Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V., jo atstovui advokatui V. Z., PK atstovui Juozui Grigui, Druskininkų savivaldybės administracijos atstovei V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog S. V. 2011-12-01 nuo 9.40 val. iki 10 val. viešoje vietoje prie Druskininkų miesto savivaldybės, adresu Vilniaus al. 18, Druskininkuose, organizavo ir vedė piketą, neinformavęs savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo, nesilaikė įstatymu nustatyto 25 metrų atstumo nuo įėjimo į savivaldybę. Taip pat mitingo metu naudojo visuomenei nepriimtinas nuomonės išreiškimo formas – karsto padėjimas prie įėjimo į savivaldybės patalpas, bei demonstruodamas tokius daiktus ciniškai pažeidė dorovę. Be to, 2011-12-01 10 val. savivaldybės tarybos 7 posėdžių salėje, adresu Vasario 16 g. Druskininkuose, toliau tęsė piketą, t. y., išdėliojus plakatus reiškė savo nuomonę žodžiu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 str. 3 d., 4 d., 8 str. 1 d. 3 p., tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁷ str. 1 d.

S. V. neigė pažeidimą ir savo kaltę, nurodė, kad jokio piketo jis neorganizavo, pikete nedalyvavo, išreiškė savo nuomonę dėl Druskininkų visuomeninės pirties, kiti asmenys atvyko prie savivaldybės patys, jis tik atvežė savo mašina karsto imitaciją, taip reikšdamas savo nuomonę, plakatų kitiems asmenims nedalino, kitų asmenų, išskyrus R. M., nepažįsta.

Druskininkų PK atstovas ir Druskininkų savivaldybės administracijos atstovė nurodo, jog S. V. 2011-12-01 organizavo ir vedė piketą prie savivaldybės pastato, nesilaikydamas įstatyme nustatyto 25 metrų atstumo, demonstruodamas karstą, padėtą prie savivaldybės centrinio įėjimo durų, ciniškai pažeidė visuomenės dorovę, piketą tęsė savivaldybės posėdžių salėje, išdėliojant plakatus, bei reikšdamas savo nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo patvirtina Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), byloje esančios nuotraukos (b. l. 12), kuriose matyti, kad ant Druskininkų savivaldybės pastato laiptų stovi padėtas karstas, o keliais laipteliais žemiau - stovi S. V., filmuota medžiaga (b. l. 36), kita bylos medžiaga.

Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Taigi, teisė į taikius susirinkimus nėra absoliuti, ji tam tikrais atvejais gali būti ribojama įstatymu, kurio nuostatos yra privalomos.

ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą, taigi ši norma yra blanketinio pobūdžio. 1993 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 (Aktuali redakcija nuo 2008-06-17 Nr. I-317) 6 str. 3 d. nustatyta, kad neleidžiama organizuoti susirinkimų, mitingų, piketų ir kitokių grupių ar pavienių asmenų akcijų valstybės valdžios ir valdymo įstaigose, savivaldybių, policijos, bausmių atlikimo, socialinės reabilitacijos, taip pat krašto apsaugos, saugumo tarnybos, prokuratūros, teismų patalpose, kariniuose daliniuose ir objektuose, valstybiniuose bankuose, atominės energetikos ir kitose specialaus darbo saugos režimo arba ginkluotos sargybos saugomose įmonėse. Susirinkimo įstatymo 6 str. 4 d. nustatyta, kad susirinkimai prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento rezidencijos, Vyriausybės bei teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, prokuratūros, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijų įstaigų, karinių dalinių bei kitų specialaus darbo saugos režimo ar ginkluotos sargybos saugomų objektų - ne arčiau kaip 25 metrai nuo pagrindinio įėjimo į šiuos pastatus bei objektus, ir visais atvejais garantuojamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie jų. Pagal Susirinkimų įstatymo 3 straipsnį susirinkimu šio įstatymo prasme laikomi mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, įvairios eitynės, kitokie taikūs beginkliai susirinkimai. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąvoka „susirinkimas“ aiškinama kaip gyventojų ar narių bendras dalyvavimas svarstant kokį nors klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N10-988/2005). Piketo sąvokos išaiškinimo Susirinkimų įstatyme nėra. Tačiau pagal lietuvių kalbos žodyną (internetinė nuoroda http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/P/piketas) piketas suprantamas kaip nedidelis lauko sargybos būrys; būrys streikininkų, budinčių prie vartų ir neleidžiančių streiklaužių; grupė protestuojančių žmonių su politinio ar visuomeninio turinio plakatais. Iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 12) matyti, kad 2011 m. gruodžio 1 d. prie Druskininkų savivaldybės pastato paradinio įėjimo, ant laiptų stovi karsto imitacija, prie jo padėtas užrašas „Atiduokite Druskininkų pirtį miestui“, o penkiomis pakopomis žemiau stovi S. V.. Iš filmuotos vaizdo medžiagos (b. l. 36) matyti, kad priešais Druskininkų savivaldybės įėjimą ant pėsčiųjų tako stovi grupė žmonių su plakatais, kurių turinys susijęs su Druskininkų pirtimi. Iš vaizdo įrašo matyti, kad visi asmenys, kurie laiko plakatus, elgėsi santūriai, viešų pasisakymų nedarė. Iš vaizdo medžiagos (b. l. 36) matyti, kad S. V., stovėdamas ant savivaldybės laiptų, priešais susirinkusius piketuotojus, vienintelis viešai pasisakė dėl Druskininkų viešosios pirties, šūkaliojo. Be to, S. V. paaiškinimas, kad jis organizavo karsto imitacijos pristatymą prie Druskininkų savivaldybės pastato, karstą padėjo atnešti kiti asmenys, atitinka byloje esančių piketų dalyvių paaiškinimus (b. l. 19-23), kad S. V. jų paprašė padėti karsto imitaciją ant Druskininkų savivaldybės laiptų. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog 2011-12-01 prie Druskininkų miesto savivaldybės vyko piketas, jame dalyvavo 7-8 žmonės ir jį vedė S. V. stovėdamas ant Druskininkų savivaldybės laiptų, kurie akivaizdžiai yra artimesniu nei 25 metrai atstumu, tuo S. V. pažeidė Susirinkimo įstatymo 6 str. 4 d. reikalavimus. Atsižvelgdamas į vaizdo medžiagoje užfiksuotą asmenų su plakatais kiekį, teismas sprendžia, jog apie susirinkimo organizavimą informuoti savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo nebuvo reikalinga (Susirinkimų įstatymo 9 str. 4 d.). Iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad 2011-12-01 piketo dalyviai nuėjo į Druskininkų savivaldybės posėdžių salę, išdėliojo pirmoje posėdžių salės eilėje plakatus, o S. V. replikos, nors ir buvo susiję su Druskininkų pirtimi, buvo bendro pobūdžio, drumstė posėdžio eigą, ir nelaikytinos pasisakymu posėdyje svarstytu klausimu, todėl teismas turi pagrindo manyti, jog S. V. veiksmai Druskininkų savivaldybės posėdžių salėje pagrįstai pareigūnų įvertinti, kaip piketo tęsinys, ir šiais veiksmai S. V. pažeidė Susirinkimų įstatymo 6 str. 3 d. reikalavimus. Iš nuotraukos, esančios byloje, matyti, kad 2011 m. gruodžio 1 d. prie Druskininkų savivaldybės pastato paradinio įėjimo ant laiptų stovi daiktas, kurį pagal spalvą, jo formą, dydį ir paskirtį bet kuris žmogus gali įvardyti kaip karstą. Susirinkimų įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. nustatyta, jog draudžiami susirinkimai, kurių dalyviai yra nuogi bei kitaip savo išvaizda ar turimais ir demonstruojamais daiktais ciniškai pažeidžia dorovę. Pagal lietuvių kalbos žodyną (internetinė nuoroda http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/c/ciniškas) ciniškas reiškia begėdiškas, nepadorus, nedoras, o dorovė suprantama kaip gyvenimo visuomenėje bei elgesio principai ir normos (internetinė nuoroda http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/d/dorove). Lingvistiškai aiškinant pagal Susirinkimų įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. neleidžiami susirinkimai, kuriuose begėdiškai, nepadoriai, nedorai pažeidžiami visuomenės elgesio principai ir normos. Mūsų visuomenėje nėra priimta viešai demonstruoti karsto, todėl jį naudojant ne pagal paskirtį gali būti pažeistos visuomenės elgesio normos ir principai, tačiau iš S. V. paaiškinimo, pikete dalyvavusių asmenų paaiškinimų (b. l. 19-23) matyti, kad S. V. naudojo netikrą karstą, o tik šio daikto imitaciją, be to, šiuo simboliu siekė atkreipti dėmesį į pirties netektį, o ne ką nors įbauginti ar pažeminti, nesišaipė iš karsto, mirties, nesityčiojo iš ritualinės daikto paskirties, todėl šio piketo kontekste teismas neturi pagrindo įvertinti karsto demonstravimo kaip ciniško. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo pripažinti, jog S. V. pažeidė Susirinkimų įstatymo 8 str. 1 d. 3 p., todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Įvertinus ištirtų įrodymų visetą teismas pripažįsta, jog 2011-12-01 9.40 val. iki 10 val. S. V. vedė ir dalyvavo pikete prie Druskininkų miesto savivaldybės pastato, adresu Vilniaus al. 18, Druskininkuose, nesilaikydamas įstatyme nustatyto 25 metrų atstumo, be to, piketą tęsė 2011-12-01 10 val. savivaldybės tarybos 7 posėdžių salėje, adresu Vasario 16 g. Druskininkuose, t. y., išdėliojus plakatus reiškė savo nuomonę žodžiu, šiais veiksmais pažeidė Susirinkimų įstatymo 6 str. 3 d. ir 4 d. reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁷ str. 1 d.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtina bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁷ str. 3 d., skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.