- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- e2-207-866/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“ prašymas dėl kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rentopa“ pateikė teismui prašymą pavesti (leisti) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorei visiškai atlyginti pirmos eilės kreditorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ir į darbą, ir į sodą“ 1 223,10 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad kreditorė MB „Ir į darbą, ir į sodą“ savo 1 223,10 Eur dydžio reikalavimą įgijo perėmusi reikalavimo teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV). Šiuo metu bankrutuojanti bendrovė turi tik vieną pirmos eilės kreditorę, todėl yra pagrindas visiškai atlyginti šios kreditorės reikalavimą.
Šalies argumentai
2. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė UAB „Prokesa“ su prašymu sutiko, nurodė, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima atsiskaityti su vienintele pirmos eilės kreditore.
3. Kreditorė MB „Ir į darbą, ir į sodą“ nesutiko su prašymu, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad toks lėšų mokėjimas kreditorei yra nesavalaikis, nes taip gali būti pažeistos nemokumo procesą reglamentuojančios teisės normos ir kitų kreditorių interesai. Šiuo metu dar nėra priimta teismo nutartis dėl bendrovės likvidavimo, nėra aiški visa bankroto procese gautų lėšų suma ir patirtų administravimo išlaidų suma. Tik patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą, nemokumo administratorė gali tenkinti kreditorių reikalavimus. Kreditorės reikalavimą sudaro palūkanos ir netesybos, kurios yra tenkinamos antruoju etapu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi trečiojo asmens prašymo netenkino.
5. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir paskyrė UAB „Lideres“ bankroto administratore, kuri teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartimi buvo atstatydinta ir pakeista UAB „Prokesa“. Ši teismo nutartis 2021 m. rugsėjo 2 d. įsiteisėjo. Teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis teismo nutartimis.
6. Šiuo metu BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąraše yra patvirtinti 25 kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 78 725 896,13 Eur. Tarp šių kreditorių yra viena pirmos eilės kreditorė MB „Ir į darbą, ir į sodą“ su 1 223,10 Eur finansiniu reikalavimu ir keturios kreditorės (Rato kredito unija, UAB „RA dukra“, UAB „Estero“, UAB „Interlan“), kurių bendra 2 895 839,79 Eur dydžio reikalavimų suma yra užtikrinta hipoteka.
7. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi bankrutuojančio juridinio asmens statusą ir nėra įgijusi likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statuso. Atitinkamai bankroto byloje nėra priimta teismo nutartis, kurioje būtų nurodytas skolininkės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atitinkamo (kiekvieno) kreditoriaus reikalavimas ir jo tenkinimo eilė bei tvarka (etapas). Be to, šiuo metu nėra baigti teisminiai ginčai, susiję su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių reikalavimų sąrašu. Taip pat nei kreditorė UAB „Rentopa“, nei nemokumo administratorė nepateikė teismui duomenų, iš kokio bankrutuojančios bendrovės turimo turto ar gaunamų lėšų ketinama atlyginti pirmos eilės kreditorės reikalavimą.
8. Teismas nusprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti kreditorės UAB „Rentopa“ prašymo leisti nemokumo administratorei atlyginti pirmos eilės kreditorės MB „Ir į darbą, ir į sodą“ reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Trečiasis asmuo UAB „Rentopa“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą, leisti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorei visiškai atlyginti pirmos eilės kreditorės MB „Ir į darbą, ir į sodą“ 1 223,10 Eur dydžio finansinį reikalavimą, patenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašo pirmoje eilėje yra vienintelė kreditorė MB „Ir į darbą, ir į sodą“ su 1 223,10 Eur finansiniu reikalavimu, darbuotojų reikalavimų nėra.
9.2. Pirmos eilės kreditorė MB „Ir į darbą, ir į sodą“ savo 1 223,10 Eur finansinį reikalavimą, kurio kilmė – darbo santykių mokesčiai, įgijo jį perėmusi iš VSDFV, kas atitinka JANĮ 94 straipsnio 2 dalies c punktą.
9.3. Mano, kad kreditorė nepagrįstai nesutinka, jog jos finansinis reikalavimas būtų patenkintas šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, gal būt, siekdama nesąžiningų tikslų. MB „Ir į darbą, ir į sodą“ atstovaujantis J. G. (J. G.) yra liūdnai pagarsėjęs atliktomis nusikalstamomis veikomis, ypač bankroto procesuose. Taigi, MB „Ir į darbą, ir į sodą“ atsisakymas, kad būtų pilnai padengtas bendrijos finansinis reikalavimas yra gal būt nulemtas nesąžiningų ketinimų.
