Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato tyrėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. V. (toliau – pareiškėjui) už tai, kad jis 2011-12-01 nuo 9.40 val. iki 10.00 val. viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), organizavo ir vedė piketą neinformavęs savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo, nesilaikė įstatymu nustatyto 25 m. atstumo nuo įėjimo į savivaldybę. Taip pat mitingo metu naudojo visuomenei nepriimtinas nuomonės išreiškimo formas – karsto padėjimas prie įėjimo į savivaldybės pastatą, bei demonstruodamas tokius daiktus ciniškai pažeidė dorovę. Be to, 2011-12-01, 10.00 val. (duomenys neskelbtini) salėje, adresu (duomenys neskelbtini), toliau tęsė piketą, t.y. išdėliojus plakatus reiškė savo nuomonę žodžiu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau - Susirinkimų įstatymas) 6 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tokiais savo veiksmai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 188⁷ straipsnio 1 dalyje.

Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad apeliantas savo nuomonę reiškė arčiau nei 25 m. nuo įėjimo į (duomenys neskelbtini) pastatą ir šitaip pažeidė Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 4 dalį. Teismas dėl apelianto piketo vietos pasisako labai abstrakčiai, vengia nurodyti tikslią vietą, kurioje apeliantas piketavo. Teismas padarė dvi išvadas, kad apeliantas protestavo prie (duomenys neskelbtini) pastato arčiau nei 25 m. ir, kad jis protestavo adresu (duomenys neskelbtini). Teismo aplinkybių nustatymas neatitinka nei byloje esančių įrodymų, nei įstatymų. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad atstumas skaičiuojamas ne nuo pastato sienų, tarnybinių ar paradinių įėjimų, bet įstatyme konkrečiai nurodyta, kad atstumas skaičiuojamas nuo pagrindinio įėjimo. Teismas labai laisvai interpretavo šią įstatymo nuostatą. Vienoje vietoje kalba apie paradinį įėjimą, toliau tvirtina, kad apeliantas protestavo arčiau nei 25 m. nuo paties pastato, bet niekur nepasisako, kaip yra su pagrindiniu įėjimu. Pažymėtina, kad pagrindinis įėjimas į valstybines institucijas yra žymimas oficialiomis informacinėmis lentelėmis ant įėjimo, kur nurodomas įstaigos pavadinimas, jos darbo laikas ir panašaus pobūdžio informacija. (duomenys neskelbtini) pastatas yra pastatytas kaip keli pastatai. Šių pastatų negalima laikyti pastatų kompleksu, nes kiekvienas iš pastatų turi skirtingą adresą, jam suteiktas skirtingas numeris. (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje skelbiama, kad savivaldybės adresas yra (duomenys neskelbtini). Būtent iš šios pusės ir yra savivaldybės pagrindinis įėjimas, per įėjimą, esantį šiuo adresu, į pastatą patenka daugiausiai žmonių. Tai suprasdamas apeliantas ir protestavo ne prie pagrindinio įėjimo, o iš kitos pusės, prie nepagrindinio įėjimo į savivaldybės pastatą. Prie šio įėjimo nėra jokių oficialių iškabų, kad tai yra valstybinės įstaigos pastatas. Kiekviena valstybinė institucija privalo taip įsirengti savo informacines iškabas, kad žmonės nebūtų klaidinami. Prie minėto pastato yra skulptūra, kurios informatyvumas tam tikrais, kaip šis, atvejai yra abejotinas. (duomenys neskelbtini) turi du įėjimus, iš kurių tik vienas gali būti laikomas pagrindiniu. Vienas įėjimas yra į naują pastatą, prie kurio stiklinių durų yra lentelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, o kitas įėjimas yra tas, prie kurio vyko protestas ir prie kurio nėra jokių iškabų, kurios leistų nuspręsti, kam pastatas priklauso. Teismas formaliai rašo, kad apeliantas protestavo adresu (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga liudija visai ką kita. Buvo protestuojama ne iš (duomenys neskelbtini) pusės, kur yra pagrindinis įėjimas, o iš (duomenys neskelbtini) pusės, prie nepagrindinio įėjimo. Teismas formaliai padarė nekaltą asmenį pažeidėju, padarydamas nepagrįstas išvadas, kad apeliantas protestavo prie (duomenys neskelbtini) pastato pagrindinio įėjimo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) posėdžių salėje jo veiksmai buvo vertinami kaip piketo tęsinys. Tokia teismo išvada nepilnai atspindi faktiškai buvusią situaciją. Teismas skundžiamame nutarime nenurodė motyvų, kodėl nusprendė, kad tai piketo tęsinys. Pažymėtina, kad apelianto ir kitų fizinių asmenų buvimas posėdžių salėje negali būti vertinamas kaip piketo tęsinys, kadangi nustatyta tvarka buvo užsiregistruota pasisakyti svarstomu klausimu, apeliantas viso posėdžio metu nedalyvavo, kadangi buvo išvežtas į policijos komisariatą, į salę buvo grąžintas jau išnagrinėjus pirties klausimą, apie tai sužinojęs apeliantas emocingai reagavo į šią žinią, kadangi jam rūpimu klausimu pasisakyti negalėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad apelianto veiksmuose nebuvo Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimo ir administracinė atsakomybė negalėjo būti taikoma.

