Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. dalinio sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1135-260/2011 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui E. V. , dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, ieškovas patikslino, kad jis prašo priteisti jam 1 019,43 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 198 275 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Jis paaiškino, jog savo reikalavimus sumažina sumomis, kurias jam kaip žalos atlyginimą sumokėjo trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“.

Atsakovas, nagrinėjant bylą teismo posėdyje, sutiko atlyginti ieškovui 8 224,47 Lt neturtinę žalą, pripažindamas, kad ieškovui padaryta 10 000 Lt neturtinė žala, tačiau dalį jos atlygino draudimo bendrovė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nesivadovavo teismų suformuota praktika, t. y. atmetė atsakovo argumentus dėl teismų praktikos priteisiant 10 000 Lt neturtinę žalą analogiškais atvejais teigdamas, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog neturtinės žalos dydį teismai nustato kiekvienu atveju individualiai, tačiau tokių teiginių nepagrįsdamas atitinkamais motyvais, nenurodydamas konkrečią teismų praktiką tuo klausimu. Pažymėtina, kad to paties Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. sausio mėn. 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-508/2010, kurioje nukentėjęs asmuo neteko 30 proc. darbingumo ir nebuvo duomenų, kad jis pilnai pasveiks, jam buvo priteista 8 000 Lt neturtinės žalos. Gi šioje byloje nukentėjusysis, nors anksčiau buvo pripažinta, kad buvo netekęs 50 proc. ir 25 proc. darbingumo, tačiau nuo 2010 metu gruodžio 7 d. yra visiškai darbingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškos praktikos laikosi ir šiuo metu: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215/2010 konstatuojama, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas nesilaikė CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių teisės normų, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, nurodydamas, kad nors šis ieškovo reikalavimas ir patenkintas mažesniu nei ieškovo prašytu dydžiu, kadangi neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, pripažintina, jog teismo sprendimas šiuo atveju priimtas ieškovo naudai. Kadangi teismas priima dalinį sprendimą, t. y. nusprendžia tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo ieškovui priteistinos 4 000 Lt advokato pagalbai apmokėti turėtos išlaidos iš 4 253,73 Lt visų tokių išlaidų. Manytina, kad teismas taip pat neatsižvelgė į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos teisinės pagalbos (paslaugų) maksimalių dydžių.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytose, šios kategorijos bylose priimtose nutartyse ir sprendimuose yra panašių su šia civiline byla nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ši byla faktiniu požiūriu yra identiška atsakovo nurodytoms byloms. Šios kategorijos bylose teismų praktika rodo, jog neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju teismas nustato ir įvertina individualiai, pagal nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir tai visiškai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas įvertino aplinkybes, kad ieškovas jau penktus metus po autoįvykio patiria nuolatinį fizinį skausmą, pergyvenimus, problemas dėl besitęsiančio gydymo, kad ieškovas per nurodytą laikotarpį iškentė net keturias sudėtingas ir skausmingas operacijas, taip pat iki šiol jis kenčia dvasinį sukrėtimą ir nuolatinį nepatogumą dėl liekamųjų patirtų sužalojimų pasekmių, dėl kurių jam yra apribotos galimybės dirbti ir gyventi normalų pilnavertį gyvenimą. Teismas savo sprendime įvertino ir tai, kad atsakovas padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas bei sveikas, ir nors šiuo metu gauna nedideles pajamas, neabejotinas situacijos pasikeitimas ateityje. Pastebėtina, kad ir pats atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog nepritartina praktikai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis laikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Dėl šių priežasčių, kaip neatitinkantis teismo sprendimo turiniui, kritiškai vertinamas atsakovo apeliaciniame skunde argumentas, jog teismas niekaip nemotyvavo, kodėl jis netaiko teismų praktikoje suformuoto precedento. Motyvai, kodėl teismas priteisė ieškovo naudai būtent tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, teismo sprendime yra išdėstyti išsamiai ir aiškiai, ir jie yra pagrįsti bei teisėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sąrašu. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

Taigi, neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010, nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Dėl to, remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata), mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis, atsakovo nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Kita vertus, asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; kt.), kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, patirto dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo, priteistas ne tik ne didesnis, nei nurodoma apeliaciniame skunde, bet netgi mažesnis žalos atlyginimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas šiuo metu yra netekęs dalies darbingumo (CPK 178 str.), atsakovo nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą, kaip neatitinkantį teismų suformuotos praktikos, be to, pirmosios instancijos teismui neteisingai nustačius ieškovo patirto skausmo ir išgyvenimų bei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo santykį.

