- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-263-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00793-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- M. Z.
- Ieškovas
- UAB „Odmantė“
- Trečiasis asmuo
- UAB „LIT Popierius“
- Kategorijos
- 44.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Odmantė“ ieškinį atsakovui M. Z. dėl baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „LIT Popierius“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 20 000 Lt baudą, 6 proc. metines palūkas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas iki 2011-09-27 buvo ieškovo darbuotojas, nuo 2010-05-11 laikinai ėjo bendrovės vadovo pareigas. Atsakovo darbo ieškovo įmonėje metu ieškovas ir atsakovas buvo sudarę Nekonkuravimo sutartį, kuria nustatytas atsakovo įsipareigojimas neatskleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims, įskaitant informacijos apei ieškovo klientus, vartotojus, verslo pasiūlymus. Tačiau nutrūkus šalių darbo santykiams, itin sumažėjo ieškovo prekių apyvarta. Ieškovas išsiaiškino, kad buvę jo pirkėjai analogiškas prekes perka iš trečiojo asmens – UAB „LIT Popierius“, kurio ½ dalies akcijų savininkas yra atsakovas. Ieškovas mano, kad atsakovas perdavė trečiajam asmeniui konfidencialią ieškovo informaciją, todėl trečiasis asmuo įgijo pranašumą, konkuruodamas su ieškovu, o ieškovas patyrė nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas jokios informacijos, kurią sužinojo dirbdamas pas ieškovą, trečiajam asmeniui neatskleidė, o ieškovas neįrodė, kad informacija buvo perduota. Atsakovas UAB „LIT Popierius“ nepriima ir nepriėmė jokių sprendimų dėl bendrovės veiklos, o akcijas įsigijo tik po tai, kai ji buvo įsteigta ir jau buvo pradėjusi vykdyti savo veiklą. Ieškovas neįrodė jokių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 20 000 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 20 000 Lt – nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovui iš atsakovo 4 822 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 24,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas konstatavo, kad atsakovas po darbo sutarties su ieškovu nutraukimo perdavė informaciją apie šios bendrovės klientus, jiems parduodamų prekių asortimentą ir kainas bei rinkodaros principus analogišką veiklą vykdančiam trečiajam asmeniui. Nurodytos informacijos perdavimą patvirtina, kad 2011-09-27 nutraukta ieškovo ir atsakovo darbo sutartis, tai, kad 2011-09-30 atsakovas įsigijo 50% UAB „LIT Popierius“ akcijų, be to, jų turi ir atsakovo brolis M. Z.. Be to, trečiasis asmuo vykdo analogišką kaip ir ieškovas veiklą. Didžioji UAB „LIT Popierius“ pajamų dalis (81,21%) 2011 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais gauta iš buvusių ieškovo pirkėjų. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad UAB „LIT Popierius“ pasinaudojo informacija apie ieškovo prekių pirkėjus, kainodarą ir ieškovo prekių kainas tam, kad ieškovo pirkėjams parduotų UAB „LIT Popierius“ prekes, analogiškas ieškovo pardavinėjamoms prekėms. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybės apie ieškovo ryšius su UAB „LIT Popierius“ ir apie ieškovo bei trečiojo asmens sutampančius prekių pirkėjus yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad konfidencialią ieškovo informaciją trečiajam asmeniui perdavė atsakovas. Be to, ieškovo atskleista informacija buvo konfidenciali, nes ji atitinka Nekonkuravimo sutarties 1.1. p. a) ir e) papunkčiuose aprašytą informaciją, ši informacija suteikė trečiajam asmeniui konkurencinį pranašumą, kadangi turėdama ieškovo pirkėjų, jiems parduodamų prekių ir jų kainų duomenis, UAB „LIT Popierius“ įgijo galimybę tas pačias prekes tiems patiems pirkėjams pasiūlyti už šiek tiek mažesnę kainą ir užsitikrinti, kad pirkėjai prekių kainą sumokėtų ne ieškovui, o konkuruojančiai įmonei. Teismas pažymėjo, kad ieškovui reikalaujant, jam iš atsakovo priteistina sutartyje numatyta bauda – 20 000 Lt, o mažinti šios baudos nėra pagrindo. Ieškovo nuostoliai dėl atsakovo veiksmų yra žymūs, ketvirtadaliu sumažėjusi apyvarta yra pakankamas pagrindas ieškovo nuostolius pripažinti žymiais, o baudos dydį – protingu ir sąžiningu. Be to, šalys, pasirašydamos sutartį, numatė, kad galimi baudos dydžio nuostoliai dėl sutarties nuostatoms prieštaraujančių veiksmų, dėl visų Nekonkuravimo sutarties sąlygų susitarė laisva valia. Atsakovas nenurodė aplinkybių, išvardintų CK 6.204 str. 2 d., kurios leistų taikyti CK 6.204 str. 3 d. numatytą teismo įsikišimą į sutartimi sureguliuotus šalių tarpusavio santykius. Tad sutartyje įtvirtintas netesybų (baudos) dydis atitinka šalių valią, nėra neprotingo dydžio, lyginant su ieškovo nuostoliais.