis asmuo K. M. patvirtino, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta, tačiau nurodė, kad dovanojimo sutarties nėra išsaugojęs. Trečiojo asmens K. M. argumentas, kad jis negalėjo atsisakyti priimti dovanojamų daiktų, atmestinas, nes dovanojimo sutartis yra dvišalė ir tai yra valinis sandoris (CK 6.465 straipsnio 1 dalis, 6.468 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, nei kad panaudos sutartimi perduotų daiktų savininku buvo K. M., nei kad, paties ieškovo teigimu, sūnui padovanoti daiktai yra paties ieškovo nuosavybė.
5.3. Nurodė, kad vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi ieškovas teigdamas, jog yra teisėtas ieškinyje išvardytų kilnojamųjų daiktų valdytojas, – 2015 m. vasario 2 d. panaudos sutartis. Tačiau panaudos gavėjas tėra laikinas tam tikro daikto naudotojas ir valdytojas. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, jog panaudos gavėjas (šiuo atveju ieškovas) panaudos dalyką įsipareigoja grąžinti. Ieškovas paaiškino, jog dalį daiktų panaudojo remontuodamas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kitais daiktais disponavo savo nuožiūra. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato, jog panaudos sutartimi perduodama daiktų nuosavybės teisė, kuri įgyjama CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais.
5.4. Teismas sutiko su atsakovių, taip pat ir trečiojo asmens BUAB „Dangė“ bankroto administratorės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, jog pagrįstai abejotina, kad daiktai panaudai realiai galėjo būti perduoti. 2015 m. vasario 2 d. panaudos sutartyje numatyta, kad sutartis yra ir daiktų perdavimo–priėmimo aktas (Sutarties 3.2 punktas), tačiau, kaip pagrįstai nurodo bankroto administratorė, panaudos sutartis sudaryta praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo bankroto bylos iškėlimo BUAB „Dangė“, ieškovui jau nesant bendrovės vadovu ir nei A. M., nei K. M. negalint patekti į bendrovės nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)). Panaudos sutartyje nėra nurodyta, kur įvyko daiktų perdavimas, kaip ir nenurodyta daiktų naudojimo paskirtis (CK 6.637 straipsnio 1 dalis, 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.477 straipsnis, 6. 489 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo ir tai, kad ne visi ieškinyje nurodyti išreikalautini daiktai buvo įtraukti į panaudos sutartį. Ieškinio 19 punkte nurodyti daiktai (gelžbetoniniai blokai – 6 vnt., 1 vnt. kaina – 300 Eur, iš viso – 1 800 Eur) net negalėjo būti perduoti panaudos sutartimi, nes nebuvo į pastarąją įtraukti. Taigi ieškovas neįrodė, kad įvyko panaudos sutartyje nurodytų daiktų faktinis perdavimas.
5.5. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktos fotonuotraukos ne tik nepagrindžia ieškovo nuosavybės teisės, tačiau jos nėra pakankamai informatyvios ir neįrodo, kada, kokioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis jos darytos. Ieškovas pakartotinai pateikė fotonuotraukas ranka užrašydamas datą „2020-04-03“, tačiau tai neįrodo, kad jose užfiksuoti daiktai buvo fotografuoti nurodytą dieną. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-20439-20 surinkti duomenys. Skaitmeninėje laikmenoje esančios nuotraukos taipogi neįrodo juose užfiksuotų daiktų nuosavybės teisės. Teismas konstatavo, kad 2015 m. vasario 2 d. panaudos sutartis nėra tinkamas įrodymas ieškovo nuosavybės teisei į vindikuojamus daiktus pagrįsti. Padarė išvadą, kad ieškovas A. M. neįrodė, kad buvo ir yra vindikuojamų daiktų savininkas ar teisėtas valdytojas.
