Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teista (duomenys neskelbtini) teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį paskiriant 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, bausmę atlikusi, kaltinama pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G.-S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą:

būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorė ir būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, grynųjų pinigų apskaitą, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1, 2 dalimis, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir teisingą finansinę atskaitomybę, nesilaikė: 1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo: 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, reikalavimų, t. y.

- laikotarpiu nuo 2016-01-31 iki 2018-08-31 nepagrindė apskaitos dokumentais (pinigų priėmimo kvitais) iš viso 195,64 Eur (57,80 + 74,67 + 63,17) piniginių lėšų gavimo;

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 61 486,42 Eur (292 953,10 – 184 834,30 – 68 249,22 + 21 504,35 + 112,49) piniginių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams; 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 neužregistravo apskaitos registruose iš viso 61 486,42 Eur (21 504,35 + 39 869,58 + 112,49) piniginių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams;

- 16 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“, reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2016-03-17 iki 2018-12-31 užregistravo 563,60 Eur (562,60 + 1) didesnį piniginių lėšų sumokėjimą ūkio subjektams be apskaitos dokumentų; laikotarpiu nuo 2016-01-31 iki 2018-08-31 apskaitos registruose „243502 Bankas L. G.“ užregistravo atskaitingo asmens iš viso 195,64 Eur (57,80 + 74,67 + 63,17) piniginių lėšų gavimą be apskaitos dokumentų; 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“; 2) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, t. y. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; 3) Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, nuostatų, t. y. neišsaugojo:

- 2017-10-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyto kvito Nr. 282/1318, pagrindžiančio 169,72 Eur piniginių lėšų sumokėjimą,

- 2018-01-18 A. Z. įmonės vardu išrašyto pinigų priėmimo kvito, serija BUH, Nr. 0644903, pagrindžiančio 16,82 Eur pinigų sumokėjimą,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-04 PVM sąskaitos faktūros, serija HRE, Nr. 00000785, kurią panaudojo prekių už 64 Eur įsigijimui pagrįsti, ir 2018-06-04 kasos aparato kvito, pagrindžiančio 64 Eur pinigų sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini) “, todėl pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 panaudojo iš viso 61 486,42 Eur piniginių lėšų, dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir materialiai atsakinga už jai patikėtą didelės vertės bendrovės turtą – grynuosius pinigus, laikotarpiu nuo 2016-01-21 iki 2018-12-31:

-106 atvejais apskaitos dokumentais (pinigų priėmimo kvitais ir kasos kvitais) pagrindė iš viso 292 757,46 Eur piniginių lėšų gavimą iš ūkio subjektų, iš jų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas) – 260 725,18 Eur, L. G. įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r. sav.) – 13 752,32 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda) – 16 609,25 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šilutė) – 1 653,76 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šilutė) – 7,95 Eur (kreditinis kasos aparato kvitas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius) – 9 Eur; 753 atvejais apskaitos dokumentais (algos išmokėjimo žiniaraščiais, mokėjimo žiniaraščiais, kasos aparatų kvitais, pinigų priėmimo kvitais, išrašytais ūkio subjektų vardu) pagrindė iš viso 184 834,30 Eur (2016 m. – 63 541,76 Eur, 2017 m. – 47 505,35 Eur, 2018 m. – 73 787,19 Eur) piniginių lėšų sumokėjimą ūkio subjektams;

- pagrindė 68 249,22 Eur atskaitingam asmeniui direktorei L. G. įsiskolinimui sumokėti;

- nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registre 4 488 Eur skolos pagal gautinas sąskaitas M. G. ir 2016-01-21 avanso apyskaitoje Nr. 160121-1 – 21 504,35 Eur (68 249,22 – 46 041,14 – 703,73) piniginių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams;

- nepagrindė piniginių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams, likučio 2018-12-31 dieną – 112,49 Eur;

taip pat neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 61 486,42 Eur (292 953,10 – 184 834,30 – 68 249,22 + 21 504,35 + 112,49) piniginių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams, jų nepanaudojo įmonės veikloje ir pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės – 61 486,42 Eur turtą.

Pakeistame kaltinime inkriminuojama, kad šiais savo veiksmais M. G.-S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.).

Kaltinamoji M. G.-S. parodė, kad nepadarė nė vienos nusikalstamos veikos, kuriomis yra kaltinama. Jai inkriminuoja, kad ji iššvaistė 61 486, 42 Eur. To padaryti neturėjo galimybės. Pateikė savo skaičiavimą, teigdama, kad neturėjo galimybės iššvaistyti 61 486,12 Eur. Specialistė, kuri pateikė išvadą, suklydo atlikdama skaičiavimus. Kai pasibaigė bankroto byla, lėšos buvo įneštos į kasą, dokumentai pateikti į bylą, apskaitytas laikotarpio pabaigai atskaitingo asmens debetinis įsiskolinimas, grąžinta 21 452, 44 Eur.

Byloje pateiktuose dokumentuose (12 t., b. l. 185) yra registras 243502, kuriame yra informacija, kad į 4483 registrą buvo išmokėta 1 246, 48 Eur. Taip pat yra išmokėjimo detalizacija (12 t., b. l. 192), matyti, kad 2017-03-31 pagal avansinę apyskaitą yra išmokėta iš pagal pinigų priėmimo kvitą gautų lėšų 1 246, 48 Eur. Nebuvo pateikta informacija iš dar vieno registro 4483, kuriame buvo įrašas apie sumos išmokėjimą. Jame užfiksuota 2016-01-01 įmonės skola atskaitingam asmeniui – 1 246, 48 Eur, kuri buvo išmokėta 2017-03-31. Ši informacija galimai buvo neatspausdinta, tačiau apskaitos programa nurodo, kada dokumentas sukurtas, reikalui esant kompiuterį pateiks, dokumentas buvo sukurtas 2017-09-27, atskaitoje atvaizduotas, bet neįsegtas. Išmokėjimas atsispindi ir pinigingų priėmimo kvite, serija ŽEM, Nr. 0066, matyti protokolas, kada dokumentas sukurtas, tas dokumentas yra apskaitos dokumentuose, sutikrintas su specialiste, jame yra nuoroda, kad išmokėta. Prašo pridėti papildomus dokumentus, įrodančius lėšų išmokėjimą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta (duomenys neskelbtini), jei gerai prisimena. Įmonė pradėjo veiklą kaip IĮ. Laikotarpiu, dėl kurio pareikštas kaltinimas, buvo įmonės akcininkė ir direktorė. Buhalterinė įmonės apskaita buvo tvarkoma pagal įstatymus. Ją tvarkė ji pati, buvo atsakinga už jos teisingumą ir organizavimą. Buvo atsakinga už prisijungimą prie bendrovės sąskaitų, sąskaitų valdymą, taip pat buvo atsakinga už bendrovės kasą. Atsiskaitymai buvo vykdomi per atskaitingą asmenį, įmonė kasoje grynųjų pinigų nelaikė, nes tai nepatogu, reikia turėti saugomą vietą, konkrečią fizinę vietą, reikia organizuoti laikymo sąlygas, apsaugą, tai didelis apsunkinimas įmonei. Grynųjų pinigų įmonės kasoje paprastai nelaikė, pinigai buvo laikomi pas atskaitingą asmenį, taip juos saugoti ir jais disponuoti paprasčiau. Visas pingines operacijas atlikdavo ji pati, nebent kažkas padėdavo dėl nereikšmingos smulkmenos.

