Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį bei 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) 3 (trims) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. kovo 7 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. palikta kardomoji priemonė – suėmimas. Nuosprendžiu 1238,67 Eur (vienas tūkstantis du šimtai trisdešimt aštuoni eurai ir 67 centai) A. S. ekstradicijos išlaidų buvo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo A. S. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo sušvelninti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog jis savo kaltę pripažino visiškai, jo parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam atleido ir nereiškė civilinio ieškinio. Tvirtina, kad jis mušė nukentėjusįjį ne be priežasties, o dėl ankstesnio konflikto, telefoną atėmė dėl to, kad jis negalėtų paskambinti merginai, su kuria jis (nuteistasis) taip pat norėjo draugauti. Nurodo, kad tuo metu buvo jauno amžiaus ir padarė didelę klaidą, siekdamas santykius išsiaiškinti apsvaigus nuo alkoholio ir dar kartu su bendrininku. Klaida laiko ir tai, kad slėpėsi nuo tyrimo ir teismo. Teigia, kad šiuo metu yra visai kitas žmogus, kitaip vertina gyvenimą, jaučia savo pareigas šeimos nariams ir tėvynei, nebenori nieko skaudinti.Nurodo, kad dėl įstatymų nežinojimo, jis bylos nagrinėjimo teisme metu neprašė taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, tuo nepasirūpino ir valstybės jam skirtas gynėjas. Teigia, jog jei būtų žinojęs apie galimybę paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, jis tikrai būtų prašęs teismo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes jo duoti parodymai kaltinimui neprieštaravo. Prašo įvertinti bylos nagrinėjimo metu susidariusią situaciją, tai, kad teisme buvo apklausti tik nukentėjusieji, taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Teismui pasižada daugiau nebenusikalsti, gyventi dorai, tvirtina, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir tai buvo padaryta jam sunkiai gyvenant svetimame krašte. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu, bylos medžiaga bei skundo argumentais, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų (dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos) neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai).Vadovaujantis BPK 302-307 straipsniais, nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstyti nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) turi būti nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis. Tokios aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes. Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas pirmiausia išdėsto įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 straipsniai), bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) ir bendrininkų rūšies (BK 24 straipsnis), o prireikus - ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo. Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija savo kaltės ir jo įvykdytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamojoje byloje priimto Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio turinį BPK numatytų apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų kontekste, sprendžia, kad skundžiamo nuosprendžio išvados dalyje, kuria A. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, neatitinka šios veikos faktinių aplinkybių. Skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomoji dalis yra prieštaringa plėšimo E. R. atžvilgiu epizode dėl šioje veikoje dalyvavusių asmenų ir jų bendrininkavimo. Aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje, išdėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, apylinkės teismas nurodė nustatęs, kad ,,A. S., panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą, o būtent: tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje su D. B. (kurio atžvilgiu 2015 m. kovo 10 d. priimtas nuosprendis), <....>, panaudojo E. R. atžvilgiu fizinį smurtą: pakišo koją ir pargriovė nukentėjusįjį E. R. ant žemės, po to, kojomis spyrė ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam E. R. į galvą, nusikaltimo bendrininkas D. B. spyrė nukentėjusiajam E. R. ne mažiau 12 smūgių į nugarą, jis pareikalavo nukentėjusiojo E. R. atiduoti mobilųjį telefoną ir nukentėjusiajam atidavus mobilųjį telefoną, vėl kartu su nusikaltimo bendrininku D. B. kojomis spardė gulintį nukentėjusįjį E. R. ir spyrė jam ne mažiau 4 smūgius į galvą ir ne mažiau 3 smūgius į nugarą, <....> tokiu būdu atėmė nukentėjusiajam E. R. galimybę priešintis, pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. R. priklausantį turtą – mobilųjį telefoną „SAMSUNG SGH-D780“ 49,24 Eur (170 Lt) vertės, padarė nukentėjusiajam E. R. 49,24 Eur (170 Lt) turtinę žalą“. Tai yra, apylinkės teismas nustatė, kad plėšimas E. R. atžvilgiu buvo padarytas dviejų asmenų bendromis pastangomis – A. S. veikiant bendrininku grupėje kartu su D. B., kurio atžvilgiu Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-767-2015 (šiuo metu jau įsiteisėjusį). Ir nors baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-767-2015 D. B. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, tačiau 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas tik už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Įsiteisėjusiu 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nustatyta, kad D. B. pažeidė viešąją tvarką, tai yra <.....> 2011 metų rugsėjo 23 dieną, apie 23 val., viešoje vietoje Radviliškio rajone, Beinoravos kaime, nusikaltimo bendrininkui panaudojus E. R. atžvilgiu fizinį smurtą: pakišus koją ir pargriovus nukentėjusįjį E. R. ant žemės, po to, iš kojų spyrus ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam E. R. į galvą, jis iš kojų spyrė nukentėjusiajam E. R. ne mažiau 12 smūgių į nugarą, tuo E. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (2 t., 52-54 b. l.). Teismas nenustatė, kad D. B. dalyvavo pagrobiant mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiojo E. R., todėl jo veiką perkvalifikavo iš BK 180 straipsnio 1 dalies į 284 straipsnio 1 dalį.Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis ne mažiau kaip dviejų susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatymo nustatyto amžiaus asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai ir kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 straipsnio 1 dalis), visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką.Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu nepagrįstai pripažinta, kad A. S., vykdydamas plėšimą E. R. atžvilgiu, veikė sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje su D. B., kadangi D. B. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-767-2015 yra pripažintas kaltu ne dėl plėšimo (BK 180 straipsnis 1 dalis), o tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pasireiškusio nukentėjusiojo E. R. sumušimu viešoje vietoje (BK 284 straipsnio 1 dalis), todėl nuteistajam A. S. iš kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, šalintina aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jis įvykdė bendrininkų grupėje su D. B. (tuo pačiu pašalinant visus veiksmus, kuriuos atliko D. B.). Nenustačius, kad nuteistasis A. S. plėšimą nukentėjusiojo E. R. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su D. B., naikintina ir skundžiamame nuosprendyje nurodyta nuteistojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis šią veiką įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šie nuosprendžio netikslumai (trūkumai) turi būti pašalinti, juo labiau, kad tai lengvina nuteistojo teisinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266-628/2017).Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Kolegija sprendžia, kad pašalinus 10 punkte nurodytą A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra pagrindas sumažinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu už plėšimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo 9 iki 7 mėnesių ir iš naujo skirti subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 248 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje. Todėl nuteistojo skundas šioje dalyje tenkintinas. Dar labiau mažinti už atskiras veikas nuteistajam A. S. paskirtų bausmių nėra pagrindo, kadangi jos ir taip artimos sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmių minimumui, be to, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, A. S. buvo pasislėpęs nuo teismo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenagrinėjo baudžiamosios bylos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir tokiu būdu buvo atimta galimybė apeliantui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad pagal BPK 273 straipsnį dėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms ir tai yra teismo prerogatyva. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pradėjus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme galimybė nagrinėti bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą buvo svarstoma, tačiau apklausus kaltinamąjį, pirmosios instancijos teismas apklausė ir nukentėjusįjį, atliko įrodymų tyrimą atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neprisiminė dalies aplinkybių dėl užtrūkusio teisminio nagrinėjimo, kurį sąlygojo kaltinimo pasislėpimas nuo teismo. Atsižvelgus į tai byla buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis. Pažymėtina, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas tik tuomet, kai visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog visos bylos aplinkybės buvo aiškios ir nekeliančios abejonės, o be to, su sutrumpintu bylos tyrimu nesutiko ir prokuroras (2 t., 112-115 b. l.). Todėl nesant visų būtinų sąlygų, apylinkės teismas neturėjo pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pagrįstai apeliantui netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo apeliacinis skundas dalyje dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas šiuo nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, paskirtą ir BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytais pagrindais subendrintą laisvės atėmimo bausmę dar subendrino su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Tuo tarpu iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad po Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio priėmimo tas pats teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi, gavęs Kalėjimų departamento prašymą, subendrino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes iš dalies jas sudėdamas ir skyrė A. S. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, į ką skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė. Taigi, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas paskirtą bausmę turėjo subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi (ne su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu) paskirta subendrinta bausme, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo turėtų būti pakeista. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo skundą draudžiama pabloginti nuteistojo padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis), nuosprendžio dalis dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo nekeistina, kadangi taip būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, o naikintina (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, šiuo nuosprendžiu ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi paskirtų bausmių subendrinimo klausimas spręstinas BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

IV. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. (2.19) NTP-7-5698, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nuteistajam A. S., išlaidas sudaro 62,90 Eur, ir šias išlaidas prašoma priteisti valstybės naudai. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai valstybė turi pareigą užtikrinti gynėjo dalyvavimą kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam (patrauktam) asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo (nuteistojo) gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo (nuteistojo) galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), nuteistajam A. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti faktinę aplinkybę, nurodytą aprašomoje nuosprendžio dalyje, kad A. S., vykdydamas plėšimą E. R. atžvilgiu, veikė sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje su D. B. (tuo pačiu pašalinant visus veiksmus, kuriuos atliko D. B.);

panaikinti nuosprendžiu nustatytą nuteistojo A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje;

A. S. už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 7 (septynių) mėnesių;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo A. S. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.