5.6. Nurodė, kad ieškovo nurodyti daiktai neturi juos identifikuojančių požymių, dėl to negali būti išskirti nuo kitų vienarūšių daiktų. Atsakovės įrodinėjo, kad jokių daiktų jų įsigytose patalpose (duomenys neskelbtini), nebuvo, perimtos patalpos buvo apleistos, o tvarkant patalpas iš jų išgabentos šiukšlės ir kitokios atliekos. Šiuos atsakovių teiginius pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai apie atliekų utilizavimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovių nurodytas aplinkybes, ir neįrodė, kad vindikuojamus daiktus prarado prieš savo valią. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ištirtas įvykio vietos apžiūros protokolas nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad daiktai buvo saugomi tvarkingai užrakintose patalpose. Įvykio vietos apžiūros metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga) į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), buvo įeita pro sienoje esančią ertmę. Jeigu patalpose ir buvo nurodyti daiktai, tai ieškovas ilgą laiką – nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. (kai BUAB „Dangė“ įstatymine atstove tapo bankroto administratorė) iki bendrovei priklausančių patalpų perleidimo atsakovei UAB „Baltic short sea line“ – buvo pasyvus, nepasirūpino galbūt BUAB „Dangė“ patalpose buvusiais daiktais, nesiėmė priemonių išsigabenti daiktus iš jam nepriklausančių patalpų. Ieškovo argumentą, kad jam niekas nesiūlė pasiimti jam priklausančius daiktus, paneigia ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys – UAB „Dangė“ bankroto administratoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 01; UAB „Dangė“ bankroto administratoriaus 2014 m. spalio 6 d. raštas Nr. 14-DAN-58 ir 2014 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 14-DAN-61, SEB banko 2014 m. lapkričio 14 d. raštas, Klaipėdos apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. B2-727-460/2014.
5.7. Nurodė, kad ieškovui neįrodžius, kad atsakovių žinioje yra galbūt jam nuosavybės teise priklausantys daiktai, atsakovėms laikantis nuoseklios pozicijos, kad jokių vindikuojamų daiktų jų žinioje nėra, teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovės neteisėtai valdo ginčo daiktus ir kad minėti daiktai nėra sunaikinti ir apskritai realiai egzistuoja.
5.8. Pažymėjo, kad ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą, tačiau nepagrindė ir net neįrodinėjo atsakovių neteisėtų veiksmų, solidarios atsakovių atsakomybės, žalos dydžio. Ieškovas apsiribojo deklaratyviu žalos dydžio nurodymu, teigdamas, jog patirtą žalą sudaro nurodyta bendra daiktų vertė, tačiau nepateikė jokių įrodymų nurodytai daiktų vertei pagrįsti. Teismas sutiko su atsakovių argumentu, kad panaudos sutartyje nurodyta daiktų vertė yra tik tos sutarties šalių tarpusavio susitarimas, tačiau to neužtenka reiškiant reikalavimą dėl galbūt padarytos žalos atlyginimo kitiems asmenims. Pažymėjo, kad panaudos sutartyje nurodyti panaudai perduoti daiktai, jų kiekiai ir vertės neatitinka ieškinyje nurodytų daiktų kiekio ir bendros nurodytos daiktų vertės. Padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti 15 210 Eur žalos atlyginimą yra neįrodytas, todėl atmestinas.
5.9. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovių pateiktų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, procesinį elgesį, atsižvelgiant į teismo posėdžio atidėjimo priežastis, advokatų laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas ir vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė, jog atsakovių prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Mokėjimus už suteiktas teisines paslaugas atliko atsakovė UAB „A. M.“, todėl bylinėjimosi išlaidos (3 875,93 Eur) priteistos būtent šiai atsakovei iš ieškovo.
I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo, kad A. M. neįrodė turintis minėtų daiktų valdymo teisės. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų turinio, A. M. valdymo teisę įgijo teisėtai iš K. M., kuriam minėti daiktai priklausė. Reikšminga paminėti ir tai, kad atsakovai nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo aplinkybės, kad ginčo objektu esantys daiktai jiems nepriklausė ir jie neieškojo, kam minėti daiktai priklauso. Juolab, kad jokie tretieji asmenys nepareiškė jokių pretenzijų į minėtų daiktų valdymo teisę. Vadinasi, šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad A. M. priklauso minėtų daiktų valdymo teisė.
6.2. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad byloje nebuvo pateikti daiktų įsigijimo dokumentai, patys savaime nepanaikina aplinkybės, kad daiktai egzistavo ir jų valdymo teisė priklausė A. M.. Kita vertus, atsakovai pripažino, kad minėtus daiktus sunaikino. Ta aplinkybė, kad atsakovai daiktus sunaikino, tik patvirtina, kad valdymo teisė jiems nepriklausė ir jie nesiekė išsiaiškinti tikrųjų teisėtų daiktų valdytojų. Juk akivaizdu, kad ginčo objektu esantys daiktai negalėjo būti laikomi pastatų priklausiniu, todėl jie aktyviai turėjo ieškoti teisėtų daiktų valdytojų.
