Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-25113-1089/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-29
Bylos Nr.
e2YT-25113-1089/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19788-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
O. V., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas”
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-25113-1089/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19788-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 29 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – O. V., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo tėvų J. V. ir N. V. palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekdamas įgyvendinti paveldėjimo teisę.

2. Pareiškime pareiškėjas nurodo šias faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėjo motina N. V. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. V. – (duomenys neskelbtini) Iki pat savo mirties pareiškėjo tėvai gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini).

2.2. Nei po pareiškėjo motinos N. V., nei po pareiškėjo tėvo J. V. mirties niekas nesikreipė dėl jų palikimo priėmimo ir paveldėjimo bylos užvestos nebuvo. Po tėvų mirties būtent pareiškėjas rūpinosi tėvų laidojimu ir apmokėjo su tuo susijusias išlaidas. Taip pat pareiškėjo tėvas notaro patvirtintu įgaliojimu buvo suteikęs teisę pareiškėjui rūpintis įgaliojime nurodytais pareiškėjo tėvo turtiniais ir neturtiniais klausimais, tą pareiškėjas darė iki pat savo tėvo mirties.

2.3. Abiejų pareiškėjo tėvų palikimą sudaro nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini). Šį turtą po tėvo mirties pareiškėjas išlaikė, juo rūpinosi ir mokėjo bei šiuo metu moka su buto išlaikymu susijusius komunalinius mokesčius. Pareiškėjas išlaikė nurodytą butą tiek iš karto po tėvo mirties, tiek tą daro šiuo metu ir pats pareiškėjas gyvena nurodytame bute, taip pat šiame bute yra ir pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta.

2.4. Po savo tėvų mirties pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą tiek dėl objektyvių aplinkybių – abu tėvai mirė per labai trumpą laikotarpį ir pareiškėjas rūpinosi su tėvų laidojimu susijusiais klausimais, tiek dėl subjektyvių aplinkybių – pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad palikimą faktiškai jau priėmė pradėjęs šį turtą valdyti, nes pareiškėjas nežino teisinių procedūrų ir jų atlikimo būtinybės.

2.5. Pareiškėjo brolis O. V. nedalyvauja su buto išlaikymu susijusių išlaidų apmokėjime ir pats nesikreipė nei į notarą, nei į teismą dėl tėvų palikimo priėmimo, todėl laikytina, kad vienas pareiškėjas priėmė tėvų palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, astovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. ir N. V. palikimo perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotas asmuo O. V. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Nagrinėjamu atveju išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad pareiškėjas V. V. ir suinteresuotas asmuo O. V. yra J. V. ir N. V. sūnūs. N. V. mirė (duomenys neskelbtini), o J. V. – (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų N. V. ir J. V. testamentų bei palikimo priėmimo faktų. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarės D. J. 2021 m. liepos 12 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-53/2021, kuriame nurodyta, kad tiek mirus N. V., tiek mirus J. V. dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos.

9. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo tėvams nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini).

10. Pareiškėjas V. V. pateikė dokumentus (mokesčių knygelės, mokėjimo kvitų kopijas, namų knygos išrašą), kurie patvirtina, kad būtent pareiškėjas V. V. po tėvų mirties faktiškai valdė butą (duomenys neskelbtini), juo naudojosi kaip savu, liko jame gyventi, mokėjo ir toliau moka su turto išlaikymu susijusius mokesčius, butą prižiūri. Tokie pareiškėjo veiksmai reiškia, kad jis perėmė paveldimą turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo (CPK 185 straipsnis). Suinteresuotas asmuo O. V. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, neginčijo nurodytų aplinkybių. Taigi apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas V. V., po tėvų J. V. ir N. V. mirties, likdamas gyventi bute ir aktyviais veiksmais tęsdamas valdymą ir naudojimąsi turtu, priėmė mirusių tėvų palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

11. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. V. priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjų N. V. ir J. V. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui V. V. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po palikėjų J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjui V. V. paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis