Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eidvilei Jokubauskaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių bei pagal atsakovo J. B. priešieškinį ieškovei S. B. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, išnagrinėjo ieškovės S. B. ir atsakovo J. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir priėmė dalinį sprendimą byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2024-05-14 pateiktu ieškiniu, kurį patikslino 2024-05-28 bei 2024-11-12, ir atsakovas 2024-06-21 pateiktu priešieškiniu, papildomai šalių pateiktais patikslinimais 2024-11-12 teismo posėdžio metu, prašo:

- nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

- Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „B.“, atsakovui – prigimtinę pavardę „B.“.

- Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. B.

- Iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams E. B. ir K. B. išlaikymą po 306,00 Eur kiekvienam kas mėnesį periodinių išmokų iki jų pilnametystės, mokamų į vaikų motinos nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. B.

- Nustatyti, kad pagal gautus dokumentus (sąskaitas, kvitus ir kt.) už vaikų gydymą ir kitas būtinas vaikų sveikatai (raidai) paslaugas moka abu tėvai – S. B. ir J. B. lygiomis dalimis.

- Nustatyti teismo posėdžio metu šalių susitartą vaiko tėvo - atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su vaikais tokia tvarka, t. y.:

- telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis tris kartus per savaitę, t. y. kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį 19.30 val. Lietuvos laiku;

- atsakovas bendrauja su vaikais jų atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, apie ketinimą pasiimti vaikus informuodamas ieškovę prieš savaitę laiko, nurodant, kada ir kuriam laikui planuojama pasiimti vaikus.

- Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo klausimą spręsti priimant galutinį sprendimą.

1. Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas nurodė, jog sutinka santuoką nutraukti dėl abiejų santuokinių kaltės, sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, taip pat sutinka su 306,00 Eur per mėnesį periodiniu išlaikymu vaikams, sutinka dalintis per pusę medicinines išlaidas, patirtas rūpinantis vaikų sveikata, bei sutinka su 2024-11-12 posėdžio metu šalių sutarimu pakoreguota bendravimo tvarka, kuri suderinta įvertinus tai, jog atsakovas gyvena ir dirba užsienyje (Norvegijoje).

2. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog Skyrius neprieštarauja teismo posėdžio metu šalių susitartai atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkai bei išlaikymo dydžiui.

3. 2024-11-12 teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas, atsakovas ir jo atstovas nurodė, jog prašo teismo nutraukti šalių santuoką, priimant byloje dalinį teismo sprendimą. Šalių nuomone, siekiant proceso operatyvumo ir koncentruotumo, šalims bendrai sutariant, tikslinga santuokos nutraukimo bei su tuo susijusius nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo klausimus išspręsti nelaukiant bylos išnagrinėjimo dėl visų klausimų, kadangi dėl likusių neišspręstų ieškovės ir atsakovo pateiktų reikalavimų, susijusių su šalių turtu, šalims nesutariant, tikėtina, teismo procesas užsitęs.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 261 straipsnis įtvirtina teismo teisę priimti byloje dalinį sprendimą, kuriuo galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinio sprendimo reglamentavimas grindžiamas proceso koncentruotumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Kai byloje pareikšti keli savarankiški reikalavimai, dėl skirtingo įrodymų poreikio bei galimybės tuos įrodymus surinkti ir ištirti skirtingų reikalavimų išsprendimas gali užtrukti skirtingą laiką. Daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški, kad galėtų būti išsprendžiami atskirai nuo kitų pareikštų reikalavimų, t. y. turi būti atsižvelgiama į visų pareikštų reikalavimų esmę ir jų tarpusavio ryšį. Sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai yra pakankamai savarankiški, reikėtų atsižvelgti į tai, ar kiekvienas ieškovo pareikštas reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje ir toje byloje teismas galėtų priimti galutinį sprendimą. Reikalavimų savarankiškumas priklauso nuo materialiųjų teisinių santykių, iš kurių šie reikalavimai yra kilę, specifikos. Jei remiantis materialiuosius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis yra galima priimti sprendimą dėl vieno ar kelių reikalavimų, neišsprendus likusių reikalavimų, reikalavimai yra savarankiški ir gali būti sprendžiami daliniu sprendimu. Kiekvienu atveju galimybę priimti dalinį sprendimą atsižvelgdamas į konkrečios bylos specifiką įvertina bylą nagrinėjantis teismas, kuris, be kita ko, yra saistomas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ir atsakovas prašo, kad teismas kuo operatyviau išspręstų klausimus dėl šalių santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, o šalių turto padalinimo klausimus teismas spręstų eigoje, šalys ketina imtis procesinių veiksmų, dėl kurių bylos nagrinėjimas gali ilgai tęstis (pvz., bus teikiamas atsiliepimas į patikslintą ieškinį, galimai bus tikslinamas atsakovo priešieškinis, bus nustatinėjamas kiekvienos šalies indėlis į turtą ir pan.), šalims nurodžius, kad dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ginčo nėra, šalims sutarus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, teismas vertina, kad galimas šių klausimų išsprendimas teismo daliniu sprendimu. Byloje baigtinas dalies reikalavimų nagrinėjimas nutraukiant šalių santuoką ir išsprendžiant klausimus, susijusius su šalių nepilnamečiais vaikais. Likusieji reikalavimai dėl šalių turto padalijimo nagrinėtini šioje byloje ginčo teisena ir išspręstini priimant galutinį sprendimą byloje.

Dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalis ). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nurodoma, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Šalys neprašo termino susitaikymui, bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra nutrūkęs, šalys nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio. Šalys prašo nutraukti jų santuoką. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.53 straipsnio 1 dalis, 3.54 straipsnio 1 dalis). Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių ir neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Teismo vertinimu, yra pagrindas santuoką tarp šalių nutraukti.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių išreikštą poziciją, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. B. paliktina santuokinė pavardė – „B.“, atsakovui J. B. paliktina jo prigimtinė pavardė – „B.“.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja. Šalys yra veiksnūs ir darbingi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų E. B. ir K. B. gyvenamą vietą nustatyti su ja. Atsakovas su tokiu reikalavimu teismo posėdžio metu sutiko, ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos tarp šalių nėra. Šalių dukra ir sūnus, iširus šalių šeiminiams santykiams, gyvena su ieškove.

Išvadą byloje teikianti institucija neprieštarauja mažamečių E. B. ir K. B. gyvenamosios vietos nustatymui su motina S. B.

Teismas įvertinęs tai, jog patys nepilnamečių vaikų tėvai taikiai susitaria dėl sūnaus ir dukros gyvenamosios vietos nustatymo, kad pagal bylos duomenis ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, jiems yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės namuose, daro išvadą, jog yra pagrindas reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, šalių nepilnamečių vaikų E. B. ir K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168–3.169 straipsniai).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Atsakovas ir ieškovė 2024-11-12 teismo posėdžio metu bendru sutarimu, nuolaidų ir kompromisų derinimu, susitarė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas paaiškino, jog jis šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje, į Lietuvą grįžta pakankamai retai, darbe jam suteikiamos tik 5 savaičių atostogos, t. y. 4 savaitės vasarą ir 1 savaitė per kalėdinį laikotarpį. Norėtų tiksliai žinoti dienas ir laiką, kada gali skambinti vaikams, kad jie nebūtų užsiėmę kita veikla ir kad turėtų realią galimybę su vaikais pabendrauti nors kelias minutes. Vasaros metu norėtų dalį vaikų atostogų praleisti kartu. Sutinka su ieškovės prašymu apie tai informuoti prieš savaitę laiko, kad ieškovė galėtų irgi planuotis savo ir vaikų laiką.

2024-11-12 teismo posėdžio metu šalys suderinusios pozicijas prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su vaikais tokia tvarka, t. y.:

- telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis tris kartus per savaitę, t. y. kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį 19.30 val. Lietuvos laiku;

- atsakovas bendrauja su vaikais jų atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, apie ketinimą pasiimti vaikus informuodamas ieškovę prieš savaitę laiko, nurodant, kada ir kuriam laikui planuojama pasiimti vaikus.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog teismo posėdžio metu tėvų sutarta bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams.

Teismas, įvertinęs tai, kas aptarta, šalims geranoriškai sutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, mano, jog ieškovės ir atsakovo sutartinai teismo posėdžio metu suderinta bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir teisei kiek galima daugiau bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl šalių (tėvų) 2024-11-12 teismo posėdžio metu pakoreguota bendravimo tvarka nustatytina (CK 3.175 straipsnis).