9.4. Trečiojo asmens manymu, yra pagrindas padengti vienintelės pirmosios eilės kreditorės MB „Ir į darbą, ir į sodą“ reikalavimą ir teismas turėjo tai atlikti. Juolab kad pati BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė tokiam reikalavimo dengimui neprieštaravo ir nurodė, jog nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima atsiskaityti su vienintele pirmos eilės kreditoriumi.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą kreditorė MB „Ir į darbą, ir į sodą“ prašo apeliacinį procesą nutraukti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė praleido teismo nustatytą atskirojo skundo pateikimo terminą. Nutartis apeliantei yra įteikta per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2026 m. sausio 6 d., todėl atskirasis skundas galėjo būti pateiktas teismui ne vėliau kaip 2026 m. sausio 13 d. Tuo tarpu, skundą apeliantė pateikė teismui tik 2026 m. sausio 15 d., tai yra praleidusi teismo nustatytą procesinį terminą.
10.2. Galiojantys teisės aktai nenumatė nutarties, kuria atmestas prašymas įpareigoti nemokumo administratorių atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą, apskundimo galimybės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria netenkinamas prašymas įpareigoti nemokumo administratorių atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą, savaime neužkerta kelio bankroto proceso eigai, taip pat galimybės kreditoriui toliau dalyvauti nemokumo procese.
11. Atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė UAB „Prokesa“ atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą prašo skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepakankamai įvertino faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, turinčią esminę reikšmę sprendžiant dėl galimybės atsiskaityti su vieninteliu pirmos eilės kreditoriumi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios eilės kreditorių eilėje yra tik viena kreditorė – MB „Ir į darbą, ir į sodą“, kurios reikalavimas yra nedidelis, patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir nekvestionuojamas nei kitų kreditorių, nei nemokumo administratorės. Tokiomis aplinkybėmis kreditorių lygiateisiškumo principas objektyviai negali būti pažeistas, nes nėra kitų tos pačios eilės kreditorių, kurių interesai galėtų konkuruoti.
11.2. Teismas, nurodydamas, jog nėra baigti visi ginčai dėl bendrovės kreditorių reikalavimų sąrašo, neįvertino, kad šie ginčai yra susiję su kitų, ne pirmos eilės kreditorių, reikalavimais ir neturi jokios tiesioginės įtakos vienintelės pirmos eilės kreditorės reikalavimo apimčiai ar jo tenkinimo eiliškumui.
11.3. Skirtingai nei nurodo kreditorė MB „Ir į darbą, ir į sodą“, apeliantė nepraleido atskirojo skundo pateikimo termino.
11.4. MB „Ir į darbą, ir į sodą“ atsiliepime cituojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1299-934/2022, 2023 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-246-553/2023) nagrinėjamu atveju yra neaktuali, nes jose buvo nagrinėjami bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymo klausimai, kurie vykdomi įmonės likvidavimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl termino atskirajam skundui paduoti
13. Atsiliepime į apeliantės UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą kreditorė MB „Ir į darbą, ir į sodą“ nurodė, kad apeliantė praleido teismo nustatytą atskirojo skundo pateikimo terminą. Nutartis apeliantei yra įteikta per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2026 m. sausio 6 d., todėl atskirasis skundas galėjo būti pateiktas teismui ne vėliau kaip 2026 m. sausio 13 d. Tuo tarpu, apeliantė skundą teismui pateikė tik 2026 m. sausio 15 d., tai yra praleidusi teismo nustatytą procesinį terminą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su aukščiau nurodytas argumentais, pažymi, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartis buvo siunčiama šalims 2026 m. sausio 6 d.
16. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Vadinasi Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartis laikytina šalims tinkamai įteikta 2026 m. sausio 7 d., o terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi 2026 m. sausio 14 d.
17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad apeliantė UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą padavė 2026 m. sausio 14 d. 22 val. 13 min. Vien pats faktas, kad atskirasis skundas byloje buvo registruotas 2026 m. sausio 15 d., t. y. kitą darbo dieną, einančią po 2026 m. sausio 14 d., nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantė praleido terminą atskirajam skundui paduoti.
18. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, nusprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju kreditorės MB „Ir į darbą, ir į sodą“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti.
Dėl prašymo nutraukti apeliacinį procesą
19. Atsiliepime į apeliantės UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą kreditorė MB „Ir į darbą, ir į sodą“ nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenumatė nutarties, kuria atmestas prašymas įpareigoti nemokumo administratorių atlikti bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymą, apskundimo galimybės.
20. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1299-934/2022 ir 2023 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-246-553/2023, kuriomis remiasi kreditorė, neturi precedento reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi esmingai skiriasi abiejų bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Pirmiau nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose bylose buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto metu sukauptų lėšų paskirstymo likviduojamai dėl bankroto bendrovei. Todėl kreditorės MB „Ir į darbą, ir į sodą“ cituojama suformuota teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamo ginčo atveju.