Dėl trūkstamų pirminių apskaitos dokumentų paaiškino, kad dokumentai, kurių trūksta, įmonėje buvo gauti, apskaitoje atsispindi, kryžminis patikrinimas tai parodė, buvo kraustymųsi, jeigu būtų pajutusi momentą, kur jie nukrito, būtų pakėlusi, tad negali atsakyti, kur tas čekis ir kada jis nukrito. 21 616, 84 Eur ji nei išleido, nei iššvaistė. Tai specialistės fantazijos vaisius. Dėl 38 172,37 Eur – šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nėra, nes pinigai fiziškai neegzistuoja, pinigai nebuvo išleisti įmonės reikmėms, jie užfiksuoti kaip esantys pas atskaitingą asmenį kaip debetinis atskaitingo asmens įsiskolinimas, tuo laikotarpiu dar nebuvo panaudoti įmonės reikmėms.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra jai priklausanti įmonė, ji yra akcininkė ir direktorė, įmonės susijusios, tai deklaruojama Mokesčių inspekcijoje. Laikotarpiu iki 2016-01-01 įmonei trūko lėšų, įmonės veiklai vykdyti leido savo asmeninius pinigus ir dokumentai buvo pateikiami įmonei, įtraukiami į apskaitą, ir tokiu būdu kaupėsi skola. Buvo patirtos išlaidos įmonės naudai, apie jas teikiami pirminiai dokumentai. Įmonės sąskaitas apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis, tokiu būdu įmonei skolino pinigus, todėl susidarė 2016-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 68 149, 22 Eur skola jai pačiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo keletą veiklų, pagrindinė veikla – medienos apdirbimas, pervežimas ir prekyba. Įmonėje dirbo iki 30 darbuotojų, turėjo miškovežius, kuriais pasiimdavo medieną iš sandėlių, apdirbdavo iš rąstų į lentas, šlapias lentas smulkindavo pagal užsakymus ir po džiovinimo apdirbdavo sausą medieną. Ikiteisminio tyrimo metu dokumentus perdavė visus vienu komplektu policijos pareigūnams, jie – bankroto administratoriui. Paskui jie nerado kažkokio laikotarpio dokumentų, jos prašė, kad tuos dokumentus pateiktų, klausė, kur tie dokumentai, ji parašė paaiškinimus, kad tuos dokumentus yra pateikusi su tais dokumentais, kurie yra rasti. Tie dokumentai neatsirado, teismas paskyrė baudą už nurodymų nevykdymą, ji tvirtino, kad dokumentus perdavė, ja netikėjo. Po to nuvykusi tuos dokumentus rado pas bankroto administratorių.

Bankroto administratorius liudytojas P. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019-02-14. Per visą bankroto procesą buvo patvirtinti kreditiniai reikalavimai. Kadangi nebuvo perduoti dokumentai ir turtas, buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto byla nutraukta 2022-03-31, visi bankroto dokumentai, kurie buvo pas jį, buvo perduoti M. G., nes juos buvo gavęs iš Tauragės policijos. Vykdant bankroto procedūrą, buvo išsiųsti pranešimai dėl turto perdavimo, neperdavus, kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo, teismas baudą skyrė ir po to buvo pateiktas pranešimas dėl tyčinio bankroto, jį pripažinus, persiųsta prokuratūrai, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Sudaryta taikos sutartis tarp vadovės, kreditorės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir bankroto administratoriaus, patvirtinus taikos sutartį, byla buvo nutraukta. Ar taikos sutartis buvo įvykdyta, negali pasakyti. Pradėjus bankroto procedūrą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės prašė pateikti visus dokumentus nuo įmonės steigimo, tačiau jie pateikti nebuvo, dėl kokių priežasčių, nepamena. Kiek žino, pradėjus ikiteisminį tyrimą, dokumentai buvo paimti. Bendravo su M. G. ir teisme susitikdavo, dokumentų nepateikimo priežasties negali pasakyti, gal nepateikė dėl to, kad ji turėjo tikslą bankroto bylą užbaigti taikos sutartimi. Ten, kur buvo registruota bendrovė, turto nebuvo. Kaip vėliau paaiškėjo, dokumentai buvo Šilutėje namuose, o jie patys neturi teisės eiti į namus ir reikalauti. Policija perdavė automobilio registracijos pažymėjimą, bet prasidėjo procesas siekiant užbaigti bankroto bylą taikos sutartimi ir nebuvo tikslo organizuoti to miškovežio paėmimą, atsižvelgiant ir į tai, kad jis nevažiuojantis, būtų buvusios didesnės jo transportavimo ir saugojimo sąnaudos.

Bendrovė užsiėmė miško medienos ruošimu. Iškėlus bankroto bylą, visi juridiniai asmenys ir valstybės institucijos pateikė savo kreditinius reikalavimus, bendra suma 36 000 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pati direktorė. Reikėjo 100 procentų kreditorių pritarimo taikos sutarčiai, o VMI ir „Sodra“ kategoriškai atsisakydavo, bet per tam tikrą laiką joms skola buvo padengta. Buvo įvykdyta trečiųjų asmenų prievolė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir galutinėje nutartyje dėl taikos sutarties buvo likęs tik vienas kreditorius, su juo ir bankroto administratoriumi buvo pasirašyta taikos sutartis.