Motyvuojamoji dalis

S. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis LR ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ši norma, apibrėždama apeliacinio proceso ribas, kartu reiškia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmos instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, ar nepadarė kitų pažeidimų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui.

Pareiškėjas nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188⁷ straipsnyje, t. y. jis nubaustas už susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimą. LR ATPK 188⁷ straipsnio norma yra blanketinė, nukreipiamojo pobūdžio. Tai reiškia, kad minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių reikia ieškoti kitame norminiame teisės akte.

Susirinkimų rengimo, organizavimo, vedimo tvarką apibrėžia Susirinkimų įstatymas, kurio nuostatos taikytinos ir susirinkimų, mitingų, piketų, kitokių grupių ar pavienių asmenų akcijų dalyviams bei organizatoriams. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neleidžiama organizuoti susirinkimų, mitingų, piketų ir kitokių grupių ar pavienių asmenų akcijų valstybės valdžios ir valdymo įstaigose, savivaldybių, policijos, bausmių atlikimo, socialinės reabilitacijos, taip pat krašto apsaugos, saugumo tarnybos, prokuratūros, teismų patalpose, kariniuose daliniuose ir objektuose, valstybiniuose bankuose, atominės energetikos ir kitose specialaus darbo saugos režimo arba ginkluotos sargybos saugomose įmonėse. Susirinkimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad susirinkimai prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento rezidencijos, Vyriausybės bei teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 m., o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, prokuratūros, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijų įstaigų, karinių dalinių bei kitų specialaus darbo saugos režimo ar ginkluotos sargybos saugomų objektų – ne arčiau kaip 25 m. nuo pagrindinio įėjimo į šiuos pastatus bei objektus, ir visais atvejais garantuojamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie jų. Iš šios normos analizės seka, kad susirinkimų laisvė, garantuojama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje, nėra absoliuti. Šios teisės praktinis įgyvendinimas gali būti suvaržytas. Suvaržymai leidžiami tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Įstatymo, varžančio minėtos teisės praktinį įgyvendinimą, nuostatos yra privalomos.

Byloje nustatyta, kad 2011-12-01 prie (duomenys neskelbtini) pastato įėjimo ant laiptų stovi karsto imitacija, prie jos padėtas užrašas „Atiduokite Druskininkų pirtį miestui“, o penkiomis pakopomis žemiau stovi S. V.. Priešais (duomenys neskelbtini) įėjimą ant pėsčiųjų tako stovi grupė žmonių su plakatais, kurių turinys susijęs su Druskininkų pirtimi. Visi asmenys, kurie laikė plakatus, elgėsi santūriai, viešų pasisakymų nedarė. S. V., stovėdamas ant savivaldybės laiptų, priešais susirinkusius piketuotojus, vienintelis viešai pasisakė dėl Druskininkų viešosios pirties, šūkaliojo. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad prie (duomenys neskelbtini) laiptų, kurie akivaizdžiai artimesni nei 25 m. atstumu nuo pastato, vyko piketas, jame dalyvavo 7-8 žmonės, S. V. piketą vedė ir taip pažeidė Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas taip pat konstatavo, kad piketo dalyviai, 2011-12-01, nuėjo į (duomenys neskelbtini) posėdžių salę, išdėliojo pirmoje posėdžių salės eilėje plakatus, o S. V. replikos, nors ir susijusios su Druskininkų pirtimi, buvo bendro pobūdžio, drumstė posėdžio eigą, ir nelaikytinos pasisakymu posėdyje svarstytu klausimus. Dėl šių aplinkybių teismas nustatė, jog S. V. veiksmai (duomenys neskelbtini) posėdžių salėje pagrįstai pareigūnų įvertinti kaip piketo tęsinys.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokiomis apylinkės teismo išvadomis, kurios padarytos įvertinus visus byloje suriktus įrodymus. LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apylinkės teismas, spręsdamas, ar pareiškėjas kaltas dėl LR ATPK 188⁷ straipsnyje nustatyto pažeidimo padarymo, pagrįstai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, filmuota vaizdo medžiaga, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje apklausti liudytojai R. M., S. M., V. P., V. V. aiškiai nurodė, kad mitingo iniciatorius ir organizatorius buvo S. V., plakatus, kurių turinys susijęs su Druskininkų pirtimi, taip pat išdalino S. V.. Todėl nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad jis žmonių prie savivaldybės nekvietė, jų telktis neragino, jokio mitingo neorganizavo, dalyvių veiksmų nekoordinavo tik įgyvendino savo politinę teisę, kadangi jie paneigti aukščiau aptartais duomenimis.

