Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nimetus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-163-252-2019, kuriuo tenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Audva“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“ prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Audva“ iškėlė bankroto bylą. 2019 m. sausio 3 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas. 2019 m. sausio 24 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. BUAB „Audva“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administratorių biuras“ kreipėsi į teismą, prašydama priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nurodė, kad visos įmonės bankroto administravimo procedūros yra baigtos. Įmonė realizuoto turto neturi, o likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktas nebuvo ruošiamas, įmonės akcininkams taip pat nebuvo grąžintas po atsiskaitymo su kreditoriais likęs įmonės turtas. 2019 m. sausio 28 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos pažyma patvirtina, kad įmonės veikloje nebuvo susidariusių tvarkytinų atliekų, užteršto dirvožemio ar grunto. Teisminių ginčų taip pat nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pripažino BUAB „Audva“ veiklą pasibaigusia dėl bankroto.

4. Teismas nustatė, kad įmonės likvidavimo procedūra yra baigta, nes įmonė veiklos neatnaujino, turto neįgijo.

5. Teismas, įvertinęs bankroto administratorės likvidavimo ataskaitą (nepatvirtino kreditorių susirinkimas), nustatė, kad turto įmonė nebeturi, per likvidavimo laikotarpį įmonė gavo 12 913,76 Eur lėšų (922,17 Eur lėšos, gautos iš Garantinio fondo ir jomis atsiskaityta su pirmos eilės kreditore I. K., 4 991,59 Eur – VMI permoka ir 7 000 Eur gauti iš buvusio įmonės vadovo pagal 2019 m. rugpjūčio 6 d. pasirašytą taikos sutartį). Taip pat nustatė, kad gautomis lėšomis 11 991,59 Eur suma apmokėtos administravimo lėšos.

6. Teismas sprendė, kad bankroto administratorė savo ataskaitoje išsamiai išdėstė motyvus, kodėl ji nereiškė ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes kreditorės UAB „Nimetus“ nurodytų automobilių pardavimas nebuvo nuostolingas bendrovei, o už automobilį, kuris buvo parduotas Kripienei, vadovas sumokėjo 7 000 Eur pagal sudarytą taikos sutartį. Ataskaitoje paaiškinta, kad trumpalaikis turtas buvo nurašytas dar 2016 m., todėl ginčyti nurašymo aktus, kuriais buvo nurašytas nusidėvėjęs trumpalaikis turtas nėra jokio pagrindo ir turto nurašymas prieš du metus iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo priežastimi, lėmusia bankroto bylos iškėlimą. Be to, būtent UAB „Nimetus“ nėra atsiskaičiusi už atliktus statybos darbus, kuriuos bendrovė atliko be rangos sutarčių, taip pat dėl to, kad pati kreditorė nepasirašė atliktų darbų aktų ir tokiu būdu nebuvo atsiskaityta su atsakove.

7. Teismas nustatė, kad UAB „Nimetus“, būdama pagrindine kreditore (balsai sudaro 90 procentų patvirtintų kreditorinių reikalavimų), nepritarė bankroto administratorės ataskaitai, nes administratorė turėjo ginčyti automobilių perleidimo sandorius, kadangi turtas buvo tyčia realizuotas, be to, ginčijo 2016 m turto nurašymo aktus ir dalies dokumentų neperdavimą administratorei. Teismas kritiškai vertino minėtus argumentus dėl bankroto administratorės veiklos ir vykdomų bankroto procedūrų teisingumo bei sąžiningumo.

8. Teismas konstatavo, kad UAB „Nimetus“, būdama pagrindine kreditore, turi visas teises pagal ĮBĮ reikšti ieškinius teismui dėl tyčinio bankroto, dėl padarytos įmonei žalos, dėl bankroto administratorės atstatydinimo. Teismo vertinimu, kreditorė tyčia vilkina bankroto procedūras, nes byloje yra duomenys, kad ji kreipėsi į teismą dėl galimybės susipažinti su įmonės dokumentais ir 2019 m. kovo 4 d. toks prašymas buvo tenkintas, tačiau šia teise kreditorė nepasinaudojo, taip pat nepasinaudojo teise reikšti ieškinį dėl tyčinio bankroto ar kitaip realizavusi savo kreditorės teises.

9. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog administratorei yra perduoti ne visi įmonės dokumentai, nėra pagrindas teigti, kad padaryta žala įmonei.

10. Teismas atmetė kreditorės teiginius, kad bankroto administratorė privalėjo sušaukti kreditorių susirinkimą dėl įmonės pabaigos. Kreditorei teisines paslaugas teikia teisininkai profesionalai, todėl jiems turėtų būti žinoma, kad ĮBĮ nuostatos tokios pareigos administratorei nenumato.

11. Vienintelė galimybė, kuria administratorė galėjo pasinaudoti, tai pareikšti ieškinį kreditorei UAB „Nimetus“ dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal pasirašytas statybos rangos sutartis, jeigu pagal jas nėra atsiskaityta ir bandyti įrodinėti neatsiskaitymą už atliktus statybos darbus, kurie atlikti be sutarčių. Tačiau bankroto administratorė, įvertinusi turimus įrodymus ir galimybes, tokių ketinimų atsisakė, tačiau tai nėra pagrindas netenkinti prašymo dėl įmonės pabaigos.

12. Teismas sprendė, kad nors kreditorė UAB „Nimetus“ nepritarė bankroto administratorės ataskaitai, tačiau tai nesudaro pagrindo nepritarti ataskaitai. Ataskaita patvirtina, kad įmonė neturi galimybių gauti lėšų, byloje nėra nustatyta tyčinio bankroto požymių, todėl galima baigti įmonės likvidavimo procedūras.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė UAB „Nimetus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorių atsisakymo tvirtinti ataskaitą pagrįstumo, neatsižvelgė ir nesigilino į UAB „Nimetus“ pastabas, pateiktas prie 2019 m. gruodžio 17 d. balsavimo raštu biuletenio.

13.2. Kreditoriai, siekdami apginti savo teises, teikė pastabas administratorei dėl ataskaitos patikslinimo. Kreditoriai nesutiko su 2019 m. gruodžio 1 d. bankroto administratorės ataskaitoje nurodytais argumentais. Aplinkybė, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai, nesudaro pagrindo šių dokumentų nereikalauti ar netirti bankrutuojančios įmonės turto judėjimo, sudarytų sandorių, įtartinų mokėjimų. Ataskaitoje pateikiamame įmonės sudarytų sutarčių sąraše nėra nurodytos ar minimos jokios sutartys dėl darbuotojų iš Ukrainos nuomos, todėl bankroto administratorė privalėjo patikslinti ataskaitą.

13.3. Ne visos bankroto proceso metu gautos lėšos (11 991,59 Eur) buvo panaudotos bankroto administravimo is?laidu? sa?matos apmokėjimui. Kreditorių susirinkimas yra patvirtinęs administravimo išlaidų sąmatą 25 MMA (13 875 Eur) sumai, taip pat priemokas už i?plaukas. Administratorė ataskaitoje tik lakoniškai nurodė, kad beveik 12 000 Eur suma buvo panaudota administravimo is?laidu? sa?matai apmokėti. Buvo prašoma patikslinti administratorės ataskaitą, nurodant kur ir kokiais tikslais buvo panaudota administravimo lėšų suma, viršijanti Vyriausybės nutarimu numatytą mažos įmonės bankroto administratoriaus atlyginimą ir pateikti lėšų panaudojimą pagrindžiančius pirminius apskaitos dokumentus.

13.4. Taip pat buvo prašoma patikslinti ataskaitą, pašalinant iš jos tikrovės neatitinkančius teiginius, kurių administratorė netikrino ir be analizės perrašė į ataskaitą (teiginiai, susiję su tariamu statybinių medžiagų panaudojimu UAB „Nimetus“ statybos objektuose; nepagrįstu UAB „Nimetus“ atsisakymu priimti darbų rezultatus; sutarčių nepasirašymu).