2020-05-08 per kratą iš M. G.-S. ir D. S.-G. buto, adresu (duomenys neskelbtini), paimti visi turėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2 t., b. l. 13–16).

Iš 2020-10-08 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos lydraščio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-12-18 iki 2019-01-30 buvo atliktas operatyvus patikrinimas (OP) dėl pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo už 2017 m. rugsėjo mėn. teisingumo ir pagrįstumo. Operatyvaus patikrinimo metu pažeidimų / neatitikimų nenustatyta, administracinė atsakomybė bendrovės atstovams netaikyta (3 t., b. l. 118).

2021-12-20 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsisakymas nuo civilinio ieškinio, nurodant, kad bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė Valstybinės mokesčių inspekcijos 4 713,63 Eur sumos reikalavimą (10 t., b. l. 1-9).

2021-10-28 pridėti prie ikiteisminio tyrimo pateiktas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys (civilinio ieškinio suma – 183 698,66 Eur) (8 t., b. l. 49–50).

2022-03-30 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi patvirtino sudarytą taikos sutartį, kurią sudarė vienintelė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nemokumo administratorius ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė L. G.-S., ir įmonės bankroto bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 79 straipsnio 1, 3 punktuose ir 80 straipsnio 3, 5 punktuose nustatytus reikalavimus – sutartis yra pasirašyta visų bankrutuojančios įmonės kreditorių. Susipažinus su teismui pateikta tvirtinti taikos sutartimi, nustatyta, kad joje numatyta, kad su antros eilės kreditoriumi bus atsiskaityta per 6 mėnesius, o su trečios eilės – per 24 mėnesius, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turimos atsargos bus realizuotos per 3–6 mėnesius, o gautos lėšos bus panaudotos atsiskaityti su kreditoriumi, nurodyta ir tai, kad nemokumo administratorei yra sumokėti visi einamieji mokėjimai ir administravimo išlaidos, iš viso 6 609,55 Eur. Taikos sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė L. G.-S. įsipareigojo būti atsakinga solidariai už savalaikį įmokų mokėjimą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla nutraukta (10 t., b. l. 38–40).

Iš 2021-06-29 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės-finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. K. pateiktos specialisto išvados matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo atsiskaityti su kreditoriais, iš jų: su antros eilės kreditoriais (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 10 279,05 Eur, VSDFV – 3 806,44 Eur), trečios eilės kreditoriais – 41 335,89 Eur, šiuos kreditinius reikalavimus patvirtino Klaipėdos apygardos teismas 2019-05-10 nutartimi, tačiau vykdė einamuosius atsiskaitymus su prekių (medienos) tiekėjais, į apskaitą neįtraukė 183 698,66 Eur (250 030,78 – 66 332,12) piniginių lėšų. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ekonomiškai nenaudingus sandorius, t. y. laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-07-01 4 atvejais pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė ilgalaikio turto (keturpusio obliavimo staklių, šlifavimo-kalibravimo staklių, išilginio medienos sujungimo linijos, miškovežio priekabos) už 37 147 Eur pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria siejo glaudūs ūkiniai finansiniai santykiai ir kuriai vadovavo ta pati direktorė L. G.. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-2-00101-20 medžiagą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-21 iki 2018-12-31 83 (26 + 57) atvejais gautas pagal pinigų priėmimo kvitus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. G. įmonės, 252 061,84 Eur (68 363,18 + 183 698,66) pinigines lėšas panaudojo: 46 041,14 Eur atskaitingam asmeniui direktorei L. G. įsiskolinimui sumokėti ir 22 322,04 Eur ūkio subjektų vardu išrašytais kasos aparato kvitais pagrindė einamuosius mokėjimus už prekes. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-2-00101-20 medžiagą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-08-10 iki 2018-12-31 panaudojo iš viso 183 698,66 Eur (250 030,78 – 66 332,12) pinigines lėšas, kurių gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė pinigų priėmimo kvitais. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 229 739,80 Eur (183 698,66 + 46 041,14) piniginių lėšų nepanaudojo atsiskaityti su ūkio subjektais ir valstybinėmis institucijomis (antros eilės kreditoriais – Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 10 279,05 Eur, VSDFV – 3 806,44 Eur), trečios eilės kreditoriais – 41 335,89 Eur, tai sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir turėjo neigiamą įtaką Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-12 nutartyje nustatytai mokumo būklei (7 t., b. l. 110–168).

Iš 2022-04-25 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės-finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. K. pateiktos papildomos specialisto išvados matyti, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-2-00101-20 medžiagą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 panaudojo iš viso 62 674,44 Eur (291 801,78 – 46 041,14 – 183 086,20) pinigines lėšas, kurių gavimą iš ūkio subjektų pagrindė pinigų priėmimo kvitais. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 291 801,78 Eur piniginių lėšų nepanaudojo atsiskaityti su ūkio subjektais ir valstybinėmis institucijomis (antros eilės kreditoriais – Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 10 279,05 Eur, VSDFV – 3 806,44 Eur), trečios eilės kreditoriais – 41 335,89 Eur, tai sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir turėjo neigiamą įtaką Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-12 nutartyje nustatytai mokumo būklei (9 t., b. l. 141–18).

2022-06-28 prie ikiteisminio tyrimo įtariamoji M. G.-S. pateikė prašymą, kuriuo prašė pridėti prie bylos dokumentus, t. y. registrą 4488 už 2016–2018 m.; registrą 243502 už 2016–2018 m. ir neatitikimų aprašymus už 2016–2018 m. (11 t., b. l. 1–190; 12 t., b. l. 1–95; 13 t., b. l. 1–44).

2022-08-25 įtariamoji M. G.-S. pateikė prašymą, kuriuo prašė pridėti prie bylos dokumentus (14 t., b. l. 66–189; 15 t., b. l. 1–90).

Iš 2022-09-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės-finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. K. pateiktos trečiosios papildomos specialisto išvados matyti, kad, pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-2-000101-20 dokumentus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais, kur laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 panaudojo iš viso 61 486,42 Eur (292 953,10 – 184 834,30 – 68 249,22 + 21 504,35 + 112,49) pinigines lėšas (14 t., b. l. 1–56).

Specialistė R. K. paaiškino, kad, apibendrinant visas specialisto išvadas, galima teigti, kad jokiais buhalteriniais dokumentais nebuvo pagrįsta, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo 61 486,42 Eur. Užregistruotas 195,64 Eur lėšų gavimas be apskaitos dokumentų ir 563,60 Eur didesnis piniginių lėšų sumokėjimas ūkio subjektams be apskaitos dokumentų. Piniginių lėšų gavimą pagrindžia 292 757,46 Eur, ši suma buvo pagrįsta piniginių lėšų gavimą pagrindžiančiais dokumentais. Pinginės lėšos buvo gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš G. įmonės, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskui buvo pateikti piniginių lėšų sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai – darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, kasos kvitai, piniginių lėšų priėmimo kvitai, pagal kuriuos buvo sumokėta ūkio subjektams.