Kita vertus, neturtinės žalos dydis nustatinėjamas kiekvienu atveju individualiai, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad autoįvykis, turint omenyje, kad jis įvyko dėl atsakovo kaltės, pastarajam išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, neabejotinai sukėlė dėl autoįvykio nukentėjusiam ieškovui dvasinius išgyvenimus, išgąstį, sąlygojo saugumo jausmo kelyje praradimą ar sumažėjimą. Neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti turi reikšmės ir tai, kad nors ieškovas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau šis sutrikdymas buvo neabejotinai ilgalaikis, t. y. ieškovas ilgą laiką išgyveno skausmus. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, po autoavarijos ieškovui buvo konstatuota kairio dilbio abiejų kaulų skeveldrinis lūžimas su ryškiu poslinkiu, dešinės pėdos II ir V padikaulių lūžimai su II piršto I pirštakaulio išnirimu, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumušimo sindromas, muštinė žaizda galvoje, plėštinės žaizdos kairio kelio sąnario srityje, krūtinės sumušimas, išmuštas dantis. Vėliau dėl patirtų traumų ieškovui buvo atliktos keturios operacijos. Po pirmos operacijos ieškovas gydėsi stacionare nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d. iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. VšĮ Marijampolės ligoninės Chirurgijos skyriuje. Praėjus pusei metų pirmosios operacijos, ieškovui Kauno medicinos Universiteto klinikos Ortopedijos ir traumatologijos skyriuje 2008 m. vasario 29 d. buvo atlikta antra operacija. Po atliktos antros operacijos ieškovas gydėsi stacionare nuo 2008 m. vasario 28 d. iki 2008 m. kovo 5 d. Praėjus pusei metų po atliktos antros operacijos, dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ieškovą ir toliau vargino labai stiprūs pėdos skausmai, kairės rankos funkcijos sutrikimai. 2008 m. spalio 15 d. Kauno medicinos Universiteto klinikos Ortopedijos ir traumatologijos skyriuje ieškovas operuotas trečią kartą. Taigi dėl patirtų sveikatos sužalojimų keletą metų ieškovas buvo iš dalies nedarbingas, tai patvirtina 2007 m. gruodžio 11 d., 2008 m. gruodžio 9 d., 2009 m. gruodžio 8 d. darbingumo lygio pažymos. Be to, dėl rankos skausmo ieškovas Kauno medicinos Universiteto klinikose 2010 m. liepos 22 d. buvo operuotas ketvirtą kartą. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės neleidžia sutikti su skunde apelianto pripažįstamu 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimu – akivaizdu, jog ieškovas patyrė didesnius išgyvenimus, taigi – ir didesnę neturtinę žalą, negu apelianto paminėtoje teismų praktikoje.

Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti, jog nagrinėjamu atveju ieškovui padaryta ne 50 000 Lt neturtinė žala, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o 20 000 Lt, todėl, įvertinus, kad neturtinės žalos dalį (1726,40 Lt) atlygino trečiasis asmuo – draudimo bendrovė (70 b. l.), yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 18 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Ieškovo ieškinio suma, susijusi su neturtine žala patikslinus ieškinį - 198 275 Lt; iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, ieškinys tenkintinas 18 273,60 Lt arba 9,4 proc. reikalavimų, susijusių su neturtine žala, todėl atsakovas turėtų pareigą atlyginti ieškovui tik tokio dydžio procentinę dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą sprendimą ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į procesinius dokumentus, teismo posėdžių skaičių, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.3, 8.11, 8.18 punktus, teisėjų kolegija sprendžia, kad 9,4 proc. suma paskaičiuotina nuo pirmosios instancijos teismo nurodytos 4 000 Lt sumos advokato išlaidoms apmokėti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovo priteistų atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 376 Lt

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Ieškovas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas netenkintinas. Byloje yra pateikti išsamūs procesiniai dokumentai, kuriuose išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės. Šalys dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė visus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsiliepimus. Bylos šalių pasisakymai užfiksuoti išsamiuose teismo posėdžių protokoluose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinius skundus netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Kiti apeliacinio skundo argumentai bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. dalinį sprendimą pakeisti.

Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. daliniu sprendimu iš atsakovo E. V. (a. k. duomenys neskelbtini) ieškovui R. S. (a. k. duomenys neskelbtini)) priteistą 48 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 18 273,60 Lt (aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt trijų litų ir 60 centų).

Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. daliniu sprendimu iš atsakovo E. V. (a. k. duomenys neskelbtini) ieškovui R. S. (a. k. duomenys neskelbtini) priteistus 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų sumažinti iki 376 Lt (trijų šimtų septyniasdešimt šešių litų).

Kitas dalinio sprendimo dalis palikti nepakeistas.