13.5. 2019 m. spalio 28 d. BUAB „Audva“ kreditorių susirinkimo 3 nutarimu administratorė buvo įpareigota pateikti ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 14 d. (ataskaitos pirmajam kreditorių susirinkimui parengimo datos) pagal kreditorės suformuotus klausimus. Tik kreditoriams gavus ir įvertinus tokią ataskaitą, kurioje turėtų būti pristatyti administratoriaus atlikti veiksmai bankroto procese būtų galima tinkamai svarstyti klausimą dėl įmonės pabaigos. Minėtu nutarimu, administratorė įpareigota pateikti informaciją apie bankroto proceso metu gautą turtą, lėšas, jų panaudojimą, administravimo išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą.

13.6. 2019 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimas yra galiojantis, administratorė jo neginčijo, todėl administratorė turėjo pareigą vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir be motyvų nurodė, nors kreditorė ir nepritarė bankroto administratorės ataskaitai, tačiau nėra pagrindo jai nepritarti ir su ja nesutikti.

13.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė vilkina bankroto procedūras. Ieškovė komunikavo su administratore ir tikėjosi, kad administratorė bus aktyvi ir tinkamai vykdys pareigas bei atliks visus būtinus bankroto proceso darbus.

13.8. Administratorė netinkamai vykdė savo pareigas, nesiekė pateikti aiškią ir išsamią ataskaitą kreditoriams. Pateikta ataskaita formali, joje remiamasi tik buvusio UAB „Audva“ vadovo paaiškinimais, nesiekiant ginti kreditorės teisių.

13.9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės 2019 m. spalio 29 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose kartu buvo pateiktas UAB „Audva“ kasos operacijų žurnalo fragmentas, kuriame užfiksuotas fiktyvus mokėjimas ADI West – 8 522 Eur sumai. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad dideles sumas UAB „Audva“ mokėjo užsienyje esančioms įmonėms pagal jungtinės veiklos sutartis, kurios ataskaitoje nebuvo nurodytos.

14. Atsakovė BUAB „Audva“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administratorių biuras“, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliantė iki pat administratorės prašymo dėl įmonės pabaigos pateikimo nesidomėjo bankroto procesu. Tik gavusi informaciją, kad bankroto procedūros yra baigtos, ėmėsi veiksmų, kuriais siekė užvilkinti įmonės bankroto procesą. Apeliantės nepagrįstus veiksmus galimai paaiškina tarp buvusio įmonės vadovo D. K. bei apeliantės kilęs asmeninis konfliktas bei siekis į šį procesą įtraukti bankroto administratorę, kuri prisidengdama ĮBĮ nuostatomis buvusio įmonės vadovo atžvilgiu teiktų įvairius ieškinius / pareiškimus.

14.2. 2019 m. kovo 4 d. teismas tenkino apeliantės prašymą ir leido jai savo lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. 2019 m. balandžio 4 d. apeliantė bankroto administratorei pateikė prašymą dėl įmonės kasos knygos ir darbo sutarčių kopijų pateikimo. 2019 m. balandžio 9 d. bankroto administratorė padarė prašomų dokumentų kopijas ir kreipėsi į apeliantę dėl papildomų duomenų, reikalingų konfidencialumo sutarčiai parengti, tačiau apeliantė į administratorės prašymus nereagavo, telefonu susisiekti taip pat nepavyko. 2019 m. rugsėjo 9 d. administratorė pateikė teismui prašymą dėl įmonės pabaigos. Apeliantė, atstovaujama profesionalių teisininkų, suvokė, kad ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatytas įmonės dokumentų patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutartimi priimto sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, į administratorės pranešimus nereagavo. Apeliantė tik 2019 m. rugsėjo 23 d. (likus savaitei iki prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimo) susisiekė su administratore ir išreiškė valią perimti dar 2019 m. balandžio 9 d. parengtų dokumentų kopijas. Bankroto administratorė 2019 m. rugsėjo 24 d. su apeliante sudarė konfidencialumo sutartį ir perdavė minėtų dokumentų kopijas.

14.3. Apeliantė apskundė 2019 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimą, siekdama vilkinti bankroto procesą. Dauguma apeliantės skundo motyvų neatitinka faktinių aplinkybių.