Neteigia, kad 68 249, 22 Eur piniginės lėšos išmokėtos, teigia, kad avanso apyskaitoje nėra užregistruotas įsiskolinimas. Avanso apyskaitoje neužregistruotas joks įsiskolinimas nei direktorei, nei įmonei. Išmokėjimas dokumentais nepagrįstas ir nėra užregistravimo. Turėjo būti kasos išlaidų orderis ir pinigai turėjo būti užregistruoti apskaitos registre. Jei pinigus M. G. gavo, turi būti kasos išlaidų orderis, šiuo atveju, kaip teigia direktorė, jis turėjo atsispindėti avanso apyskaitoje arba kasos knygoje. Avanso apyskaitoje yra įrašytas piniginių lėšų panaudojimas – algos mokėjimo žiniaraštis Nr. 2, panaudota 283,48 Eur. Pagal pirmą avanso apyskaitą buvo užregistruotas algos mokėjimo žiniaraštis 116 Eur, pagrindė darbo užmokesčio išmokėjimu. Šitie abu išmokėjimo dokumentai yra parašyti 4-ame priede kaip piniginių lėšų panaudojimas. Šitose avanso apyskaitose ir buvo užregistruotas piniginių lėšų panaudojimas. Avanso apyskaitoje yra įrašyti algos išmokėjimo žiniaraščiai, kuriais pagrindžiamas darbo užmokesčio išmokėjimas. Yra nurodytas piniginių lėšų panaudojimas ir antroje avanso apyskaitoje yra užregistruotas likutis – 116,25 Eur, lyg įmonė būtų skolinga atskaitingam asmeniui. Avanso apyskaitoje užregistruotas 46 041,14 Eur įsiskolinimas atskaitingam asmeniui, jokiais apskaitos dokumentais nepagrįstas pasiskolinimas iš L. G.. Pradėjo nuo 68 249,22 Eur, tai 2016-01-01 buvęs piniginių lėšų likutis, įmonė būtų skolinga direktorei G. Pagal 4 priedą, surašyti visi apskaitos dokumentai, pagrindžiantys 292 757,46 Eur piniginių lėšų gavimą įmonei ir įmonė apskaitos dokumentais pagrindė 184 834, 30 Eur. Dokumentai, kurie pateikti segtuvuose ir kurie užregistruoti avanso apyskaitose, – į viską atsižvelgta ir viskas nurodyta lentelėje. Nepagrindė apskaitos dokumentais 21 504, 35 Eur piniginių lėšų panaudojimo, ji negalėjo nustatyti, kad šie pinigai buvo išmokėti. Jokio dokumento, pagrindžiančio 21 504,35 Eur nebuvo pateikta. Išmokant pinigus, surašomas apskaitos dokumentas, pagrindžiantis piniginių lėšų išmokėjimą. Paaiškino, kodėl minusuojami 46 tūkst.: pačioje avanso apyskaitoje užregistruotas 46 tūkst. įsiskolinimas. Iš 68 249,22 Eur atėmė 703,73 Eur ir atėmė 46 tūkst., kadangi užregistruotas likutis 2016-01-21. 21 504,35 Eur piniginių lėšų panaudojimas nepagrįstas apskaitos dokumentais. Buvo užregistruota avanso apyskaitose be apskaitos dokumentų piniginių lėšų gavimas ir panaudojimas. Ji neturėjo pirminio dokumento, pagrindžiančio piniginių lėšų išmokėjimą, ir negalėjo teigti, kad buvo išmokėta, negali remtis avanso apyskaitose užregistruotų duomenų teisingumu. Nėra jokios paskolos sutarties ar kitų pirminių dokumentų. Lygino visus užregistruotus avanso apyskaitose duomenis. Apskaitos dokumentais nepagrįstas nei piniginių lėšų išmokėjimas sau, nei pats piniginių lėšų paskolinimas. Remiantis 2016-01-01 ir 2016-01-21 avanso apyskaitomis sumažintas piniginių lėšų įsiskolinimas atskaitingam asmeniui, tačiau nepagrįstas tų piniginių lėšų panaudojimas. M. G. avanso apyskaitoje užregistravo įsiskolinimą ir specialisto išvadoje parašyta, kad užregistravo įmonės įsiskolinimą direktorei M. G.. Vadovavosi ir 4488 registru. Kadangi 2016-01-01 buvo užregistruotas 68 249,22 Eur piniginių lėšų likutis, per tą laikotarpį buvo pagrįstas 703,73 Eur piniginių lėšų sumokėjimas, likutis sausio 21 d. – 46 041,14 Eur, todėl ir parašyta, kad, pagal pateiktus dokumentus, nepagrindė apskaitos dokumentais 21 504,35 Eur piniginių lėšų sumokėjimo subjektams. Nepagrindė apskaitos dokumentais 68 249,22 Eur sumokėjimo ūkio subjektams, nepagrindė apskaitos dokumentais 46 041,14 Eur. 703,73 Eur pagrįsti apskaitos dokumentais. 2016-01-31–2018-08-31 užregistravo 195,64 Eur piniginių lėšų gavimą be apskaitos dokumentų, nepateikė dokumentų, pagrindžiančių atskaitingo asmens – direktorės M. G. piniginių lėšų gavimą, nėra jokio apskaitos dokumento, pagrindžiančio, iš kokių ūkio subjektų direktorė M. G. gavo šias pinigines lėšas. Šios piniginės lėšos buvo aprašytos ir pirmoje specialisto išvadoje, nurodyta, kad jos nepagrįstos apskaitos dokumentais. Kiekvienas piniginių lėšų panaudojimas ar gavimas grindžiamas buhalterinės apskaitos dokumentais. Šitos piniginės lėšos nebuvo grindžiamos jokiais apskaitos dokumentais, tik avanso apyskaitoje įrašyta, kad tai piniginės lėšos. Avanso apyskaita yra ne dokumentas, tai – registras. Dokumento, pagrindžiančio piniginių lėšų įnešimą, nebuvo pateikta. Neaišku, ar realiai įvyko finansinės operacijos: 2017-10-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 169,72 Eur, 2018-01-18 A. Z. įmonė 16,82 Eur, 2018-06-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 64 Eur, ir ar jos tikros, t. y. operacijos įvyko, tik neišsaugoti dokumentai. Ūkinės operacijos užregistruotos, ūkio subjektai patvirtina, kad paslaugos suteiktos, piniginės lėšos gautos, tik neišsaugoti apskaitos dokumentai. Operacijos priešpriešinį patikrinimą atitinka. Taigi nustatytas pažeidimas, kad neišsaugoti apskaitos dokumentai. Tai, kad įmonė gavo iš M. G. sausio 21 d. papildomai 46 041,14 Eur – nei apskaitose registruose, nei avanso apyskaitoje, nei pirminiais dokumentais nėra pagrįsta. Avanso apyskaitoje, kuri yra gauta, pagal jokį dokumentą nėra užregistruotas piniginių lėšų gavimas. Yra tik užregistruotas ankstesnio avanso likutis. Sausio 21 d. avanso apyskaitoje užregistruotas ankstesnis avanso likutis 46 041, 14 Eur. Šitoje avanso apyskaitoje nėra jokio dokumento, užregistruoto, įrašyto ir pagrindžiančio piniginių lėšų sumokėjimą direktorės M. G. įmonei, nors turi būti visada įrašyta, iš ko gauta, o čia nėra įrašyta, iš ko gauta, yra užregistruotas ankstesnio avanso likutis. Jokiais apskaitos dokumentais ir jokiuose apskaitos registruose neužregistravo 46 041,14 Eur piniginių lėšų gavimo iš direktorės M. G.. Negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 panaudojo iš viso 61 486,42 Eur piniginių lėšų.

