- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- e2-14781-294/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- M. O.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei
- Advokatai
- Artūras Sebeika
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, atsakovo atstovui Virginijui Varnaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. O. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, 100 eurų žalos atlyginimo. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovių L. Š., I. P. ir E. V. ieškinį atsakovei UAB “Senovė”, tretiesiems asmenims S. K., VĮ “Registrų centras”, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, 2013-08-02 sprendimu c.b. Nr. 2-3942-854/2013 jį tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2014-09-10 nutartimi c.b. Nr. 2A-383-302/2014 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka, 2015-05-22 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-312-421/2015 Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-16 byloje išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-3942-854/2013. Vykdomajame rašte buvo nurodyta, kad Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-05-22. Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą su prašymu ištaisyti klaidą teismo išduotame 2015-11-16 vykdomajame rašte (civilinė byla Nr. 2-3942-854/2013). Nurodė, kad 2013-08-02 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3942-854/2013. 2014-09-10 Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-383-302/2014 priimta nutartis Vilniaus miesto 2013-08-02 sprendimą palikti nepakeistą. 2014-09-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, 2015-05-22 civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-421/2015 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimta nutartis. 2015-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-05-22. Pareiškėja prašė ištaisyti klaidą, nurodant, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-09-10. 2015-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria atmetė pareiškėjos E. V. prašymą dėl klaidos ištaisymo teismo išduotame 2015 m. lapkričio 16 d. vykdomajame rašte (c.b. Nr. 2-3942-854/2013), nurodydamas, kad pagal CPK 362 str. 1 d. kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Būtent kasacinio teismo nutarties priėmimo data ir nurodyta kaip sprendimo įsiteisėjimo data išduotame 2015-11-16 vykdomajame rašte. Išieškotojos per įgaliotą asmenį M. O. kreipėsi į advokatą dėl atskirojo skundo dėl 2015-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties parengimo. Už atskirojo skundo parengimą buvo išrašyta sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 15/52 100 Eur (vieno šimto eurų) sumoje, kurią T. O. apmokėjo 2015-12-18 mokėjimo nurodymu Nr. 12182025. Atskirasis skundas buvo parengtas ir įteiktas teismui. 2015-12-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino atskirąjį skundą pagrįstu ir panaikino savo 2015-12-17 priimtą nutartį, kuria atsisakė tenkinti prašymą dėl klaidos vykdomajame rašte ištaisymo bei ištaisė rašymo apsirikimo klaidą, padarytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-16 vykdomajame rašte vietoje teksto “Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-05-22” nurodant “Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-09-10”. Už atskirojo skundo parengimą buvo patirtos išlaidos, kurios CK 6.249 str. prasme yra laikytinos žala (patirtos išlaidos – tiesioginiai nuostoliai).
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama LR teisingumo ministerijos, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas, atsakovo nuomone, neturi reikalavimo teisės, nes patirtas išlaidas apmokėjo ne jis, o kitas asmuo. Be to, mano, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ne valstybė, o bylos šalis – t.y. atsakovas UAB „Senovė“
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškinius iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovių L. Š., I. P. ir E. V. ieškinį atsakovei UAB “Senovė”, tretiesiems asmenims S. K., VĮ “Registrų centras”, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, 2013-08-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3942-854/2013 jį tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2014-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-383-302/2014 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka, 2015-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-421/2015 Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-16 byloje išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-3942-854/2013. Vykdomajame rašte buvo nurodyta, kad Teismo sprendimas įsiteisėjo 2015-05-22, ši data, gavus atskirąjį skundą, teismo nutartimi buvo ištaisyta.
Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir teismo posėdyje išklausęs ieškovo atstovą, sutinka su atsakovo argumentais, kurie yra visiškai pagrįsti teismų formuojama praktika aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis).
Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 str. 1 d., kuri reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai.
CK 6.272 str. 2 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
Pagal minėtą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).
Valstybės deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai, egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui.
Teismo vertinimu, ieškovas šioje byloje neįrodė Vilniaus miesto apylinkės teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, dėl kurių jis patyrė turtinę žalą. Šiuo atveju, kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose yra pastebėjęs atsakovas, ieškovui neužkirsta teisė bylinėjimosi išlaidas prašyti priteisti papildomo sprendimo institutu iš atsakovo (t.y. apeliacinio, atskirojo skundo išlaidos atitinkamai atlyginamos iš „pralaimėjusios“ šalies. Ta aplinkybė, kad teismas ištaisė rašymo apsirikimą, susipažinęs su pateiktu atskiruoju skundu, neįrodo teisėjo (teismo) neteisėtų veiksmų.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008.).
Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, ir tokie neteisėti veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu. Jokių teismo ar bylą nagrinėjusio teisėjo neteisėtų veiksmų nebuvo konstatuota, todėl pagrindo priteisti teisinės pagalbos išlaidas iš valstybės nėra.
Nenustačius neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, kaip CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovui padarytos žalos. Dėl to teismas nepasisako dėl ieškinio argumentų, kurie susiję su žalos padarymo fakto ir konkretaus dydžio nustatymu, t.y., ar ieškovas, nors mokėjimo pavedimą yra atlikęs kitas asmuo, turi reikalavimo teisę (CK 6.249 str., 6.250 str.). Pažymėtina, kad toks ieškinys turi būti reiškiamas nagrinėtoje civilinėje byloje buvusiam atsakovui UAB „Senovė“, kuris pagal CPK nuostatas turėtų atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Ieškinį atmetus iš atsakovų ieškovui nėra atlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Kadangi atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo ieškinį atmetus atsakovui pastarosios nėra atlygintinos 9CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo M. O. ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.
Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.