14.4. Apeliantės argumentai dėl to, kad įmonės bankroto procesas yra neva neužbaigtas, nuolat keitėsi, nebuvo nuoseklūs. Apeliantė, teikdama prieštaravimus dėl įmonės pabaigos, pabrėžė neva administratorės žodžiu išreikštas mintis / pažadus / įsipareigojimus, kurie visiškai neatitiko realybės. Apeliantė, atsižvelgdama į tai, kad bankroto administratorė 2019 m. sausio 24 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu dėl pažymos išdavimo, darė išvadą, kad administratorė neketino realiai vykdyti bankroto procedūrų. Apeliantė, siekdama sudaryti rūpestingo kreditoriaus įvaizdį, sąmoningai klaidino teismą, kad atlikusi įmonės dokumentų patikrinimą, perdavė informaciją / reikšmingas aplinkybes administratorei. Tačiau apeliantė jokio įmonės dokumentų patikrinimo neatliko, o dokumentų kopijas perėmė tik 2019 m. rugsėjo 24 d. Administratorei pateikus išsamią ataskaitą, taip pat pateikus duomenis, kad būtent apeliantė atsisakė pasirašyti įmonės atliktų darbų priėmimo aktus šimtatūkstantinėms sumoms, o apeliantės minimos statybinės medžiagos buvo panaudotos pačios apeliantės statybos objektuose, apeliantė klausimo dėl statybinių medžiagų, taip pat transporto priemonių sandorių nebekėlė. Vėliau apeliantė pasitelkė naujus nepagrįstus motyvus dėl 2016 m. nurašyto menkaverčio trumpalaikio turto administratorei perdavimo, taip pat neva netinkamai panaudotos bankroto administravimo išlaidų sąmatos.

14.5. Bankroto administratorė apie 2019 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimą jokios informacijos negavo. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad apie neva šauktą kreditorių susirinkimą buvo informuota administratorė ir įmonės kreditoriai. Apeliantės pateiktas 2019 m. spalio 29 d. protokolas negali patvirtinti apie faktiškai vykusį kreditorių susirinkimą. Priešingai, įrodymų apie tokio kreditorių susirinkimo šaukimą nebuvimas, patvirtina, kad nei administratorė, nei kreditoriai apie šaukiamą susirinkimą nebuvo informuoti.

14.6. Apeliantė 2019 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkime sąmoningai balsavo „prieš“ bankroto administratorės ataskaitos patvirtinimą bei pateikė išsamias „pastabas“, siekdama vilkinti bankroto procesą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, nustatęs, kad apeliantė piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis, vilkina atsakovės bankroto procesą, priėmė sprendimą patvirtinti įmonės bankroto administratorės ataskaitą bei pripažinti atsakovę pasibaigusia.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. BUAB „Audva“ bankroto administratorės prašymas dėl įmonės pabaigos gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ginčo klausimo išsprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

17. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo bankrutavusios atsakovės veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: UAB „Nimetus“ pastabas prie 2019 m. gruodžio 17 d. balsavimo raštu biuletenio ir 2019 m. spalio 28 d. BUAB „Audva“ kreditorių susirinkimo protokolą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnis), nustatė, kad minėti įrodymai buvo pateikti ir vertinami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako juos prijungti.

Dėl bylos esmės

20. Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, kad tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas, turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

21. ĮBĮ nustato sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

22. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių finansiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

23. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatęs, kad egzistuoja visos ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos – kreditorių reikalavimams tenkinti įmonė lėšų ir turto neturi, visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos, byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, ar, kad bankroto administratorė neišnaudojo visų galimybių, tenkindama kreditorių finansinius reikalavimus.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, nes teismas nevertino įmonės kreditorių atsisakymo tvirtinti 2019 m. gruodžio 1 d. BUAB „Audva“ bankroto administratorės ataskaitą. Apeliantė taip pat nesutiko, kad bankroto proceso metu gautos lėšos (11 991,59 Eur) buvo panaudotos bankroto administravimo is?laidu? sa?matos apmokėjimui. Be to, 2019 m. spalio 28 d. BUAB „Audva“ kreditorių susirinkimo 3 nutarimu administratorė buvo įpareigota pateikti ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 14 d. (ataskaitos pirmajam kreditorių susirinkimui parengimo datos) pagal kreditorės suformuotus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

25. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas nustato, kad administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės bankroto administratorė 2019 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti įmonę pasibaigusią dėl bankroto; 2019 m. spalio 28 d. apeliantė UAB „Nimetus“ iniciavo kreditorių susirinkimą, kuriame balsų dauguma buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorę pateikti kreditorių susirinkimui detalią administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 14 d. iki ataskaitos parengimo dienos, kurioje privalo būti pateikta visa kreditoriams aktuali informacija; 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi teismas įpareigojo atsakovės bankroto administratorę sušaukti kreditorių susirinkimą ir pateikti išsamią ataskaitą apie bankroto procedūras ir kreditorių susirinkimo protokolą su ataskaita bei likvidaciniu balansu pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės; 2019 m. gruodžio 17 d. įvyko antrasis BUAB „Audva“ kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateikta 2019 m. gruodžio 1 d. bankroto administratorės ataskaita, ir kuriai ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nebuvo pritarta („prieš“ balsavo apeliantė UAB „Nimetus“, turinti daugiau nei 90 proc. balsų). Taip pat ketvirtuoju darbotvarkės klausimu UAB „Nimetus“ pasiūlė atidėti ataskaitos tvirtinimą kitam kreditorių susirinkimui, įpareigojant administratorę papildyti ataskaitą pagal kreditorės pastabas, pateiktas 2019 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo metu.

27. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad bankroto administratorė 2019 m. gruodžio 1 d. ataskaitoje išsamiai išdėstė motyvus, kodėl ji nereiškė ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; taip pat paaiškino visas aplinkybes dėl trumpalaikio turto nurašymo ir kt. Teismas sprendė, kad UAB „Nimetus“, būdama pagrindine kreditore, turėjo visas teises pagal ĮBĮ reikšti ieškinius dėl tyčinio bankroto, dėl galimai įmonei padarytos žalos atlyginimo, dėl bankroto administratorės atstatydinimo, tačiau šiomis teisėmis nesinaudojo.

28. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ nuostatos su administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimu ar nepatvirtinimu tiesiogiai nesieja jokių teisinių padarinių, todėl atsisakymas tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą administratoriui jokių tiesioginių teisinių pasekmių taip pat nesukelia. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias BUAB ,,Audva“ kreditorius, turintis didžiausią balsų daugumą, nepritarė administratorės ataskaitos tvirtinimui ir įpareigojo administratorę papildyti ataskaitą pagal 2019 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimo metu pateiktas pastabas, be to, byloje nenustačius, kad 2019 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkimas buvo teisėtas, nes apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, apie 2019 m. spalio 28 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo informuoti tiek įmonės bankroto administratorė, tiek įmonės kreditoriai, daroma išvada, kad vien tik bankroto administratorės ataskaitos nepatvirtinimas negali būti kliūtimi priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Be to, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl BUAB „Audva“ pabaigos, įvertino bankroto administratorės 2019 m. gruodžio 1 d. ataskaitą ir kitus pateiktus duomenis kaip tinkamus, o apeliantės teiktas pastabas pripažino nepagrįstomis. Duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis), o apeliaciniame skunde rėmėsi iš esmės tomis pačiomis aplinkybės kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

29. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad bankroto proceso metu gautos lėšos (11 991,59 Eur) negalėjo būti panaudotos bankroto administravimo is?laidu? sa?matos apmokėjimui. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalis nustato, jog administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Audva“ 2019 m. sausio 23 d. pirmojo kreditorių susirinkimo šeštuoju darbotvarkės klausimu 99,30 proc. kreditorių pritarė ir patvirtino bendrą 25 MMA (13 875 Eur) dydžio įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatą, nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, taip pat 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 415 2 priede numatytas priemokas už įplaukas. Šio kreditorių nutarimo apeliantė neginčijo ir jam pritarė, todėl argumentas, kad bankroto proceso metu gautos lėšos negalėjo būti panaudotos administravimo lėšų apmokėjimui, nėra pagrįstas.

30. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta kliūčių priimti sprendimą dėl BUAB „Audva“ pabaigos.

31. Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl atsakovės veiklos pabaigos, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.