Dėl svetimo turto pasisavinimo

Specialisto išvadomis ir specialistės parodymais buvo nustatyta, kad negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 panaudojo iš viso 61 486,42 Eur piniginių lėšų. Tokia pinigų suma kaltinamajai inkriminuojama kaip svetimo turto pasisavinimas.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji ypač atkakliai akcentavo dokumentą, sąskaitos žurnale laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 užfiksuotą 80 226,09 Eur kreditą ir likutį (L. G.-S. įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) laikotarpio pabaigai – 38 172,37 Eur (t. 13, b. l. 17). Sprendžiant iš tokio dokumento, galima daryti tikėtiną išvadą, kad tarp juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinio asmens M. G. – S. vyravo paskoliniai santykiai-piniginių lėšų skolinimas vienas kitam, apie tokias operacijas yra konstatuojama tiek specialistės išvadoje, tiek jos parodymuose teisme. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad tokie dokumentai buvo kaltinamosios sukurti jau po to, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, todėl teismui nėra pagrindo teigti, kad tokiais dokumentais, nors nepakankamais tinkamos buhalterinės apskaitos prasme, visgi buvo maskuojamas galimas piniginių lėšų pasisavinimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tai, kad M. G.-S. veiksmuose nebuvo tyčios pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, rodo aplinkybė, jog baigiantis ikiteisminiam tyrimui, sprendžiant iš 2022-05-02 kasos pajamų orderių, 16 719,93 Eur M. G.-S. sumokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą (11 t., b. l. 61), o 2022-05-03 sumokėjo 21 452,44 Eur, šią sumą įvardijo kaip po atitaisymų gautą sumą (11 t., b. l. 101).

