Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2021 m. vasario 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates Real Estate” skundą ir patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (5.1.73 E) A5-4689 „Dėl 2020-08-07 prašymo“ ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. (5.1.73 E) A5-4688 „Dėl 2020-08-07 prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl įpareigojimo atsakovę išnagrinėti 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjos pateiktus šešis prašymus dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo ir naudojimo būdų nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija iki 2021-11-01) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: (i) 15.0380 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (ii) 0.9884 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (iii) 1.2800 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (iv) 2.2600 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (v) 4.3500 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; ir (vi) 63.8500 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja 2020 m. liepos 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė 6 prašymus dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir naudojimo būdų nustatymo.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (5.1.73 E) A5-3958 „Dėl 2020-07-01 prašymo“ netenkino pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymo dėl žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir galimų žemės naudojimo būdų.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (5.1.73 E) A5-3959 „Dėl 2020-07-01 prašymo“ netenkino pareiškėjos 2020-07-01 prašymų dėl žemės sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir galimų žemės naudojimo būdų.

Paminėtuose 2020 m. liepos 13 d. sprendimuose atsakovė akcentavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, kuris yra Klaipėdos rajono bendrojo plano sudėtinė dalis, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166, tekstinės dalies 8 skyriaus 23 punkte nurodyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje galioja visi parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai bei šio plano rengimo metu pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai pagal išduotas planavimo sąlygas ir kitus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Sklypuose galioja detaliojo plano sprendiniai, todėl savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas nekeičiami. Galiojantys detalieji planai koreguojami/keičiami vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1 8, VI skyriaus 6 skirsniu.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (5.1.73 E) A5-4688 „Dėl 2020-08-07 prašymo“ ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (5.1.73 E) A5-4689 „Dėl 2020-08-07 prašymo“ atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, nes pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą bei nepateikė argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių jai pateiktų 2020 m. liepos 13 d. atsakymų pagrįstumu, kurie buvo apsvarstyti 2020 m. liepos 10 d. Teritorijų planavimo komisijoje.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus; šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 10 punktas nustato, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Aprašo 12 punkte nustatyta, kad: Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas per 10 darbo dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodytų privalomų dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui; nustačius, kad pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojamas apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo, nurodomas terminas šiems trūkumams pašalinti; apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Apibendrinus šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šį draudimą, rizikuoja, kad vienas iš sprendimų, priimtų tokių procedūrų rezultate, bus neteisėtas, nes juo galbūt bus pažeisti minėti viešojo administravimo įstatymo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016).

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovės sprendimu Nr. (5.1.73 E) A5-4689 „Dėl 2020-08-07 prašymo“ bei skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (5.1.73 E) A5-4688 „Dėl 2020-08-07 prašymo“ buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymus, kadangi nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą ir nepateikiami argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio pareiškėjai pateikto 2020 m. liepos 13 d. atsakymo pagrįstumu, kuris buvo apsvarstytas 2020 m. liepos 10 d. Teritorijų planavimo komisijoje.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad atsakovė pažeidė Apraše nurodytas procedūras, t. y. teigia, kad atsakovė privalėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, t. y. iki 2020 m. liepos 9 d., įvertinti pateiktus prašymus, o nustačius pateiktų prašymų trūkumus – apie juos informuoti pareiškėją ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Taip pat teigia, kad pareiškėja atsakovės sprendimus gavo tik 2020 m. liepos 14 d., gautuose sprendimuose, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos pateiktus prašymus, nėra nurodomi jokie pateiktų dokumentų trūkumai ir (ar) terminas šiems trūkumams pašalinti, nors tą įpareigoja nustatyti Aprašo 11 punktas.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjos argumentu, kadangi iš Ginčijamų sprendimų matyti, jog pareiškėjos prašymo atsakovė nenagrinėjo ne dėl dokumentų trūkumų, o dėl to, kad tuo pačiu klausimu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija jau buvo priėmusi sprendimą ir pateikusi atsakymą, taip pat atsakovei nepateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad šioje byloje aktualus 10 darbo dienų terminas raštu informuoti prašymą pateikusį asmenį apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje gautas 2020 m. rugpjūčio 7 d., prašymas teiktas svarstyti Prašymų pakeisti žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nagrinėjimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. posėdyje, sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 18 d., pareiškėja nurodo sprendimo gavimo datą – 2020 m. rugpjūčio 18 d. Tai reiškia, 10 darbo dienų terminas raštu informuoti apie sprendimą netenkinti prašymo nepažeistas, 10 darbo dienų terminas nuo dokumentų gavimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. baigėsi 2020 m. rugpjūčio 21 d.