Teismas pažymi, jog ši teismo patvirtinta bendravimo tvarka neriboja galimybės tėvams bendru sutarimu patiems susitarti ir dėl papildomos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė ir atsakovas prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų E. B. ir K. B. išlaikymą. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko mokėti po 306,00 Eur kas mėnesį nepilnamečių vaikų E. B. ir K. B. išlaikymą (kiekvienam), mokamą periodinėmis išmokomis. Ieškovė su 306,00 Eur išlaikymo dydžiu posėdžio metu taip pat sutiko. Ji nurodė, jog vaikų išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 1 200,00 Eur. Sūnui bus reikalingos logopedo paslaugos, kurios, tikėtina, bus mokamos, logopedo konsultacija kainavo 100,00 Eur, o vienas užsiėmimas gali kainuoti apie 30,00-40,00 Eur. Valstybės skiriamų nemokamų užsiėmimų gali nepakakti. Atsakovas posėdžio metu sutiko be kas mėnesį skiriamo vaikams išlaikymo prisidėti prie vaikų sveikatos išlaidų, kompensuojant pusę sumos.

Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis).

Nustatant išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Pagal teismų praktiką vaikams paprastai reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2024 m. apie 709,00 Eur „į rankas“). Ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, ligų gydymui (sloga, peršalimas ir pan.). Taip pat pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto už vaikus turėtų būti mokama po 96,25 Eur suma kiekvienam („vaiko pinigai“) kas mėnesį, todėl šia suma turėtų būti mažinama tėvų našta vaikų išlaikymui. Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, remiantis teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, atsakovas ir ieškovė turėtų kiekvieno vaiko išlaikymui skirti bent po 306,00 Eur per mėnesį ( (709,00 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 306,375 Eur). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė taikiai ir prašo priteisti iš atsakovo 306,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

Vadovaujantis tuo, kas aptarta, ieškovės ir atsakovo prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiams vaikams E. B. ir K. B. (kiekvienam atskirai) 306,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-05-14) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat pateikė prašymą, kad atsakovas lygiomis dalimis prisidėtų prie būtinų medicininių išlaidų vaikų sveikatai, ligoms gydyti, konkrečiai nurodė logopedo paslaugas. Atsakovas sutiko padengti tokias išlaidas per pusę pagal pateiktas sąskaitas, jeigu tokios išlaidos patiriamos dėl vaikų sveikatos (raidos). Atsižvelgiant į šalių susitarimą teismo posėdžio metu, nustatytina, kad, jeigu šalių nepilnamečių vaikų gydymo nekompensuoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsakovas privalo pagal gautus iš ieškovės dokumentus (sąskaitas, kvitus ir kt.) už vaikų gydymą ir kitas būtinas vaikų sveikatai (raidai) paslaugas kompensuoti ieškovei pusę sumos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Papildomai pažymėtina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeis aplinkybės, šalys bendru sutarimu arba pateikdamos teismui ieškinį gali kreiptis dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, priteisto išlaikymo ir / ar nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268 ? 270, 541 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškovės S. B. ir atsakovo J. B. prašymą ir priimti byloje dalinį sprendimą.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. B. (pavardė iki santuokos sudarymo „K.“), a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui J. B. palikti jo prigimtinę pavardę „B.“, ieškovei S. B. palikti santuokinę pavardę „B.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove S. B., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 306,00 Eur (kiekvienam), mokamą periodinėmis kas mėnesį išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-05-14) iki vaikų pilnametystės, mokamomis periodinėmis įmokomis į vaikų motinos nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti S. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Šio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Nustatyti, kad atsakovas J. B. privalo pagal gautus iš ieškovės S. B. dokumentus (sąskaitas, kvitus ir kt.) už vaikų gydymą ir kitas būtinas vaikų sveikatai (įskaitant raidai) paslaugas kompensuoti ieškovei S. B. pusę sumos.

Nustatyti tokią nepilnamečių vaikų E. B. ir K. B. bei vaikų tėvo - atsakovo J. B. bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su vaikais tokia tvarka, t. y.:

- telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis tris kartus per savaitę, t. y. kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį 19.30 val. Lietuvos laiku;

- atsakovas J. B. bendrauja su vaikais E. B. ir K. B. jų atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, apie ketinimą pasiimti vaikus informuodamas ieškovę S. B. prieš savaitę laiko, nurodant, kada ir kuriam laikui planuojama pasiimti vaikus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti dalinio sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui ir viešųjų registrų tvarkytojams.

Dalinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo dalinio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.