Be to, už laikomas pinigines lėšas nebuvo įsigytas joks asmeninis turtas, su tariamai pasisavintais pinigais nebuvo atliktos jokios operacijos, dėl savo laikomų pinigų M. G.-S. neklastojo dokumentų. Pavyzdžiui, nenustatyta, kad kaltinamoji būtų pinigus iššvaisčiusi, pirkusi sau turtą, sudariusi fiktyvius sandorius ir pan. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo atvaizduotas M. G.-S. įsiskolinimas įmonei; byloje nenustatyta, kad M. G. – S. pinigų laikymu pas atskaitingą asmenį (M. G.-S.), būtų buvusi padaryta reali, o ne tariama buhalterinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, todėl, inkriminuojant šias nusikalstamas veikas, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 nutartyje Nr. 2K-P-78/2012 nurodoma, kad bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Taigi, ir kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas.

Byloje nebuvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 61 486,42 Eur žala.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad M. G.-S. veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų pasisavinimo požymių visumos, vadinasi M. G.-S. neturėtų atsakyti pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, todėl dėl šio kaltinimo ji yra išteisinama (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos

Pagal teismų praktiką, įmonės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pati direktorė M. G.-S., taigi ji yra atsakinga už teisingų dokumentų pateikimą.

Specialisto išvada nustatyta, kad nebuvo galima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 panaudojo iš viso 61 486,42 Eur piniginių lėšų.

Kaltinamoji M. G.-S. bandė teisintis, kad atitinkamos pinigų sumos buvo užregistruotos. Tačiau toks įsiskolinimas / paskola M. G.-S., ar atvirkščiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo būti visų pirma užfiksuotas pirminiais apskaitos dokumentais, o ne tik atvaizduotas apskaitos registruose. Jeigu tai buvo paskola vienas kitam (M. G.-S. UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola M. G.-S.), tai toks sandoris turėjo būti įformintas paskolos sutartimi, o piniginės įplaukos turėjo būti patvirtintos kasos dokumentais (kasos pajamų orderiais). Tinkamos buhalterinės apskaitos esmė yra ta, kad bet kokia operacija su įmonės turtu turi būti apskaitoma nuo operacijos pradžios iki pabaigos. Tai nebuvo padaryta.

Kiti, smulkesni pažeidimai, taip pat nustatyti specialisto išvadomis.

Kaltinamoji laikotarpiu nuo 2016-01-31 iki 2018-08-31 nepagrindė apskaitos dokumentais (pinigų priėmimo kvitais) iš viso 195,64 Eur (57,80 + 74,67 + 63,17) piniginių lėšų gavimo.

Be to, kaltinamoji neišsaugojo 2017-10-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyto kvito Nr. 282/1318, pagrindžiančio 169,72 Eur piniginių lėšų sumokėjimą, 2018-01-18 A. Z. įmonės vardu išrašyto pinigų priėmimo kvito, serija BUH, Nr. 0644903 pagrindžiančio 16,82 Eur piniginių lėšų sumokėjimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-04 PVM sąskaitos faktūros, serija HRE, Nr. 00000785, kurią panaudojo prekių už 64 Eur įsigijimui pagrįsti, ir 2018-06-04 kasos aparato kvito, pagrindžiančio 64 Eur pinigų sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors tokios ūkinės operacijos tikrovėje ir įvyko.

M. G.-S. kaip bendrovės vadovė turėjo pateikti teisingus dokumentus, atspindinčius tikrus ūkinius įvykius, taip pat turėjo taip organizuoti buhalterinę apskaitą, kad teisės aktuose nustatytą laiką būtų išsaugoti dokumentai.

Dėl nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų norminių aktų nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl M. G.-S. turi atsakyti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. 108-4030 redakcija).

Kaltinamosios M. G.-S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji anksčiau teista, bet bausmę atlikusi, dirba. Už apysunkio nusikaltimo padarymą jai skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, – bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 ir 302 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G.-S. pripažinti kalta pagal 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. 108-4030 redakcija) ir nubausti ją 5 000 Eur (100 MGL) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. G.-S. pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Išaiškinti M. G.-S., kad paskirtą baudą ji privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas – 6801.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus perduoti Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialui.

Kompiuterines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.