- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-1438-945/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02600-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- A. R., V. R.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir V. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir V. R. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. R. ir V. R. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją (toliau – atsakovė) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suorganizuoti ir atsakovės lėšomis pažymėti geltona zigzagine linija įvažiavimo kelio atkarpą ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip, kad nebūtų užstatomas privažiavimas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), paskutinės laiptinės, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2023 m. birželio 27 d. teisme gautas ieškovės V. R., o 2023 m. liepos 3 d. – ieškovo A. R. pareiškimai dėl ieškinio atsisakymo. Šie pareiškimai buvo motyvuojami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus, kuriuos šalinant bylos nagrinėjimas labai užtruks ir išbrangs, todėl ieškovai priėmė sprendimą atsisakyti ieškinio.
3. Teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi priėmė ieškovės V. R. ieškinio atsisakymą ir nutraukė bylos dalį dėl ieškovės V. R. reikalavimų, 2023 m. liepos 4 d. nutartimi priėmė ieškovo A. R. ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė.
4. 2023 m. liepos 4 d. gautas atsakovės prašymas priimti papildomą nutartį ir priteisti atsakovei iš ieškovų 590 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė prašymą grindė tuo, kad ji byloje naudojosi advokato padėjėjos paslaugomis. Nors ieškovai po parengiamojo teismo posėdžio nusprendė, kad jiems procesas bus per brangus ir per ilgas, todėl jie nenori tęsti civilinės bylos, tačiau dėl pareikšto ieškinio atsakovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti ieškovų atlyginamos. Atsakovė iki teismo nutarčių nutraukti civilinę bylą priėmimo negalėjo žinoti, kad ieškovai prašys nutraukti civilinę bylą. Teismas ieškovų prašymus išsprendė rašytinio proceso tvarka, nepranešęs atsakovei, todėl atsakovė neturėjo galimybės laiku pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 10 d. priėmė papildomą nutartį ir priteisė atsakovei iš ieškovų po 295 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti įrodymais pagrįsto prašymo priteisti konkrečią išlaidų teisinei pagalbai apmokėti sumą, todėl šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo (nutarties) institutą. Teismas pažymėjo, kad ieškinio atsiėmimas buvo išimtinai ieškovų pozicija ir sprendimas, todėl būtent ieškovams tenka kaltė (atsakomybė) dėl šios bylos proceso iškėlimo bei pareiga (nutraukus procesą) atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovų ieškinio atsisakymo atsakovės veiksmai niekaip neįtakojo, šį sprendimą ieškovai priėmė įvertinę vien tik savo laiko ir piniginių lėšų sąnaudas, šios aplinkybės suponuoja nepakankamą ieškovų apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Teismas nusprendė, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ir jų dydis yra pagrįsti, t. y. atsakovės patirtos advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidos yra detalizuotos, apskaičiuoti dydžiai neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, nurodytas užmokestis yra proporcingas teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudoms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. papildomą nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnį, todėl nutartis turi būti panaikinta. Teismas nepagrįstai iš ieškovų priteisė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes šalys nesusitarė ir niekas bylos nelaimėjo. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, vilkino procesą, nepagrįstai įpareigojo ieškovus tikslinti ieškinį, gąsdino didelėmis išlaidomis. Atsakovė nepagrįstai išdidino išlaidas, teismas nutartį priėmė netikėtai, ieškovai nematė atsakovės atstovės pateiktų bylinėjimosi išlaidas pateisinančių dokumentų. Ieškovo atstovė garantavo, kad atsakovė neprašys priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėja ir atsakovė įkalbinėjo ieškovus atsiimti ieškinį ir žadėjo, kad nebus jokių išlaidų. Teismas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė iš ieškovų, kurie yra neįgalūs pensininkai.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą, priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovai netinkamai aiškina CPK 94 straipsnį.
2.2. Ieškovai dėl bylos nutraukimo priėmė staigius ir neapgalvotus sprendimus, o atsiradus pasekmėms stengiasi atsakomybę perkelti kitiems, kaltindama teisėją ir atsakovę ieškovų apgavyste, įkalbinėjimu atsiimti ieškinį, kažkokių pažadų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakymo ir kitais dalykais.