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Nekonkuravimo sutartį atsakovas sudarė būdamas ieškovo darbuotojas, byloje nenustatyta, kad ieškovas ir atsakovas būtų turėję verslo ryšių ir kad konfidenciali ieškovo informacija atsakovui tapo žinoma dėl verslo ryšių su ieškovu. Todėl nėra pagrindo ieškovui iš atsakovo priteisti CK 6.210 str. 2 d. nustatyto dydžio (6 proc.) metines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir nors turėjo aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą, ar ieškovas ir trečiasis asmuo yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas atskleidė konfidencialią informaciją, ar tokiais veiksmais buvo padaryta ieškovui žala, tačiau neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, neatskleidė reikšmingų bylos aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nepasisakė dėl atsakovo ir trečiojo asmens į bylą pateiktų įrodymų, argumentų ir paaiškinimų.Byloje neįrodyta, kad atsakovas savo interesais pasinaudojo ieškovo įmonėje sukaupta informacija apie prekių kainas bei klientų sąrašus, jų kontaktinius duomenis, teikiamų paslaugų kainodarą ir pan., taip pat neįrodyta, kad atskleidė kokią nors informaciją. Informacija apie ieškovo prekių kainas negali būti laikoma konfidencialia informacija, nes ji laisvai prieinama kiekvienam, norinčiam ją gauti – bet kuri konkurencine veikla užsiimanti bendrovė gali kreiptis į ieškovą su prašymu pateikti komercinį pasiūlymą, iš kurio bus matyti visos ieškovo prekių asortimento kainos. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kopijavęs ar kitu būdu pasidaręs bendrovės dokumentų kopijas. Jeigu kainos kiekvienam verslo subjektui būtų skirtingos, atsakovas tikrai nebūtų sugebėjęs atsiminti visų prekių kainų konkretiems ieškovo klientams. Aplinkybė, kad dalis ieškovo klientų tapo trečiojo asmens klientais, neįrodo ieškovo klientų sąrašo atskleidimo fakto. Trečiasis asmuo, ieškodamas klientų, iš viešai prieinamos informacijos surinko duomenis apie 500 Lietuvos bendrovių ir joms išsiuntė komercinius pasiūlymus. Tai, jog dalis tokių įmonių buvo ieškovo klientai, yra tik sutapimas. Tokia klientų paieškos sistema yra normali praktika ir negali būti laikoma nesąžininga veikla.Dalis nekonkuravimo susitarime nurodytų duomenų apskritai negali būti laikomi konfidencialia informacija, kadangi jų atskleidimas nekeltų pavojaus įmonės konkurencingumui, konfidencialia informacija negali būti duomenys, kuriuos įstatymas pripažįsta viešais – finansiniai duomenys, įmonės darbuotojai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas patyrė būtent 20 000 Lt žalą, be to, ieškovo pajamos galėjo sumažėti ir dėl kitų priežasčių: iš darbo išėjus atsakovui (geram darbuotojui), nustojus prekiauti tam tikromis prekėmis (pvz. deimantiniais diskais), rinkoje atsiradus daugiau konkurentų ir tt. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas ar trečiasis asmuo būtų naudojęsi ieškovo reputacija, vardu, bet kokiomis potencialią reikšmę turinčiomis žiniomis, siekdami įgyti konkurencinį pranašumą. Be to, 20 000 Lt bauda yra per didelė, ypač įvertinus, kad atsakovas ieškovo įmonėje gavo tik 1 minimalaus mėnesinio atlygio dydžio atlyginimą per mėnesį.