- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1924-480/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16812-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- R. N.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios Lietuvoje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1809-717/2012 pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios Lietuvoje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui R. N. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1012,60 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-07-09 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino Lenkijos Respublikos piliečiui priklausantį automobilį Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio autoįvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas. Pastarojo transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, kuri atlygino 1466,35 eurų dydžio nuostolius, susijusius su transporto priemonės Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimu. Atsakovas įstatymo numatytais terminais nepranešė apie 2010-07-09 eismo įvykį, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių, draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Ieškovas yra įgijęs atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl 20 procentų išmokėtų sumų grąžinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu (b. l. 83-85) ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas savo kaip vairuotojo atsakomybę vairuoti automobilį Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu, kuris galiojo eismo įvykio dieną – 2010-07-09, ką pripažįsta ir ieškovė. Pagal Draudimo įmonės EUROPA SA, esančios Vroclave, vidaus nuostatus ieškovė buvo apmokestinta 1466,35 eurų žalos sureguliavimo suma. Šiame dokumente nurodyta, kad atitinkamai 747,92 ir 518,43 eurų sumos buvo išmokėtos pagal pažymas Nr. 2010/2010006/RZS/OBC/991001/3 ir 40-107/10225, tačiau neaišku, ar šios pinigų sumos buvo paskaičiuotos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nes ieškovė nurodytų pažymų teismui nepateikė. Teismas savo iniciatyva išsiaiškino, kad 2010-07-09 euro ir zloto kursas SEB banke buvo 1 euras : 8,70 zl. Ieškovei pateikus pažymą, kad apgadinto automobilio remontas kainavo 4625,47 zl, tai sudarytų 531,66 eurų, o ne tokią sumą, kokią nurodo ieškovė. Kaltu dėl autoįvykio buvo pripažintas atsakovas. Nukentėjęs asmuo draudiko iš viso prašė apmokėti 1082,50 zl. Iš PVM sąskaitos faktūros (b.l. 20-21) matyti, kad bendra automobilio remonto užsakymo kaina sudaro 4625,47 zl. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog turi atgręžtinio reikalavimo teisę dalį šios sumos išsiieškoti iš atsakovo. Įvertinęs tai, kad atsakovas autoavariją sukėlė Lenkijoje, į Lietuvą grįžo praėjus savaitei po autoįvykio, apie autoįvykį telefonu pranešė Lenkijoje esančiai AAS „Gjensidige“ atstovybei, būdamas Lenkijoje neturėjo galimybės apie autoįvykį raštu pranešti jo atsakomybę apdraudusiam draudikui Lietuvoje, teismas sprendė, jog esamomis sąlygomis atsakovas tinkamai informavo draudiką apie įvykį ir LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų nepažeidė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 90-92) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai suprato pateiktus rašytinius įrodymus, kas atitinkamai suponavo klaidingą šių įrodymų vertinimą. Nurodyti Nr. 2010/2010006/RZS/OBC/991001/3 ir 40-107/10225 yra tos pačios administruojamos žalos identifikaciniai numeriai. Identifikaciniu numeriu 2010/2010006/RZS/OBC/991001/3 administruojama žala pažymėta draudimo bendrovėje Europa SA, o numeriu 40-107/10225 - AAS „Gjensidige Baltic“. Kadangi dėl to paties eismo įvykio atsiradusi žala skirtingose bendrovėse žymima skirtingais skaičiais, dokumentuose nurodyti abu numeriai. Dėl 2010-07-09 eismo įvykio draudimo įmonė Europa SA 2010-08-13 nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 3001,71 zlotų, o 2010-09-24 - 2064,01 zlotų (viso 5065,72 zlotų ). Sudėjus PVM sąskaitose faktūrose ir nukentėjusio asmens prašyme nurodytas sumas, gaunama 5065,72 zlotų suma, t.y. tokia suma, kuri nurodyta Debeto AVIZA Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal mokėjimo dienos kursą pavertus nukentėjusiam asmeniui išmokėtą sumą iš zlotų į eurus ir pridėjus 200,00 eurų administravimo (tvarkymo) mokestį, gaunama bendra su 2010-07-09 eismo įvykio metu kilusios žalos atlyginimu susijusi suma, t. y. 1466,35 EUR. Kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 5065,72 zlotų suma buvo išmokėta už eismo įvykio metu padarytą žalą P. L., o šios išmokėtos sumos ekvivalentą eurais ieškovė išmokėjo TU Europa SA 2010-11-30 mokėjimo pavedimu 1630, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog neaišku, už ką ir kam buvo sumokėta 1466,35 eurų suma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ne oficialiu zloto - euro kursu Lenkijos Respublikoje, ne oficialiu Lietuvos banko, o Lietuvos Respublikoje veikiančio komercinio SEB banko kursu. Vadovaujantis Lietuvos banko statistiniais duomenimis, 2010-08-13 vienas zlotas kainavo 0,86189 lito, o 2010-09-24 vienas zlotas buvo lygus 0,87314 lito. Taigi 2010-08-13 dienos išmokos vertė litais būtų lygi 2587,14 Lt arba 749,29 EUR, o 2010-09-24 dienos išmokos vertė - 1802,17 Lt arba 521,94 EUR. Kadangi valiutos konvertavimas vyko vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos banko nustatytu kursu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie neteisingai apskaičiuotą draudimo išmokos sumą. Kritiškai vertintini atsakovo argumentai ir teismo išvados, jog atsakovas neturėjo galimybės ieškovą raštu informuoti apie įvykusį eismo įvykį, nes bet kurioje užsienio valstybėje veikia pašto, pasiuntinių tarnybos, be to, buvo galima draudiką informuoti e-raktu apsaugotu elektroniniu laišku. Atsakovas į ieškovę raštu nesikreipė net atvykęs į Lietuvos Respubliką, neįsitikino, jog draudikas tikrai gavo informaciją apie 2010-07-09 eismo įvykį, kas rodo, jog jis nebuvo rūpestingas ir apdairus.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą bei atsiliepimo į šį skundą argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Bylos medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2010-07-09 Lenkijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakingu už eismo įvykį buvo pripažintas atsakovas R. N., vairavęs automobilį Peugeot Bexer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudė ieškovė (Draudimo liudijimas LT/ARBA 4842733). Ieškovė, atlyginusi nuostolius, susijusius su automobilio Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimu, prašo priteisti iš atsakovo 20 procentų nuo išmokėtos sumos, kadangi atsakovas per 3 dienas nepranešė ieškovei raštu apie eismo įvykį.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja transporto priemonės valdytoją per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Draudimo liudijimo LT/ABA 48427331.5 punkte. Neįvykdžius šios pareigos, įstatymas suteikia draudikui teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d.).
Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Nors atsakovas teigia, kad apie autoįvykį pranešė telefonu draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ biurui Varšuvoje (b. l. 44), tačiau apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad AAS „Gjensidige Baltic“ atstovybės Lenkijos Respublikoje neturi ir mano, kad atsakovas telefonu informavo ne ieškovės atstovybę Lenkijoje, o Lenkijos draudikų biurą (b. l. 92, 47). Liudytoja L. Š. (b. l. 80), važiavusi automobilyje eismo įvykio metu, paaiškino, kad R. N. pirmadienį Gdanske, sustojus benzino kolonėlėje, skambino iš mobilaus telefono draudimo atstovams žaliojoje kortelėje nurodytu numeriu pranešti apie penktadienį įvykusį eismo įvykį. Kalbėjo lenkų kalba, ką pasakė, nežino. Remtis liudytojos parodymais, kaip visiškai patikimais, kai nėra kitų leistinų įrodymų, negalima. Atsakovas neneigia fakto, kad apie eismo įvykį draudiko raštu jis neinformavo. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būdamas Lenkijoje dar savaitę po eismo įvykio, atsakovas neturėjo galimybės apie eismo įvykį raštu pranešti jo atsakomybę apdraudusiam draudikui Lietuvoje, nes „pranešti raštu“ nereiškia pačiam atvykti į draudimo bendrovę, o informacinės technologijos, pašto tarnyba suteikia galimybę komunikuoti, susisiekti ir būnant Lenkijoje. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas pranešti draudikui raštu apie eismo įvykį ir kad šios pareigos jis neįvykdė ne dėl svarbių priežasčių.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis numato draudiko teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš apdraustos transporto priemonės valdytojo, jei jis nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas. LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punkte detalizuota draudiko teisė reikalauti iš atsakingo asmens už eismo įvykį grąžinti dalį sumokėtos draudimo išmokos – iki 20 procentų nuo išmokėtos draudimo išmokos jeigu jis nevykdo aukščiau minėto įstatymo 12 straipsnyje nustatytos pareigos. Byloje nustatyta, kad apie eismo įvykį atsakovas draudiko neinformavo. Kadangi R. N. per 3 dienas nepranešė ieškovei apie 2010-07-09 eismo įvykį, todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 20 procentų nuo išmokėtos draudimo išmokos. Pažymėtina, kad nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdyje atsakovas neginčijo nei žalos fakto, nei žalos dydžio.
Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad ieškovės pateikti įrodymai neįrodo, jog ji nukentėjusiojo asmens draudikui sumokėjo 1 466,35 eurų už 2010-07-09 eismo įvykyje apgadintą transporto priemonę. Su tokiais teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal Draudimo įmonės EUROPA SA, esančios Vroclove, vidaus nuostatus ieškovė buvo apmokestinta 1 466,35 eurų žalos sureguliavimo suma (b. l. 18). Apeliantė pagrįstai nurodo, kad Debeto AVIZA Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18) yra nurodyti tos pačios administruojamos žalos, kilusios 2010-07-09 identifikaciniai numeriai, tačiau skirtingose bendrovėse ji žymima skirtingais numeriais: Nr. 2010/2010006/RZS/OBC/991001/3 administruojama žala pažymėta draudimo bendrovėje Europa SA, o Nr. 40-107/10225 –AAS „Gjensidige Baltic“. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esančių dokumentų - 2010-07-21 informacinio pranešimo dėl eismo įvykio (b. l. 19), 2010-09-30 sąskaitos faktūros (b. l. 20-21), kvietimo pranešti apie įvykį pagal bylą 40-107-010225 (b. l. 30), turinio analizė. Minėtame dokumente (b. l. 18) nurodyta, kad draudimo įmonė Europa SA nukentėjusiam asmeniui 2010-08-13 išmokėjo 3 001,71 Lenkijos zlotų, 2010-09-24 – 2 064,01 Lenkijos zlotų; šalia nurodytas euro ir zloto kursas išmokėjimo dieną, išmokėtos sumos išraiška eurais, tvarkymo mokestis euras, kas iš viso sudaro 1 466,35 eurų. Nurodytą 5 065,72 zlotų sumą (3 001,71 + 2 064,01 = 5 065,72), o taip pat tai, jog ši suma yra dėl 2010-07-09 eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo P. L. sugadinant transporto priemonę Alfa Romeno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina: PVM sąskaita faktūra Nr. N11/A01/0000474 (b. l. 20-21), pirkėjas L. P., kurioje išvardintų automobilio detalių ir serviso paslaugų kaina 4 625,47 zlotai; PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. E19/A01/0001285 (b. l. 22), pirkėjas L. P., nurodyta, jog atliktos papildomos techninės ekspertizės po avarijos kaina 94,00 zlotai; 2010-09-13 TU Europa SA Gdansko regiono biure 2010-09-13 gautas raštas, kuriuo prašoma atliginti 346,25 zlotų žalą su atžyma „kompensacija sumokėta“ (122,00 zlotai – transporto priemonės vilkimo išlaidos, 58,50 zlotai – priekinės kairės pusės padangos išlaidos, įvertinus nusidėvėjimą, 165,75 zlotai – kairės pusės galinės padangos išlaidos, įvertinus nusidėvėjimą) (b. l. 24-25). Ieškovė 2010-11-30 mokėjimo pavedimu Nr. 1630 išmokėjo TU Europa SA 1 466,35 eurų sumą (b .l. 31), ekvivalentas litais – 5 063,01 Lt. Visus šiuos dokumentus ieškovė buvo pateikusi kartu su ieškiniu. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktuose ir teismo priimtuose dokumentuose (CPK 314 str.) naujų, ginčui aktualių įrodymų nėra - jie tik papildo bei patikslina jau aptartus rašytinius įrodymus (b. l. 117-119).
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė, kompensavusi nukentėjusiojo asmens draudikui jo atlygintą žalą nukentėjusiajam, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į dalį šios sumos išieškojimo iš atsakovo.
Dėl paminėto, apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškinys tenkintinas. Iš atsakovo ieškovei priteistina 1 012,60 Lt draudimo išmokos dalis (20 proc. nuo 5 063,01 Lt sumos) bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. ir 22 str. 2 d., 6.37 str. 1 d., 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Sprendimą panaikinus, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str. 5 d.). Pagal įbylą pateiktus išlaidas patvirtinančius faktinius duomenis, ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 140 Lt (70 Lt +70 Lt) žyminio mokesčio išlaidas už ieškinį ir apeliacinį skundą, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybei priteistina 20,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei AAS „Gjensidige Baltic“ (vieningasis registras Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kodas 300633222, buveinė T. Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilnius, a. s. LT73 4010 0424 0115 6565 AB DNB bankas) iš atsakovo R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 012,60 Lt (vieną tūkstantį dvylika litų, 60 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 012,60 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 140,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,83 Lt (dvidešimt litų, 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).