Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2022 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. P1-126 „Dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pirmininko A. A. darbo pareigų pažeidimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prevencijos skyriaus patarėjo, įgalioto tirti „darbo drausmės pažeidimą“ 2022 m. gegužės 23 d. išvadą Nr. (2.42E)P29-392 „Dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pirmininko A. A. galimo darbo pareigų pažeidimo“ (toliau – ir Išvada).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Ministerija Įsakymu įspėjo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jis gali būti atleistas iš pareigų, jeigu per ateinančius dvylika mėnesių padarytų antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, ir pavedė pareiškėjui imtis aktyvių veiksmų, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymas ir Išvada neteisėti, neatitinkantys tikrovės, nes Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ) nenustato Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) pirmininko ir jos narių tarnybinio statuso, taip pat teisių ir pareigų, atsakomybės, socialinių ir kitų garantijų, atleidimo iš pareigų, paskatinimų ir nuobaudų skyrimo, tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ).

2.2. VTĮ 5 straipsnio 6 dalyje pateiktas išimčių sąrašas yra išsamus ir baigtinis, todėl negali būti poįstatyminiais arba vykdomosios valdžios individualiais teisės aktais praplėstas ar susiaurintas arba interpretuojamas kitaip. Todėl, Išvada iš esmės yra neteisėta, nes formuluojama ydingai taikant valstybės tarnybos teisiniams santykiams netinkamus įstatymus ir netinkamas teisės normas. Pats skundžiamo dokumento įvardijimas minint „darbo pareigų pažeidimą“ iš esmės yra teisiškai ydingas, nes valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose tokie teisiniai institutai ir sąvokos kaip „darbo pareigos“, ,,darbo drausmė“ ar „drausminė nuobauda“ apskritai neegzistuoja ir negali būti taikomi.

2.3. Įsakymu paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas su ateityje galimu atleidimu iš pareigų vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi yra iš esmės netinkama (pasirinktas netinkamas teisinis pagrindas – DK norma, kurio nuostatos valstybės tarnautojams netaikomos), neproporcinga tiriamo pažeidimo sunkumui ir dėl to neteisėta. Be to, akivaizdu, kad inkriminuojami nusižengimai, kurių tikrovėje daugumos realiai nebuvo, padaryti nesant tyčios ir realiai jokių neigiamų pasekmių nesukėlė.

2.4. Išanalizavus bei palyginus tyrimo išvados dėstomąją dalį, įgalioto asmens M. V. (toliau – ir Įgaliotas asmuo) vertinimus ir rezoliucinę dalį bei atsižvelgiant į realią situaciją, buvo galima suabejoti ar Komisijos pirmininkui inkriminuojami ir realiai padaryti nusižengimai pagal VTĮ 32 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojų atsakomybę, nuostatas, užtraukia tarnybinės nuobaudos paskyrimą. Todėl, atsižvelgus į VTĮ nuostatas, nustatančias valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę bei tarnybinių nuobaudų skyrimą, buvo galima susidaryti nuomonę, kad VTĮ normos šio tyrimo atveju yra per švelnios tyrimo iniciatoriams ir jo vykdytojams, todėl negalėjo būti pritaikytos taip, kad patenkintų jų lūkesčius – paskirti Komisijos pirmininkui kaip įmanoma griežtesnę nuobaudą, kuri sąlygotų arba palengvintų pareiškėjo atleidimą iš pareigų. Tarnybinio tyrimo tikslas buvo tendencingas, dėl to tyrimas nebuvo atliktas objektyviai, o paskirta drausminė nuobauda nebuvo nei teisinga, nei teisėta, juolab, kad tokios nuobaudos VTĮ apskritai nenumatė.

2.5. Išvados parengimo ir Įsakymo priėmimo dienai Komisijoje teisininko pareigose joks asmuo nedirbo, o į audito pastabas Komisijos pirmininkas atsižvelgė ir Komisijos interneto tinklapyje yra skelbiama apie laisvas konkurso tvarka užimamas teisininko pareigas (0,5 etato), todėl jei šis faktas ir laikomas pažeidimu, toks pažeidimas gali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis nusižengimas, o dėl tokio nusižengimo neskiriamos jokios nuobaudos, nes tai būtų neproporcinga, priešingai, nei šiuo aspektu konstatuojamojoje dalyje pasisakė Įgaliotas asmuo. Atlikto tarnybinio tyrimo išvadoje pateikiami neva Komisijos pirmininko padaryti pažeidimai personalo administravimo srityje buvo išgalvoti, neatitiko tikrovės, tyrimas atliktas tendencingai ir dėl to neobjektyvus, o jo pagrindu Įsakymas neteisėtas ir naikintinas. Įgalioto asmens išvados dėl pareiškėjo padarytos neturtinės žalos buvo niekuo nepagrįstos, nes neturtinės žalos institutas visų pirma yra taikomas fiziniam asmeniui. Šiuo atveju „sumenkintas“ pasitikėjimas įstaiga ar joje dirbančiais asmenimis (reputacinė žala) taip pat turėtų būti pagrindžiamas konkrečiais faktais (rezonansas visuomenėje, straipsniai žiniasklaidoje ir pan.,) ir įrodomas priežastinis ryšys, o ne abstrakčiais samprotavimais, ir šiuo atveju, įrodinėjimo pareiga tenka būtent atsakovui.