2.3. 2023 m. birželio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė demonstravo išankstinį neigiamą nusistatymą ir nepagarbą teisėjos, visų kitų proceso dalyvių atžvilgiu. Teisėjos veiksmuose nebuvo ketinimų vilkinti procesą.
2.4. Ieškovai turėjo valstybės skirtą atstovą, kuris privalėjo išaiškinti visas ieškinio pareiškimo pasekmes, todėl ieškovai negali teigti, kad jiems jos nebuvo žinomos. Ieškovai nurodo savo sunkią turtinę padėtį, tačiau neatsižvelgia į tai, kad atsakovė yra daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo ir visos išlaidos yra apmokamos iš visų butų savininkų mokamų ir surenkamų įmokų, todėl atsakovė negali atsisakyti ir nereikšti reikalavimo priteisti išlaidas, kurių atsiradimą lėmė ieškovų kaltas elgesys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir ieškovų pateiktų papildomų duomenų
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl civilinės bylos nutraukimo, ieškovai atskirajame skunde aiškiai įvardija, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš ieškovų atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Taigi, šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iš ieškovų priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė patikslintą atskirąjį skundą (įvardijo patikslintu apeliaciniu skundu), įvairius rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus.
12. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina ieškovams, kad, vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Tos pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą.
13. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties kopija ieškovei V. R. įteikta 2023 m. liepos 17 d., ieškovui A. R. – 2023 m. liepos 18 d. Taigi, atskirasis skundas dėl 2023 m. liepos 10 d. nutarties turėjo būti paduotas iki 2023 m. liepos 25 d. Ieškovai atskirąjį skundą dėl 2023 m. liepos 10 d. nutarties padavė 2023 m. liepos 18 d. Ieškovams pašalinus atskirojo skundo trūkumus, jis priimtas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovai patikslintą atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 m. spalio 23 d. (registracijos Nr. DOK-25903). Atsižvelgiant į tai, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jo pakeitimas (papildymas) nėra galimas, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovų 2023 m. spalio 23 d. pateiktą patikslintą atskirąjį skundą.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir (ar) faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2017).
15. Kaip minėta, ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė ne tik patikslintą atskirąjį skundą, bet ir rašytinius paaiškinimus (2023 m. spalio 24 d., registracijos Nr. DOK-26108, 2023 m. spalio 26 d., registracijos Nr. DOK-26360, 2023 m. lapkričio 15 d., registracijos DOK-27895, 2023 m. lapkričio 20 d., registracijos Nr. DOK-28276). Atsižvelgiant į tai, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką rašytiniai paaiškinimai, kuriais siekiama išplėsti atskirojo skundo ribas ar atsikirsti į atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus priešingos šalies argumentus, apeliaciniame procese yra negalimi, ieškovų pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
16. Ieškovai su atskiruoju skundu, patikslintu atskiruoju skundu, rašytiniais paaiškinimais pateikė įvairius įrodymus – foto nuotraukas, raštus, pirmosios instancijos teismo nutartis.
17. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina ieškovams, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Tai reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.
19. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti ieškovų pateiktus dokumentus, nes jais įrodinėjamos aplinkybės, neturinčios esminės teisinės reikšmės šioje apeliacinėje byloje sprendžiamam procesiniam klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Ieškovai pateiktais įrodymais siekia pagrįsti ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo užtikrinti ieškovams privažiavimą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), paskutinės laiptinės, tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nevertins ieškinio reikalavimų pagrįstumo, taip pat nutarčių dėl bylos nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes šie klausimai nėra apeliacinio nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai apeliacinės instancijos teismui teikia duomenis (pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus), kurie yra užfiksuoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Tokio pobūdžio duomenys nėra priskiriami prie įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnis) ir jų, kaip naujų įrodymų, priėmimo klausimas pagal CPK 314 straipsnio nuostatas objektyviai nekyla. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra kliūčių naudoti ieškovų nurodytus duomenis, atskirai nesprendžiant šių duomenų prijungimo prie bylos klausimo.