Atsiliepimas
7. Atsakovės pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
7.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, kaip to reikalauja CPK 185 straipsnių normos. Tuo tarpu iš apelianto skundo neaišku, kokių konkrečiai įrodymų pirmosios instancijos teismas neištyrė ar kuriuos neteisingai įvertino ir kuo pasireiškia pirmosios instancijos teismo sprendimo neatitiktis CPK 185 straipsnių reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė ne tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė, kad jis buvo vindikuojamų daiktų savininkas ar teisėtas valdytojas, t. y. kad ieškovas neįrodė pirmosios iš septynių būtinųjų vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų, bet tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė ne tik šios sąlygos, bet ir kitų būtinųjų pagal kasacinį teismą vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų.
7.3. Nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti visas būtinąsias pagal kasacinio teismo praktiką vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygas, kurių nagrinėjamu atveju nėra.
7.4. Atsakovių vertinimu, patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakoves grąžinti ieškovui daiktus nebuvo jokio pagrindo, nes ieškovas nagrinėjamu atveju nebuvo nei Daiktų savininku, nei Daiktų teisėtu valdytoju pagal daiktinės teisės normas.
7.5. Nurodė, kad CK 4.95 straipsnyje įtvirtintu daiktinių teisių gynimo būdu negali naudotis asmenys, kuriems jų pageidaujamas išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo daiktas nepriklauso. Dėl šios priežasties teismui nustačius netinkamą ieškovą, jau vien dėl to atsiranda pakankamas pagrindas netenkinti tokio asmens pareikšto vindikacinio ieškinio.
7.6. Nurodė, kad ieškovas savo teisę pareikšti atsakovėms vindikacinį reikalavimą, viena vertus, grindė panaudos sutartimi, ir, antra vertus, teisės perleidimo sutartimi, tačiau tiek panaudos sutarties atveju, tiek ir teisės perleidimo sutarties atveju ieškovas negalėjo tapti Daiktų savininku ir įgyti nuosavybės teisės į Daiktus.
7.7. Pažymėjo, kad panaudos sutarties tekste nėra nurodyta Daiktų, esą perduodamų ieškovui, buvimo vieta (CK 6.193 straipsnis). Panaudos sutartyje išvardyti daiktai taip pat nėra tinkamai individualizuoti. Vadinasi, nagrinėjamu atveju panaudos sutartis negali įrodyti, kad joje išvardyti daiktai ieškinyje nurodytą 2020 m. balandžio 3 dieną, t. y. daugiai nei po 5 metų, realiai buvo anksčiau BUAB „Dangė“ priklausiusių pastatų patalpose. Be to, panaudos sutartis per se neįrodo, kad joje nurodyti daiktai yra tie patys Daiktai, kuriuos ieškovas nurodė ieškinyje.
7.8. Nurodė, kad nors ieškovas teigė, kad Daiktus esą valdo atsakovės, tačiau tokiam teiginiui pagrįsti ieškovas jokių įrodymų nepateikė ir tokių įrodymų byloje nėra.
7.9. Pažymėjo, kad visiškai pagrįsta ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovas nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, kad Daiktų valdymą jis prarado prieš savo valią. Atsakovių įsitikinimu, daiktų praradimu be savo valios negalima laikyti tokio atvejo, kai daiktų savininkas (ar valdytojas), žinodamas, kad daiktai yra trečiajam asmeniui, kuriam atliekama likvidavimo dėl bankroto teisminė procedūra, priklausančiose patalpose, ilgą laiką (daugiau nei 5 metus) nesirūpina jam priklausančiais daiktais, jų nenaudoja, neprižiūri ir nesaugo.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo BUAB „Dangė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
8.1. Pažymėjo, kad apeliantas iš esmės jokių naujų argumentų ir jų vertinimo, kurių nebūtų išdėstęs bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nepateikė, taip pat nepateikė absoliučiai jokių konkrečių argumentų dėl skundžiamo sprendimo galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
8.2. Pažymėjo, kad apeliantas nenurodo jokių skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančių aplinkybių, todėl vien tai sudaro pagrindą nevertinti skundo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-38/2012). Dar daugiau, apeliantas skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančias aplinkybes turėjo pagrįsti teisiniais argumentais (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau skunde jų taip pat nepateikia. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą pagrindė išsamiais teisiniais motyvais, todėl skundas turėtų būti atmestas.