21. Atsiliepime iš esmės teisingai pažymima, kad JANĮ nėra nustatytos ginčo klausimu priimtos nutarties apskundimo galimybės, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad nėra nustatytos ir prašymo dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pakeitimo nagrinėjimo tvarkos, nes šis klausimas sureguliuotas imperatyviomis įstatymo normomis, taigi nėra ir nustatytos (ne)apskundimo tvarkos. JANĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimai nemokumo proceso metu gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, neturi pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu, todėl nėra ir pagrindo pritarti suinteresuoto asmens argumentams, jog šiuo atveju apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.
Dėl kreditorės MB „Ir į darbą, ir į sodą“ finansinio reikalavimo patenkinimo
23. Apeliantės manymu, yra pagrindas padengti vienintelės pirmosios eilės kreditorės MB „Ir į darbą, ir į sodą“ reikalavimą ir teismas turėjo tai atlikti. Juolab kad pati BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė tokiam reikalavimo dengimui neprieštaravo ir nurodė, jog nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima atsiskaityti su vienintele pirmos eilės kreditoriumi.
24. Kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarka reglamentuota JANĮ 95 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimai patenkinami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, išskyrus įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimą iš įkeisto turto ir šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. JANĮ 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai tenkinami Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, darbuotojų reikalavimai atlyginti žalą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga tenkinami Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai tenkinami žemės ūkio veiklos subjekto prašymu 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje (su visais pakeitimais) ir Vyriausybės nustatyta tvarka (JANĮ 95 straipsnio 4 dalis).
25. JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. Pažymėtina, kad, nesant patvirtintos galutinės bankroto ataskaitos, nėra galimybės įvertinti (spręsti) klausimų dėl administravimo išlaidų, kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimą įtakos galimybei atsiskaityti su kreditoriais. Išimtys (išlygos), susijusios su kokiomis nors faktinėmis aplinkybėmis dėl bankroto proceso metu gautų bendrovės pajamų, turto, jo vertės ar pan., JANĮ nenumatytos. Būtent galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos: 1) bankroto proceso pajamų suma; 2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma; 3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; 4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalis). Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą (JANĮ 99 straipsnio 4 dalis), o ją tvirtina teismas (JANĮ 99 straipsnio 5 dalis).
26. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nustato konkretų finansinių reikalavimų patenkinimą terminą, t. y. 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kuomet kreditorių reikalavimai tenkinami specialiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
27. Nagrinėjamu atveju ginčo nekilo dėl to, kad kreditorės MB „Ir į darbą, ir į sodą“ 1 223,10 Eur pirmos eilės finansinis reikalavimas buvo perimtas iš pradinio kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus ir jį sudaro 1 219,52 Eur įmokos už apdraustuosius ir 3,58 Eur delspinigiai.
28. Tiek pirminio kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus, tiek jį perėmusios kreditorės MB „Ir į darbą, ir į sodą“ 1 223,10 Eur pirmos eilės finansinis reikalavimas nepatenka į JANĮ 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus išimtinius atvejus. Įstatymas nenumato tokio išimties atvejo, kuris leistų patenkinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, kuri būtų susijęs su jo dydžiu, arba su tuo, kad jis yra vienintelis pirmos eilės finansinis reikalavimas, kaip tą atskirajame skunde teigia apeliantė.
29. Apeliantė teisingai nurodo, kad pirmos eilės kreditorė MB „Ir į darbą, ir į sodą“ 1 223,10 Eur finansinį reikalavimą, kurio kilmė – darbo santykių mokesčiai, įgijo jį perėmusi iš VSDFV, kas atitinka JANĮ 94 straipsnio 2 dalies c punktą, t. y. pirma eile tenkinamą kreditoriaus reikalavimą. Tačiau tai nereiškia, kad pirmos eilės reikalavimas gali būti patenkintas kitokia tvarka, nei nustatyta aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu. Juridinio asmens nemokumo proceso metu kreditoriaus reikalavimus perleidus kitam kreditoriui ar asmeniui, šių reikalavimų tenkinimo eilė nesikeičia (JANĮ 94 straipsnio 10 dalis).
30. Apeliantės argumentas, kad kreditorės MB „Ir į darbą, ir į sodą“ atsisakymas, jog būtų pilnai padengtas bendrijos finansinis reikalavimas yra galimai nulemtas nesąžiningų ketinimų, nėra reikšmingas nagrinėjamo klausimo kontekste.
31. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas kitokia tvarka, nei nustatyta teisiniu reguliavimu, nėra galimas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tokio prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisakoma. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.