Dėl 2023 m. liepos 10 d. papildomos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis).
21. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021).
22. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 10 d. nutartyje konstatavo, kad būtent ieškovams tenka kaltė (atsakomybė) dėl šios bylos proceso iškėlimo bei pareiga (nutraukus procesą) atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
23. Nors ieškovai atskirajame skunde nurodo įvairias priežastis, kodėl jie atsisakė ieškinio, tačiau neneigia savo valios faktoriaus. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovai neginčijo pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl bylos nutraukimo. Taigi, ieškovai ieškinio atsisakė ne dėl to, kad atsakovė patenkino ieškovų reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, o dėl to, jog ieškovai persigalvojo ir nusprendė nebereikšti atsakovei jokių reikalavimų. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje susidarė ne dėl atsakovės, o dėl ieškovų veiksmų, susijusių su ieškinio pareiškimu ir vėlesniu jo atsisakymu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovų veiksmų, todėl būtent jiems tenka atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
24. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
25. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, kadangi atsakovė nebuvo pateikusi įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tokia situacija susidarė dėl to, kad atsakovė nebuvo informuota apie ieškovų pareiškimus dėl ieškinio atsisakymo, o ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo klausimai buvo išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė objektyviai negalėjo numatyti, jog ieškovai pateiks pareiškimus dėl ieškinio atsisakymo, todėl atsakovė neturėjo realios galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą teikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais jau po civilinės bylos nutraukimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų priteisimo klausimą išsprendė priimdamas papildomą nutartį.
26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant dėl priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, atsižvelgiama į tai, kokias konkrečias teisines paslaugas suteikė advokatas ar advokato padėjėjas.
27. Priešingai, nei atskirajame skunde teigia ieškovai, 2023 m. liepos 4 d. atsakovė pateikė teismui įrodymus apie turėtas 590 Eur teisinės pagalbos išlaidas (90 Eur už teisinę konsultaciją, 200 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 40 Eur už prašymų dėl informacijos gavimo iš VĮ „Regitra“ ir AMSA Saugaus eismo komisijos parengimą ir pateikimą, 180 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, 80 Eur už prašymo dėl papildomos nutarties priėmimo parengimą ir pateikimą teismui per EPP). Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kad teisinės pagalbos išlaidos apmokėtos 2023 m. sausio 30 d. (330 Eur), 2023 m. birželio 20 d. (180 Eur), 2023 m. liepos 2 d. (80 Eur) mokėjimo nurodymais.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas ir CPK 98 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nutarties 28 punkte išvardintus kriterijus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovės sumokėtą sumą advokato padėjėjos pagalbai apmokėti vertinti kaip pernelyg didelę. Ieškovai neginčija, kad atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių už nurodytas teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl, nepaisant to, kad byla nebuvo sudėtinga, o atsakovei atstovaujančios advokato padėjėjos pagalba apsiribojo atsiliepimo į ieškinį parengimu, atstovavimu parengiamajame teismo posėdyje ir prašymų parengimu, nėra pagrindo mažinti atsakovei iš ieškovų priteistą advokato padėjėjos pagalbos išlaidų atlyginimą.
30. Ieškovų atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi aplinkybė, jog parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, neturėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Taip pat skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neaktualūs ieškovų atskirojo skundo argumentai dėl ieškovų lūkesčių, kad atsisakius ieškinio, jiems nekils pareiga atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas, taip pat argumentai dėl ieškovų turtinės padėties. Kaip minėta, ieškovų pareiga atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas kyla dėl netinkamo savo teisių realizavimo, susijusio su ieškinio pareiškimu ir vėlesniu jo atsisakymu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje
31. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ieškovų apskųstą pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovų atskirasis skundas yra atmetamas, tenkinamas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginimą. Atsakovės turėtos 130 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę paslaugą (1 959,90 Eur × 0,4 = 783,96 Eur), todėl atsakovei iš ieškovų priteisiama po 65 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo (130 Eur ÷ 2).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovų A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), po 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.