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimas turi savo specifiką, nes sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiau reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pasinaudojo ieškovo komercine paslaptimi: praėjus vienai dienai po darbo santykių tarp ieškovo ir atsakovo pabaigos, buvo įsteigtas trečiasis asmuo, 2011-09-30 atsakovas įsigijo 50 proc. trečiojo asmens akcijų, o 2011-11-04 iš akcininkės E. Š. 50 proc. trečiojo asmens akcijų įsigijo atsakovo brolis. Po darbo santykių nutraukimo krito ieškovo apyvarta. Be to, trečiasis asmuo nuo 2011-09-29 iki 2011-10-30 dirbo su 5 nebendrais klientais, tuo tarpu bendrų klientų su buvo net 23. Trečiasis asmuo 2011 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais dirbo su 15 nebendrų klientų, tuo tarpu su ieškovu susijusių klientų buvo 30, t.y. 66,66 proc. Ieškovas teismui pateikė paskaičiavimus, kad 2011 m. rugsėjo – spalio mėnesį bendriems klientams išrašytų sąskaitų suma sudarė 81,21 proc. visų trečiojo asmens pajamų. Toks klientų sutapimas neįmanomas, negavus informacijos apie ieškovo klientus. Komercinio pasiūlymo atskiram galimam ieškovo prekių pirkėjui pateikimas neatskleidžia, už kokią kainą tos pačios prekės siūlomos kitiems ieškovo prekių pirkėjams, juo labiau, kad atitinkamos kainos nėra vienodos visiems ieškovo klientams. Ieškovas yra pateikęs 2012-03-12 paaiškinimus, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo, parduodamas prekes sutampantiems klientams, keisdavo tos pačios prekės kainą tokiu būdu, kad prekės kaina būtų bent keliais centais mažesnė ar tapati ieškovo taikytoms prekių kainoms. Su ieškovu susijusiems klientams trečiasis asmuo komercinius pasiūlymus išsiuntė iškart po trečiojo asmens veiklos vykdymo pradžios. Trečiasis asmuo su ieškovo klientais bendravo kryptingai ir tikslingai. Į ieškovo klientus kreiptasi anksčiau nei į kitus klientus. Byloje nagrinėjamas sutartinės atsakovo atsakomybės klausimas, todėl byloje pateiktas reikalavimas priteisti 20 000 Lt dydžio baudą yra paremtas ginčo šalių sutartyje numatyta sutartinės civilinės atsakomybės forma – bauda. Dėl šio baudos dydžio abi šalys sutarė. Byloje įrodyta, kad trečiasis asmuo įgijo akivaizdų pranašumą prieš ieškovą, kadangi žinojo ieškovo klientų rekvizitus bei kainą, už kurią jiems prekes siūlė ieškovas, o atsakovas atskleidė trečiajam asmeniui duomenis apie tai, su kuo ieškovas sudaro sandorius ir už kokią kainą. Atsakovo kaltė pagal CK 6.248 str. 1 d. yra preziumuojama, todėl atsakovas privalo įrodyti kaltės nebuvimą. Žalos dydžio ieškovas neprivalo įrodinėti, nes atsakovui dėl sutarties pažeidimo kilo sutartinė atsakomybė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2008-05-10 iki 2011-09-27 buvo ieškovo darbuotojas, o nuo 2010-05-12 jis buvo paskirtas laikinai eiti ieškovo direktoriaus pareigas (I t., b.l. 26-29; 30). 2008-05-12 tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta Nekonkuravimo sutartis, kurios 3.2 p. šalys įtvirtino, jog atsakovui atskleidus ieškovo konfidencialią informaciją bet kokiai trečiajai šaliai negavus raštiško ieškovo administracijos vadovo sutikimo, nepriklausomai nuo šios informacijos atskleidimo formos, atsakovas sumoka ieškovui 20 000 Lt baudą. 2011-09-27 tarp šalių pasibaigus darbo santykiams, ieškovas 2011-09-30 įsigijo trečiojo asmens UAB „LIT Popierius“, kuris užsiima iš esmės analogiška veikla kaip ir ieškovas, 50 proc. akcijų, o tuo metu krito ieškovo pardavimo pajamos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė Nekonkuravimo sutarties nuostatas ir atskleidė konfidencialią ieškovo informaciją trečiajam asmeniui. Apeliaciniu skundu atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, nemotyvavo teismo sprendimo, be to, byloje nėra įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad teismo išvados yra motyvuotos, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ištyrus ir tinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, o priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Bylos duomenimis taip nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šališkai ir dėl to nepagrįstai palaikytų ar vadovautųsi tik ieškovo pozicija, jo argumentais, ar atliktų kitus veiksmus, kurių pagrindų galima būtų spręsti dėl teismo išankstinio nusistatymo prieš atsakovą ar jo išdėstytų argumentų neįvertinimą.
