Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. L. (Leonov), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas: 1. 2017 m. gruodžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2. 2018 m. balandžio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 64 str. – 55 parų areštu, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent jis:

2017 m. lapkričio 26 d. apie 11 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dešine koja spyrė savo sutuoktinei E. L. į veido kairę pusę ir padarė jai poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, tuo sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. L. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46, 51) ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, konflikto metu spyrė savo sutuoktinei į veidą. Įvykio dieną grįžo namo neblaivus, norėjo pasiklausyti muzikos, žmona neleido, o kai jis ją išvadino negražiais žodžiais - sudavė jam per veidą, dėl ko jis supyko ir spyrė jai. Žmonos atsiprašė, ji jam atleido. Dabar vėl kartu gyvena. Turi mažą vaiką. Žmona nedirba, todėl prašo neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu (b. l. 108-109). Savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b l. 54-56).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiosios E. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio dieną vyras grįžo namo neblaivus. Jų keturių mėnesių vaikas jau miegojo, todėl ji pasakė vyrui, kad nesiklausytų muzikos. Jie susipyko, vyras ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Tuomet ji sudavė jam per veidą, o jis – jai spyrė į veidą. Ji neteko sąmonės, po to atsigavusi pastebėjo, kad jai stipriai bėga kraujas iš nosies. Jai skaudėjo, nors ir nestipriai. Kreipėsi į gydytojus, ją po apžiūros iškarto paleido (b. l. 21);

-pranešimo informacija, kuria užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 26 d. 15.04 buvo gautas RVUL priėmimo skyriaus darbuotojos pranešimas, jog į jų įstaigą kreipėsi nukentėjusioji ir pranešė, kad buvo sumušta sutuoktinio (b. l. 5);

-Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. G. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 26 d. iš RVUL buvo gautas pranešimas, kad į ligoninę kreipėsi E. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri teigė, kad ją Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)sumušė vyras. Susisiekus telefonu su nukentėjusiąja buvo sužinota, kad pastaroji važiuoja pas motiną adresu A. K. g. 73-1, Vilnius. Atvykus nurodytu adresu nukentėjusioji paaiškino, kad girtas sutuoktinis koja trenkė jai į veido sritį. Pastaroji nuo pareiškimo atsisakė, būti apklausiama taip pat nenorėjo, nes buvo streso būsenoje ir turėjo prižiūrėti savo mažametį vaiką (b. l. 10);

-įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, kuriais užfiksuota įvykio vieta – namas Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13);

-gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusiosios gydymas kainavo 26,78 Eur (b. l. 18);

-apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad teismo medicinos vyresnysis ekspertas J. M. Paliulis, susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad E. L. RVUL 2017-11-26 nustatyta poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kuri atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryta paveikus kietu buku riboto paviršiaus daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Veidu atsimušdama į buką plokščią paviršių tokio sužalojimo padaryti negalėjo. Sužalojimas būdingas smūgio kietu buku riboto paviršiaus daiktu sudavimui, neatmetama, kad tai galėjo būti padaryta ir kojos smūgiu (b. l. 37);

-apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad apžiūrėta nukentėjusioji E. L. ir jos veide, po kaire akimi, matyti kraujosruva (b. l. 39-41).

Dėl veikos kvalifikacijos

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai – savo sutuoktinei E. L. bei nežymiai ją sužalojo ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Gynėja prašė iš kaltinimo pašalinti kvalifikuojantį požymį – fizinio skausmo sukėlimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-5/2014) konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Teismo manymu, nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, išreiškė savo skausmo pojūtį, duodama parodymus ir nurodžiusi, kad jai nors ir nestipriai, bet visgi skaudėjo.

Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis). Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, to ir siekia (nori), arba šis veikos padarinys yra neišvengiamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis siekė sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, jis ją mušė, sudavė vieną smūgį koja pastarajai į veidą, nuo kurio nukentėjusioji nurodė buvo net praradusi trumpam sąmonę, tai yra darė poveikį jos kūnui siekdamas sukelti fizinį skausmą, ir tai, kad jai buvo sukeltos dar didesnės pasekmės, t. y. – nežymiai sutrikdyta sveikata, nepaneigia jai fizinio skausmo sukėlimo, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai ir pagrindo iš kaltinimo šalinti fizinio skausmo sukėlimą nėra.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 26,78 Eur civilinis ieškinys nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti yra patvirtintas rašytiniais įrodymais, kaltinamasis jį pripažįsta, todėl jis tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, kaltės formą - tyčią, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą ir liekamąsias pasekmes, į tai, kad ji kaltinamajam atleido ir prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, nes jai vienai yra sunku prižiūrėti mažametį vaiką, į kaltinamojo asmenybę ir į šeimyninę padėtį (nedirba, vedęs, augina mažametį vaiką), baustas administracine tvarka (b. l. 67), teistas 2 kartus, tačiau nusikalto prieš priimant jo atžvilgiu pirmesnius 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuosius įsakymus, kuriais bausmės subendrintos, todėl laikytina, kad nusikalto būdamas neteistu. Įvertinus aplinkybių visumą, jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta mažesnė nei vidutinė su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina 1/3 dalimi, ir dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2018 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Teismas, parinkdamas pridedamos bausmės dydį, konstatuoja, kad vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), o bausmės dydis turėtų būti toks, kad kaltinamasis realiai galėtų bausmę atlikti. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo materialinę ir šeimos padėtį (nei jis, nei sutuoktinė nedirba, abu augina mažametį vaiką), jam pridedamos viešųjų darbų bausmės dydis nustatomas artimas minimaliam, kuris yra numatytas BK 46 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. L. (Leonov) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu šią bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (55 paromis arešto) ir galutinę bausmę paskirti 61 (šešiasdešimt vieną) parą arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. L. 26,78 Eur (dvidešimt šešis eurus 78 euro centus) nukentėjusiosios E. L. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.