Pareiškėjas ginčija sąvokų „organizavimas“ ir „vedimas“ tapatumą nurodydamas, kad nekyla jokių abejonių, kad jis piketą vedė, tačiau teismas, pripažindamas jį piketo dalyviu ir vedėju, galiausiai jį nubaudė kaip piketo organizatorių.

Susirinkimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad susirinkimą pradeda, jam vadovauja arba pirmininkauja ir užbaigia jo organizatoriai arba šių pakviesti asmenys, arba susirinkimo išrinkti asmenys. Susirinkimo organizatorius ir vadovas turi teisę: 1) sudrausti susirinkimo dalyvį, kuris pažeidžia viešąją tvarką ar šio įstatymo reikalavimus; 2) reikalauti, kad būtų pašalinti iš susirinkimo asmenys, keliantys netvarką, nesilaikantys įstatymų, arba prašyti tai padaryti policiją. Įvertinus minėtą įstatymo normą, galima daryti išvadą, kad susirinkimo organizavimas apima tokius veiksmus kaip jo rengimas, vadovavimas jam, susirinkimo dalyvių veiksmų koordinavimas ir pan. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas paprašė prie (duomenys neskelbtini) buvusių žmonių padėti atnešti prie įėjimo jo atsigabentą karsto imitaciją, aprūpino susirinkusius vaizdinėmis priemonėmis (įteikė plakatus, kurių turinys susijęs su Druskininkų pirtimi), stovėdamas priešais susirinkusius žmones pasisakė dėl Druskininkų pirties. Tokie pareiškėjo veiksmai pagrįstai laikytini organizavimu, kadangi sąvoka „organizavimas“, kaip jau buvo minėta, apima ne vieną veiksmą ir nebūtinai reiškia žmonių sukvietimą į mitingo vietą.

Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį rengti mitingus, susirinkimus, kitus susibūrimus arčiau kaip 25 m. nuo pagrindinio įėjimo į savivaldybės pastatą. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) administracijos atstovė V. K., policijos komisariato atstovas J. G., apklausiami posėdžio metu, ne kartą akcentavo, kad toje vietoje, kur stovėjo karstas ir būriavosi žmonės, yra pagrindinis įėjimas į savivaldybę. Lentelė su užrašu, žyminčiu, kad tai yra (duomenys neskelbtini), yra pakabinta prie laiptų, kurie laikytini neatskiriama pastato dalimi. Pagrindinis įėjimas žymimas adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo padėtas karstas bei vyko mitingas. Abejonių dėl to, kur yra pagrindinis savivaldybės pastatas, įėjimas į jį, atvykstantiems žmonės niekada nekyla ir jie žino, kur eiti. Teigti, kad S. V., gyvendamas Druskininkuose, ten baigęs vidurinę mokyklą, kelis metus besibylinėdamas su Druskininkų miesto savivaldybe, nežino, kur yra pagrindinis įėjimas į savivaldybę, nėra objektyvaus pagrindo.

Aukštesnės instancijos teismas pilnai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pareiškėjas tęsė piketą (duomenys neskelbtini), t. y. išdėliojus plakatus reiškė savo nuomonę žodžiu, replikavo bendro pobūdžio pastabomis, drumstė posėdžio eigą, dėl ko buvo trukdomas savivaldybės tarybos darbas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo nuomone, kad pats savaime fizinis pareiškėjo, ar kitų asmenų buvimas posėdžių salėje nelaikytinas pažeidimu. Asmuo, nustatyta tvarka užsiregistravęs pasisakyti svarstomu klausimu, posėdyje gali dalyvauti ir, svarstant jam rūpimą klausimą, dėl šio klausimo pasisakyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos posėdžio tvarkos, net ir apsvarsčius Druskininkų pirties klausimą ir susirinkimo dalyviams dėl jo pasisakius, pareiškėjas ir toliau replikavo, pastabos buvo susijusios su Druskininkų pirtimi, šalia buvo visi kiti pikete prie savivaldybės dalyvavę asmenys, buvo išdėlioti plakatai, kurių turinys susijęs su Druskininkų pirtimi. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tokie pareiškėjo veiksmai laikytini piketo, vykusio prie savivaldybės įėjimo, tęsiniu.

Pareiškėjas savo skundu taip pat prašo atlyginti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinti šį prašymą nėra įstatyminio pagrindo. LR ATPK 279 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Iš šios normos analizės seka, kad kitiems asmenims, nenurodytiems minėtame straipsnyje, išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą konstatuotina, kad apylinkės teismas išsamiai, objektyviai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pažeidimų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui nepadarė, todėl panaikinti nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą, S. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.