Minėta, kad atsakovas ir ieškovas 2008-05-12 Nekonkuravimo sutartimi numatė, jog atsakovas neatskleis konfidencialios ieškovo informacijos be ieškovo sutikimo, o priešingu atveju, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 20 000 Lt baudą. Sutarties 1.1 ir 1.2 p. šalys konkrečiai susitarė, kokie duomenys yra laikomi bendrovės konfidencialia informacija, t.y. ieškovo kainų formavimo, pardavimų ir rinkodaros strategija, veiklos būdai, koncepcija, informaciją apie ieškovo verslo operacijas, verslo pasiūlymus, kuriuos ieškovas yra gavęs arba pateikęs. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl komercinės paslapties reglamentavimo ir jos galimo turinio apimties (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007) bei remiantis CK 1.116 str. nuostatomis, nenustatyta, kad tokia ieškovo informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi. Informacija apie formuojamas ieškovo kainas konkretiems klientams, jo rinkodaros strategija, verslo pasiūlymai klientams negali būti laisvai prieinami kitiems asmenims, ieškovas ėmėsi pastangų išsaugoti tokią informaciją ir jos slaptumą, nurodė šią informaciją Nekonkuravimo susitarime, o tokie duomenys atsakovui buvo žinomi. Be to, informacija apie klientams sudaromas, siūlomas kainas bei ieškovo rinkodaros strategija turi potencialią komercinę vertę, kadangi konkuruojantis su ieškovu subjektas, gavęs tokią informaciją, tas pačias prekes pirkėjams gali siūlyti už bent šiek tiek mažesnę kainą ir užsitikrinti iš tokių klientų gaunamas pajamas, todėl atsakovas neturėjo teisės tokios informacijos atskleisti ir komercinėje veikloje tokia informacija pasinaudoti. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi pripažino, kad Nekonkuravimo sutarties 3.2 p., numatantis įsipareigojimą tokios informacijos neatskleisti, yra galiojantis, minėta Nekonkuravimo sutarties nuostata šalims yra privaloma, be to, šalys šią sutartį privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.).
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 4 d. įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, o pagal LR Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p., 4 d. (redakcija, galiojusi nuo 2011-05-03 iki 2012-05-01), ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio ūkio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant nesąžiningos konkurencijos bylas būtina atsižvelgti į įrodinėjimo specifiką, nes priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebūna tiesioginių įrodymų, o iš esmės remiamasi netiesioginiais įrodymais. Tą patvirtina ir formuojama teismų praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo veikia toje pačioje rinkoje, abi įmonės užsiima raštinės reikmenų, kasos aparatų juostų, popieriaus ir panašaus pobūdžio prekių prekyba ir yra konkuruojantys verslo subjektai. Byloje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „LIT Popierius“ Juridinių asmenų registre įregistruotas kitą dieną po darbo santykių tarp ieškovo ir atsakovo pabaigos, t.y. 2011-09-28, tuo tarpu atsakovas iškart po to – 2011-09-30 – tapo šios naujos kompanijos 50 proc. akcijų savininku, 2011-11-04 kitą trečiojo asmens akcijų dalį įsigijo atsakovo brolis (I t., b.l.37-38; 40). Pažymėtina, kad įmonės akcininkas formuoja įmonės verslo ir kainodaros politiką, yra neabejotinai suinteresuotas įmonės pelnu, o bendrovės valdymo organai veikia bendrovės ir jos akcininkų naudai (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d.), todėl akivaizdu, kad atsakovas, būdamas trečiojo asmens akcininku, buvo suinteresuotas sėkminga trečiojo asmens veikla ir pajamomis. Nesutiktina su apeliantu, kad vien tik konkuruojančios įmonės įsteigimas savaime nereiškia nekonkuravimo nuostatų pažeidimo, nes pagal šalių sudarytos nekonkuravimo sutarties 2.1 p. (d) papunktį atsakovas įsipareigojo nedalyvauti jokiame konkuruojančiame su ieškovu versle, asmeniškai arba kaip savininkas, akcininkas ir kitoks valdymo organo narys, todėl šios pareigos pažeidimas reiškia nekonkuravimo nuostatų pažeidimą. Kita vertus, sutiktina su apeliantu, kad konkuruojančios įmonės įsteigimas savaime nereiškia konfidencialios informacijos atskleidimo, tačiau šalių sudarytos sutarties kontekste ši aplinkybė vertintina, kaip jau minėta, nekonkuravimo pažeidimu bei kaip netiesioginis įrodymas nagrinėjamoje byloje. Tačiau