Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komsiariato Ukmergės rajono policijos komisariato – (toliau ir – Institucijos) atstovui V. Š., veikiančiam pagal įgaliojimą,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, bedarbio, besiregistruojančio Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-808-2019 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-808-2019 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 eurų bauda ir jis įpareigotas atlyginti R. G. padarytą 108 eurų žalą. M. N. nubaustas už tai, kad 2019 m. balandžio 16 d., (duomenys neskelbtini), esančio namo bendro naudojimo kieme tyčia nukirto 12 vienetų kieme augusių ir R. G. priklausiusių tujų, tuo jai padarydamas 108 eurų materialinę žalą.

Nesutikdamas su Skundžiamu nutarimu M. N. teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad R. G. atžvilgiu priteista turtinė 108 eurų žala yra nepagrįsta, kadangi ji neturi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, kad R. G. ant prie namo augusių tujų pildavo fekalijas, dėl ko, M. N. neapsikentęs esančios netvarkos, minėtas tujas išrovė ir viską sutvarkė. Nurodyta žala už tujas yra neadekvati, kadangi (duomenys neskelbtini) medelynas tujas parduoda po 0,90 euro centų už vieną vienetą (b. l. 2).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. N. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, jame yra 8 butai, jis yra kelių butų savininkas. Name gyvena daugiausiai nuomininkai, jie neturi tualeto nei patalpose, nei lauke, todėl visas atliekas pila ant kieme, tai yra, bendro naudojimo teritorijoje, augančių tujų. Dėl netvarkos kreipėsi į seniūniją, savivaldybę, gamtos apsaugos institucijas, niekas nereagavo, todėl tujas pats iškirto ir viską sutvarkė. Minimos tujos buvo pasodintos dar iki jam įsigyjant nuosavybę, tai yra, prieš maždaug 10 metų. Kategoriškai nesutinka su nurodytu žalos dydžiu.

Nukentėjusioji R. G. teisme parodė, kad nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tame bute gyvena seniai, apie 20 metų. Prie namo tujas pasodino ji prieš 2-2,5 metų, įsigijo (duomenys neskelbtini). Tujų aukštis skirtingas, vienos aukštesnės – apie 1,5 metro, kitos žemesnės – apie 1 metrą. Iš viso M. N. iškirto 12 tujų.

Institucijos atstovas teisme bei atsiliepime į skundą (b. l. 10) pažymėjo, kad atliekant administracinio nusižengimo teiseną, buvo ištirtos visos aplinkybės ir nustatyta, kad M. N. tyčia sunaikino tujas, pats to neneigė nei atliekant administracinę teiseną, nei teisme, todėl nekyla abejonių, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalyje, dėl ko buvo nubaustas 50 eurų bauda ir įpareigotas R. G. atlyginti 108 eurų žalą už nupjautas tujas. Manytina, kad R. G. pareiškime nurodyta turtinė 108 eurų žala už sunaikintų 12 vienetų tujų, t. y. 9 eurai už vieną vienetą, yra adekvati ir dėl pagrįstumo abejonių nekyla, kadangi įeina į prekybos rinkoje dominuojančių kainų intervalą. Be to, M. N., nesutikdamas su žalos dydžiu, galėjo pats susitarti su R. G. dėl žalos atlyginimo dydžio ir būdo savo noru, tačiau to nepadarė. Dėl nurodytų priežasčių manytina, kad M. N. skunde nurodyti argumentai yra pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą ir išvengti įpareigojimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo prašoma M. N. skundo netenkinti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Iš administracinio nusižengimo nutarimo Nr. Nr. 88-ANR_N-808-2019, priimto 2019 m. balandžio 18 d., nustatyta, kad M. N. 2019 m. balandžio 16 d., (duomenys neskelbtini), esančio namo bendro naudojimo kieme tyčia nukirto 12 vienetų kieme augusių ir R. G. priklausiusių tujų, tuo jai padarydamas 108 eurų materialinę žalą. Jam paskirta 50 eurų bauda ir jis įpareigotas R. G. atlyginti patirtą 108 eurų turtinę žalą (ROIK: 19100024686, b. l. 2).

Iš R. G. 2019 m. balandžio 16 d. pareiškimo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 16 d., apie 11 val. 00 min., jai išėjus į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė išrautas ir nukapotas jai, t. y. R. G., priklausančias tujas. Minėtas tujas R. G. buvo pasodinusi bendro naudojimo vietoje prie tvoros. Viso išrauta 12 vienetų tujų, kurių aukštis nuo 1 metro iki 1,60 metro. Tujos buvo pasodintos prieš 2,5 metų. R. G. nurodė, kad vieną tują vertina 9 eurais, iš viso jai padaryta 108 eurų turtinė žala. Tujas iškirto M. N., kuris tujų iškirtimą motyvavo tuo, kad negali privažiuoti prie jam priklausančių sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau M. N. niekada neminėjo, kad jam tujos trukdo, jei tai būtų pasakęs R. G., ji tujas būtų persodinusi (ROIK: 19100024686, b. l. 3).