Kaip matyti iš byloje medžiagos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija tik tuomet, kai pareiškėja kreipėsi pakartotinai, pastebėjo, jog 2020 m. liepos 13 d. priimtuose sprendimuose buvo padaryta techninių klaidų, nurodant negaliojantį detalųjį planą (skiriasi registracijos Nr. paskutiniai 4 skaičiai) bei suklysta nurodant vieno žemės sklypo kadastrinį numerį. Atsakydama į pakartotinį pareiškėjos prašymą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją, kad: „Jums buvo 2020-07-13 parengtas ir išsiųstas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštas Nr. (5.1.73E)A5-3958. Nurodytame rašte įsivėlė techninės klaidos, įrašytas negaliojantis detalusis planas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kito sklypo kadastrinis numeris. Sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) galioja detaliojo plano (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniai. Prašymas buvo išnagrinėtas pagal nurodytą rašte Nr. (5.1.73E)A5-3958 galiojantį detalųjį planą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir „Jums buvo 2020-07-13 parengtas ir išsiųstas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštas Nr. (5.1.73E)A5-3959. Nurodytame rašte įsivėlė techninė klaida, įrašytas negaliojantis detalusis planas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklype galioja detaliojo plano (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniai ir prašymai buvo išnagrinėti pagal nurodytą galiojantį detalųjį planą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini))“. Iš šių atsakovės pateiktų atsakymų matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymus išnagrinėjo pagal prašymuose pateiktus duomenis. Atsakovė pranešė pareiškėjai dėl techninės klaidos, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, pakartotinai gavusi pareiškėjos prašymą dėl šešių žemės sklypų, tinkamai ir pagrįstai įvertino, kad prašymai pateikti pakartotinai, juose nenurodyta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą.

Pareiškėja patikslintame skunde taip pat nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimuose nėra pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis šie sprendimai yra priimti, t. y. kokios Žemės įstatymo, Aprašo ir (ar) kito teisės akto normos pagrindu buvo atsisakyta tenkinti priimti nagrinėti pareiškėjos pateiktus 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymus. Įvertinusi 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimų turinį pareiškėja sprendžia, kad atsakovė galimai vadovavosi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu. Pareiškėja pabrėžia, kad ši norma nurodo, o LVAT praktika patvirtina, jog prašymas gali būti nenagrinėjamas tik tuomet, kai viešojo administravimo subjektas tuo pačiu klausimu atsakymą jau yra pateikęs ir asmuo nepateikia jokiu nauju aplinkybių ar argumentu, leidžiančiu abejoti naujo atsakymo pagrįstumu.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendime Nr. (5.1.73 E) A5-4689 ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendime Nr. (5.1.73 E) A5-4688 nenurodytas konkretus atsisakymo nagrinėti 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymą teisinis pagrindas. Nors atsakovės Ginčijamuose sprendimuose nenurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis priimti Ginčijami sprendimai, tačiau, išanalizavus minėtų sprendimų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, priimdama sprendimus netenkinti pareiškėjos prašymo dėl žemės sklypų paskirties ir būdo pakeitimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu. Įvertinus pareiškėjos teiktus 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymus nustatyta, kad juose pareiškėja iš esmės kėlė tą patį reikalavimą – pakeisti pareiškėjai priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir nustatyti šių sklypų atžvilgiu du žemės naudojimo būdus: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos – sklypų dalyje, kur galioja detaliuoju planu nustatytos planuojamų žemės sklypų kelio juostai ribos, ir pramonės bei sandėliavimo objektų teritorijos – likusioje paminėtų sklypų dalyje pagal pateikiamus atskirus prašymus kiekvienam sklypui.

Darytina išvada, kad atsakovė Ginčijamuose sprendimuose teisingai nurodė, jog pareiškėja vėlesniuose (2020 m. rugpjūčio 7 d.) prašymuose nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų prašymo pagrindą bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių 2020 m. liepos 13 d. atsakymų pagrįstumu. Todėl konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių nuostatomis, atsisakė pareiškėjos prašymus nagrinėti, nes asmuo (pareiškėja) nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Ginčijami sprendimai iš esmės laikytini teisėtais ir pagrįstais, kadangi atsakovė privalėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašymus, nes nenurodytos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą.

Kaip jau minėta, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015). Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015). Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu tais atvejais, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Analizuojant skundžiamų sprendimų turinį matyti, jog juose yra išdėstomos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami atsisakymai tenkinti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymus, bet sprendimuose nėra nurodomos konkrečios teisės aktų normos. Tačiau įvertinus visumą aukščiau šiame sprendime nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad skundžiami sprendimai iš esmės atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi jie savo turiniu iš esmės yra teisingi, o formalūs sprendimo trūkumai nesutrukdė pareiškėjai nei suvokti jų turinio, nei realizuoti savo teisę į teisėtų interesų gynybą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų vien dėl formalaus individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų pažeidimo.

Patikslinto skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjai suprantamas Ginčijamų sprendimų turinys. Tai, kad pareiškėjos netenkina ginčijamuose sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti, jog šie sprendimai yra neteisėti, nemotyvuoti, priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi Ginčijamų sprendimų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie yra pakankamai motyvuoti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, juos priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant sprendimus nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. (5.1.73 E) A5-4689 „Dėl 2020-08-07 prašymo“ bei 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas Nr. (5.1.73 E) A5-4688 „Dėl 2020-08-07 prašymo“, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti pagrindai juos panaikinti, todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Be to, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę išnagrinėti 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjos pateiktus šešis prašymus dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo ir naudojimo būdų nustatymo. Teismui konstatavus skundžiamų sprendimų teisėtumą, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi, pareiškėjos skundas dėl visų reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011), todėl teismas dėl kitų pareiškėjos patikslinto skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo priėmimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašo priteisi jai iš atsakovės 8 518,14 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, netenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates Real Estate” patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates Real Estate” prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.