8.3. Nurodė, kad apeliantas skunde trumpai pasisako apie tariamai turėtą ginčo daiktų valdymo teisę, tačiau, pastarajam pareiškus ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, byloje jis privalėjo įrodyti ne tik šią, bet ir likusias tokio ieškinio tenkinimo sąlygas, kurių yra net penkios. Nepaisant to, apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl likusių ieškinio tenkinimo sąlygų neskundžia ir dėl jų nepasisako. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas pagal apelianto apibrėžtas ginčo ribas. Vis dėlto pastarajam neginčijus skundžiamo sprendimo dalies, susijusios su turto valdymo teisės praradimu, turtą valdančiais subjektais, turto valdymo neteisėtumu, turto buvimu natūra, prievolinių santykių (ne)egzistavimu, akivaizdu, kad net hipotetiškai teigiant apie apeliacinio skundo pagrįstumą, ieškinio tenkinimo sąlygos byloje vis tiek neegzistuotų, neginčijus ir nenuginčijus skundžiamo sprendimo išvadų dėl šių sąlygų nebuvimo.
8.4. Nurodė, kad apeliantas ieškiniu buvo pateikęs alternatyvų reikalavimą – priteisti žalos atlyginimą iš atsakovių, tačiau nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra išdėstyta jokių motyvų, pagrindžiančių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
I.V. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
10. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalis savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo vindikacinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d . nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovėms UAB „Baltic short sea line“ ir UAB „Aros marine“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Projektas“, BUAB „Dangė“ bankroto administratorė UAB „Verslo administratorių centras“, K. M., iki kol VĮ Turto bankas priims ieškovo ir apelianto A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą valstybės vardu. Palikimo perėjimo valstybei liudijimai buvo išduoti 2024 m. sausio 4 d. ir 2024 m. sausio 11 d. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2A-1-459/2024 nagrinėjimą ir pakeitė pradinį ieškovą ir apeliantą naujai paaiškėjusiu jo procesinių teisių perėmėju valstybe, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
13. Valstybės įmonė Turto bankas 2024 m. kovo 8 d. pateikė nuomonę dėl pradinio apelianto apeliacinio skundo ir nurodė, jog susipažinusi su pirmosios ir apeliacinės instancijų procesiniais dokumentais, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi procesinės teisės normomis (CPK 236, 265 ir 270 str.), teismine praktika, tinkamai pritaikė ginčo dalykui materialinės teisės normas, todėl nemano, jog tikslinga palaikyti apeliacinį skundą. Prašė atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o tuo atveju, jeigu prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų būtų tenkintas, nurodyti, kad jos priteisiamos (atlyginamos) neperžengiant valstybės paveldėto turto vertės ribų.
14. CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios.
15. Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu apelianto atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui yra žinomi atsisakymo nuo skundo teisiniai padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-302/2017).
16. 2024 m. kovo 8 d. teisme gauta valstybės įmonės Turto banko nuomonė dėl pradinio apelianto apeliacinio skundo teisėjų kolegijos vertintina kaip atsisakymas nuo apeliacinio skundo, kadangi naujasis procesinių teisių perėmėjas nepalaiko pradinio ieškovo ir apelianto apeliacinio skundo argumentų, o priešingai, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi procesinės teisės normomis (CPK 236, 265 ir 270 str.), teismine praktika, tinkamai pritaikė ginčo dalykui materialinės teisės normas.