Iš VĮ „Registrų centras“ sąrašo nustatyta, kad M. N. priklauso 3 butai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamojo proceso teisei administracinių nusižengimų tyrimo procese tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą. Teismui nustačius, kad yra esminių trūkumų administracinių nusižengimų byloje arba teismui sunku nustatyti papildomas administracinių nusižengimų bylos aplinkybes, administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia (lot. be kita ko) ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Iš teismui pateiktos medžiagos bei skundo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad tyrimas dėl R. G. pareiškimo buvo atliktas nesurinkus visapusiškos informacijos apie įvykį, o būtent pareiškėjos R. G. pareiškime yra nurodyta, kad M. N. 2019 m. balandžio 16 d., (duomenys neskelbtini), esančio namo bendro naudojimo kieme tyčia nukirto 12 vienetų kieme augusių tujų. M. N. paaiškinime prie 2019 m. balandžio 18 d. Protokolo nurodė, kad tujos R. G. nepriklauso. Iš VĮ „Registrų centras“ sąrašo nustatyta, kad M. N. priklauso 3 butai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Taigi, jau vien pradinėje tyrimo stadijoje, priėmus iš pareiškėjos R. G. pareiškimą ir toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, turėjo būti daroma prielaida, jog galimai yra padaryti du administracinės teisės pažeidimai, numatyti ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) ir ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas). Pastebėtina, kad pateiktame Skunde (b. l. 2), taip pat bylos nagrinėjimo metu M. N. parodė, kad tujos auga bendro naudojimo teritorijoje, jam name priklauso keli butai, o kadangi ant tujų pilamos fekalijos, institucijos į jo skundus dėl to nereagavo, jis pats iškirto tujas, viską sutvarkė.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nukentėjusiąja pripažino R. G., remdamasi tik jos parodymais. Pastebėtina, jog nebuvo surinkti įrodymai, patvirtinantys, kas yra iškirstų tujų savininkas. Teismo posėdžio metu R. G. parodė, kad tujas sodino ji prieš 2,5 metų, tujų pirkimo dokumentų neišsaugojo. M. N. parodė, jog tujos buvo jam įsigyjant butus prieš 10 metų. Nagrinėjamu atveju, esant prieštaringiems parodymams jau pradėjus administracinio nusižengimo teiseną derėjo patikrinti parodymus, nustatyti ir apklausti R. G. nuomojamo buto savininką, kaimynus, kad nustatyti ir patvirtinti įrodymais, kas yra nukentėjusysis šioje byloje.

Dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį pastebėtina, jog turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą bei atribojant administracinę nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą kriminalinė (baudžiamoji) atsakomybė atsiranda nuo trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir kaltininką. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų, todėl pareiga pagrįsti reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenka ne tik nukentėjusiajam bei ir valstybiniam kaltintojui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Atsižvelgiant į tai, kad klausimams, kurių nereglamentuoja ANK normos, mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) taikomos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, todėl daroma išvada, kad ir administracinių nusižengimų bylose tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę rinkti duomenis apie administraciniu nusižengimu padarytą žalą, nes tai vienas iš ANK 115 straipsnyje įtvirtinto nusižengimo sudėties požymių. Todėl policijos pareigūnai privalo rinkti įrodymus, kad nustatyti žalos dydį.

Nagrinėjamoje byloje žalos dydis nustatytas remiantis R. G. pareiškime nurodyta 108 eurų žala, kuri tėra jos subjektyvus vertinimas, nepagrįstas jokiais duomenimis. Tiriant bylą nebuvo matuota, kokio dydžio tujos iškirstos, kokia tokio dydžio tujų kaina (duomenys neskelbtini), iš kurios, kaip nurodė, tujas pirko R. G., ar koks kituose medelynuose tokių tujų kainų vidurkis. Tik įvertinus šias aplinkybes galima spręsti, ar M. N. trauktinas administracinėn, ar baudžiamojon atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nebuvo pakankamai aktyvi, nesurinkti visi būtini įrodymai pažeidimo (pažeidimų) sudėčiai nustatyti, netirti visi būtini galimai padarytų nusižengimų sudėties požymiai, nepatikrinti parodymai, bei neišsiaiškintos tyrimui svarbios aplinkybės.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos apžiūras; parodymą atpažinti; akistatas; parodymų patikrinimą vietoje ir pan., o atlikdami šiuos veiksmus turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis. Kiekvienas atliekamas procesinis veiksmas turi būti fiksuojamas ANK nustatyta tvarka, tačiau byloje Nr. ROIK: 19100024686 yra tik asmens, kurio atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena, apklausa, pareiškėjos R. G. pareiškimas su fotonuotraukomis ir VĮ „Registrų centras“ pažyma dėl butų sąrašo adresu Vasarnamių g. 12, Ukmergė. Jokie kiti tyrimo veiksmai, numatyti ANK 593 straipsnyje bei BPK atlikti nebuvo. Tai leidžia teismui teigti, jog policijos pareigūnai administracinių nusižengimų tyrimų procesinių veiksmų, kad būtų visapusiškai, nešališkai ir objektyviai ištirtos pareiškėjos R. G. pastebėtos veikos aplinkybės, neatliko, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, kas sąlygojo tai, kad buvo priimtas nutarimas, kuris nėra pagrįstas visapusišku įvykio aplinkybių ištyrimu. Be to, kaip jau yra pažymėta, priimant šį nutarimą nebuvo vertinama, jog galimai yra padarytas ne vienas, o du ANK pažeidimai, ar net Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatyta nusikalstama veika.

Išnagrinėjus šią bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą dėl nutarimo panaikinimo, darytina išvada, jog skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas nesurinkus ir neištyrus visų svarbių bylai įrodymų ir dėl to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 18 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

ANK 642 straipsnis, nurodo, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas panaikina nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą tuo atveju, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Kadangi, teismo manymu, dėl M. N. pareiškimo tyrimo nustatytos būtent tokios aplinkybės, teismas panaikina 2018 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, išsamiam papildomam tyrimui atlikti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. N. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą (ROIK: 19100024686) panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.