atsižvelgus į tai, kad iškart pasibaigus atsakovo darbo santykiams su ieškovu, atsakovui pradėjus valdyti naują, tomis pačiomis prekėmis kaip ir ieškovas prekiaujančią bendrovę, ieškovo apyvarta būtent šiuo laikotarpiu, t.y. 2011 m. spalio – lapkričio mėnesį reikšmingai smuko – 2011 m. spalio mėnesio ieškovo apyvarta sudarė apie 60 proc., o lapkričio mėnesį – apie 66 proc. 2011 m. rugsėjo mėnesio apyvartos (I t.b.l. 36, III t., b.l. 80), trečiojo asmens pirkėjai didžia dalimi buvo buvę ieškovo pirkėjai, darytina išvada, kad ieškovas perdavė trečiajam asmeniui, o pastarasis pasinaudojo ieškovo kainų formavimo ir pasiūlymų klientams informacija. Tą netiesiogiai patvirtina ir byloje esantys trečiojo asmens bei ieškovo kainų palyginimai tiems patiems klientams – trečiasis asmuo buvusiems ieškovo klientams siūlė vos keliais ar keliolika centų pigesnes prekes, ką trečiasis asmuo galėjo daryti tik žinojęs ieškovo siūlytas kainas tiems patiems klientams (t. III, b.l. 113-200, t. IV b.l.1-173). Be to, iš surinktų įrodymų matyti, kad nors atsakovas, vykdydamas savo veiklą, komercinius pasiūlymus siuntė ne tik ieškovo buvusiems klientams, vis dėlto, laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2011-10-30 net 82 proc. trečiojo asmens klientų sudarė buvę ieškovo klientai, o 2011 m. rugsėjo – gruodžio mėnesį – tokių klientų buvo 67 proc., taigi didžioji dalis naujos įmonės – UAB „LIT Popierius“ pajamų sudarė lėšos, gautos iš ieškovo buvusių klientų (I t., b.l.109-199, II t., b.l. 1-67). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog įprastomis rinkos sąlygomis, trečiajam asmeniui neturint atsakovo suteiktos informacijos apie ieškovo sudaromas ir siūlomas kainas klientams bei kainodaros politiką, trečiajam asmeniui nebūtų pavykę gauti tokių pajamų iš ką tik pradėtos savo veiklos. Aplinkybė, jog trečiasis asmuo komercinius pasiūlymus išsiuntė ir kitiems klientams, nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių, be to, kitiems, ne ieškovo klientams, tokie pasiūlymai buvo išsiųsti vėliau (t. VI, b.l. 1-253). Ieškovo apyvartos kritimas būtent atsakovo valdomos naujos įmonės įsteigimo metu bei apyvartos kritimo mastas paneigia apelianto argumentus, jog ieškovo pajamos galėjo sumažėti esant ir kitoms priežastims, t.y. rinkos nuosmukiui ar išėjus iš darbo geram darbuotojui. Pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovo pajamų kritimas 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais atsirado būtent dėl to, kad buvę ieškovo klientai prekes ėmė pirkti ne be iš ieškovo, o iš trečiojo asmens, pasiūliusio mažesnes kainas, o aplinkybė, jog ieškovas, net ir esant tokioms aplinkybėms 2011 m. veikė pelningai, negali paneigti ieškovo konfidencialios informacijos atskleidimo fakto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje esančių įrodymų – ieškovo buvusio vadovo vadovavimas ką tik įsteigtai konkuruojančiai įmonei, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti dėl darbo pas ieškovą gauta konfidencialia informacija, ieškovo bendrovės apyvartos kritimas, sandorių su tais pačiais klientais sudarymas – neabejotinai leidžia konstatuoti, kad atsakovas pažeidė ne tik Nekonkuravimo susitarimo 3.1 p. nuostatą neatskleisti ieškovo konfidencialios informacijos trečiajam asmeniui, tačiau ir LR Konkurencijos įstatymo nuostatas, todėl privalo sumokėti sutartyje numatytą 20 000 Lt baudą. Minėta, kad dėl baudos dydžio šalys sutarė laisva valia, sutartimi, kuri šalims yra galiojanti ir privaloma vykdyti sąžiningai ir tinkamai, o baudos dydžio šiuo atveju negali įtakoti atsakovo atlyginimo dydis ieškovo įmonėje. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti argumentų, reiškiančių naujus skundo reikalavimus, o pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti ar papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 314, 323 str.), todėl apelianto 2013-11-20 teismui pateikti papildomi paaiškinimai ir naujai keliamas reikalavimas dėl baudos dydžio sumažinimo apeliacinės instancijos teismo nėra vertinami ir teisėjų kolegija dėl to nepasisako.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat atmetamas (CPK 93 str.). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui tokių išlaidų patvirtinančių duomenų, todėl jo prašymas taip pat netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.