17. Valstybės įmonės Turto banko nuomonė dėl pradinio apelianto apeliacinio skundo (atsisakymas nuo apeliacinio skundo) dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo buvo pateikta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pagal apeliacinį skundą pradžios. Apeliacinio skundo atsisakymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis) ir nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, galinčių kliudyti teismui priimti apeliacinio skundo atsisakymą, nes apeliacinio skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Todėl naujosios procesinių teisių perėmėjos valstybės įmonės Turto banko pateiktas pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo (nuomonė dėl pradinio apelianto apeliacinio skundo) priimtinas, o apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis). Išaiškintinos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 308 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad asmuo, atsisakęs atskirojo skundo, nebeturi teisės pakartotinai jį paduoti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Valstybės įmonė Turto bankas prašė atmesti atsakovių prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o tuo atveju, jeigu prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų būtų tenkintas, nurodyti, kad jos priteisiamos (atlyginamos) neperžengiant valstybės paveldėto turto vertės ribų.
19. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis).
20. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021).
21. Teisėjų kolegija aplinkybių, rodančių, kad atsakovės nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai atliko procesines pareigas, nenustatė (CPK 94 straipsnio 1 d.). Atsakovės procesiniams dokumentams parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu; advokatas, susipažindamas su apeliaciniu skundu, rengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, tai patvirtina sąskaitoje už teisinę pagalbą detalizuoti atlikti darbai ir jų apimtis, t. y. atsakovės išlaidas patyrė realiai ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų atsiradimui įtakos turėjo ieškovo pareikštas apeliacinis skundas, į kurį atsakovės turėjo teisę ir pareigą pateikti atsiliepimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatytas pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, tačiau konkrečiu nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, į bylos eigą ir galutinį procesinį rezultatą, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės nepagrįstai patyrė teisinės pagalbos išlaidų, kadangi turėjo teisę gintis nuo pareikšto skundo. Atsakovės iš esmės laikytinos šalimis, laimėjusiomis bylą (nutraukus apeliacinį procesą, įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas), dėl to joms priteistinas jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 94 straipsnis).
22. Atsakovės pateikė įrodymus, jog šioje byloje patyrė iš viso 3 146,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal 2021 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija JAS Nr. 0007656 (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, mokėtoja UAB „A. M.“), pateiktas 2022 m. sausio 26 d. patvirtinimas apie 3 146,00 Eur įskaitymą pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija JAS Nr. 0007656. Valstybės įmonė Turto bankas neginčijo atsakovių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.
23. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovių pateiktų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, procesinį elgesį, advokatų laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, jog atsakovių prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos. Mokėjimus už suteiktas teisines paslaugas atliko atsakovė UAB „A. M.“, todėl bylinėjimosi išlaidos (3 146,00 Eur) priteistinos būtent šiai atsakovei.
24. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės įmonė Turto bankas yra naujoji procesinių teisių perėmėja, teisės teorijoje ir praktikoje yra žinomos dvi pagrindinės įpėdinių atsakomybės ribojimo sistemos (vertinant kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus aspektu): cum viribus hereditatis, kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldėto turto; pro viribus hereditatis – kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės. Nustatant įpėdinio atsakomybės apribojimą cum viribus hereditatis, įpėdinio interesai užtikrinami suteikiant palikėjo kreditoriams teisę patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldimo turto, o įpėdinio turtą, turėtą iki palikimo priėmimo, paliekant atskirtą ir nepasiekiamą palikėjo kreditoriams. Apribojus įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas pro viribus hereditatis, įpėdinio atsakomybė taip pat yra ribota, tačiau jos ribos yra ne paveldimas turtas, o paveldimo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).
25. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama pirmiau aptarto pro viribus hereditatis principo, todėl palikėjo skolos, atsiradusios iki palikėjo mirties, gali būti dengiamos neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Tuo tarpu prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.
26. Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad palikimą, atsiradusį po ieškovo mirties, priėmė valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, teisėjų kolegijos vertinimu, jai atsirado pareiga neperžengiant paveldėto turto tikrosios vertės ribų atsakyti už palikėjo prievoles, tarp jų ir už bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė dar iki ieškovo mirties, atlyginimą atsakovei.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog šis apeliacinis procesas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteko prasmės, atsisakius nuo skundo, todėl yra pagrindas apeliacinį procesą pagal apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties nutraukti nelikus apeliacijos objekto ir taip apeliaciniam skundui netekus teisinio tikslingumo (338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo motyvų plačiau nepasisako, kadangi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nebesukels teisinių pasekmių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties.
Priteisti iš apelianto A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), procesinių teisių perėmėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. M.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 3 146,00 Eur (tris tūkstančius šimtą keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.