Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., jo atstovams Dariui Juciui, Birutei Paulikienei, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovams Inesai Byčkovai, Juditai Gross, išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-10-19 nutarimo Nr. K3-2015-6 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-21 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Administracinio skyriaus vyriausioji specialistė Inesa Byčkova surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ATPP) Nr. K3-2015-5, kuriame nurodė, jog V. J., atstovaujantis VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę (toliau – Įstaiga) ir atsakingas už įstaigos dokumentų pateikimą laiku, nekliudymą ligonių kasos specialistams, įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinės ligonių kasos specialistų, įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų vykdymą, pažeidė LR Sveikatos draudimo įstatymo 39 str. 1d. 4 p. nuostatas, kuriuo įstaigai, sudariusiai sutartį su teritorine ligonių kasa, vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, nustatyta pareiga laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms. Klaipėdos TLK, vykdydama LR sveikatos apsaugos ministro 2012-04-26 įsakymo Nr.V-370 „Dėl LR sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr.V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ pakeitimo 3.1. punktu nustatytą įpareigojimą bei atlikdama asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimo ūkio subjektams analizę, vadovaudamasi teisės aktų, t.y. LR Sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnio, LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 3 p., LR Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 1d. 10 p., 34 str. 1 d. 5 p. nuostatose įtvirtintais pagrindais, turėdama teisę reikalauti ir gauti iš įstaigų būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti informaciją, pareikalavo iki 2015-08-21 pateikti įstaigos dokumentų, patvirtinančių, jog įstaigos pateiktoje I pusmečio ataskaitoje ir 2015-08-14 rašte Nr. 9-2975 nurodytos PSDF biudžeto lėšos buvo panaudotos medicininio ir kito inventoriaus remonto išlaidoms padengti, kopijas. Prašomi pateikti dokumentai ir informacija iki nurodyto termino nebuvo pateikti Klaipėdos TLK.

V. J. tokia savo veikla (veikimu ar neveikimu), nepateikdamas iki Klaipėdos TLK nustatyto 2015-08-21 termino reikalaujamų dokumentų kopijų, padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 43⁶ str. 1 d., tai yra dokumentų nepateikimas ir kliudymas teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasų pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų nevykdymas, už kurį numatyta administracinė nuobauda.

2015-10-19 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimu Nr. K3-2015-6 V. J. už protokole nurodytų pažeidimų padarymą pagal ATPK 43⁶ str. 1 d., paskirta nuobauda - 145 eurų bauda.

2015-11-09 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. J. įgaliotų atstovų pasirašytas skundas bei administracinės bylos medžiaga dėl 2015-10-19 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimo Nr. K3-2015-6 panaikinimo.

2015-08-25 (duomenys neskelbtini) ligoninė kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl neteisėtų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiksmų bei jos 2015-08-19 reikalavimo Nr. A1-4355 panaikinimo. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa žinodama, kad dėl jos reikalavimo pateikti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus vyksta teisinis ginčas, nesulaukusi jo baigties, surašė (duomenys neskelbtini) ligoninės vyr. gydytojui V. J. už TLK teisėtų reikalavimų nevykdymą administracinės teisės pažeidimo protokolą (pastarajam nedalyvaujant), o 2015-10-19 nutarimu nubaudė jį pagal LR ATPK 43⁶str. 1d. administracine bauda.

Mano, kad toks viešojo administravimo subjekto veiksmas - reikalavimas pateikti įstaigos apskaitos ir buhalterinius dokumentus PSDF lėšų panaudojimo analizės funkcijoms atlikti - yra įstatymuose nustatytų įgaliojimų viršijimas, nes už pateiktos informacijos teisingumą atsako įstaigos vadovas ir analizės metu TLK neturi įgaliojimų tikrinti pateiktų duomenų pagrįstumo. Nurodo, jog TLK šiuo atveju atliko informacijos analizės, o ne audito funkciją.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas D. Jucys paaiškino, kad Ligonių kasos privalėjo vadovautis įsakymu, kuris pateiktas teismui ir prijungtas prie bylos. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą įgalioti ligonių kasos pareigūnai gali surašyti kontrolės procedūros metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Teritorinės ligonių kasų darbuotojai nesilaikydami savo pačių norminio akto, surašė protokolą, jis buvo surašytas neteisėtai, nes nebuvo atliekamos jokios patikrinimo procedūros. Toliau tos pačios taisyklės nustato, kad nagrinėjant ATP bylą yra rašomas protokolas, po kurio gimsta nutarimas. Kai jis atvyko į bylos nagrinėjimą, jau pamatė paruoštą nutarimą. Atsiliepime jie nurodė, kad atsakomybėn traukiamas ne tas subjektas, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.

Administacinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė B.Paulikienė paaiškino, kad palaiko argumentus, išdėstytus skunde. Kvalifikuojant administracinį teisės pažeidimą pagal minėta straipsnį, būtina nustatyti pažeidimą, pažeidimą padariusį asmenį bei priežastinį ryšį ir kaltę. Mano, kad pažeidimas apskritai nebuvo padarytas, kadangi Teritorinės ligonių kasos reikalavimas turi būti teisėtas, o jų nuomone jis yra neteisėtas. Manydami, kad jis neteisėtas, apskundė reikalavimą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir ši byla dar nebaigta. Mano, kad Teritorinė ligonių kasa, pateikdama reikalavimą pateikti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (duomenys neskelbtini) ligoninei, viršijo savo kompetencijos ribas ir nesilaikė įgaliojimų, kurie numatyti teisės aktuose. Pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis Teritorinės ligonių kasos funkcijas, teises, veiksmus ir visas procedūras - yra Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 592 ir jie juo vadovaujasi. Mano, kad Teritorinė ligonių kasa turėjo teisę išanalizuoti pateiktus duomenis ir nustačiusi, kad įstaiga turi daug skolų ir kreditorinių įsipareigojimų, privalėjo apie tai pranešti steigėjui, ministerijai. Manome, kad tokiu būdu Teritorinė ligonių kasa viršijo savo funkcijas, nesilaiko nustatytos tvarkos. Tai patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerija. Nori taip pat atkreipti dėmesį, kad tarp šalių yra sudaryta sutartis ir sutarties 2.15 punkte įstaiga yra įsipareigojusi pateikti visus duomenis Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Įstaiga nei sutartinio įsipareigojimo nepažeidė, nei įstatyme numatytų pareigų nepažeidė. Teritorinė ligonių kasa nutarime ir protokole nurodė, tik vieną pažeidimą t.y. sveikatos draudimo įstatymo 39 str. 1d. 4p. Pagal įstatymus teritorinė ligonių kasa turi teisę kontroliuoti įstaigas, ji kontroliuoja kaip įstaiga suteikė paslaugas, kokios apimties ar už tai buvo apmokėta, šioje vietoje ji turi kontrolės funkciją. Universitetinė ligoninė visada pateikia prašomus dokumentus. Šiuo atveju teritorinė ligonių kasa vykdo visiškai kitokią funkciją, t.y. PSD lėšų naudojimo analizės funkciją. Ši funkcija išskirta neatsitikinai, nes ji analizuoja įstaigos veiklą ir žiūri ar įstaigos neturi didelių kreditorinių įsipareigojimų. Analizės metu yra analizuojami duomenys, teritorinė ligonių kasa neturi teisės atlikti įstaigos auditą ir mano, kad tam neturi netgi kompetetingų darbuotojų, kurie atitiktų audito įstatymą. Mano, kad Teritorinė ligonių kasa maišo savo funkcijas ir pažeidė savo kompetencijos ribas ir elgiasi neteisėtai. (duomenys neskelbtini) ligoninė, nenorėdama konfliktuoti su Klaipėdos TLK, pateikė susistemintą informaciją, tokiu būdu įstaiga pateikė reikalingą informaciją ir netrukdė atlikti savo funkcijas. Teritorinės ligonių kasos buvo suinteresuotos, šališkos ir sąmoningai norėjo nubausti ne tą asmenį, kurį privalėjo. Nebuvo tinkamai nustatytas priežastinis ryšys ir kaltė. Protokolas buvo surašytas asmeniui nedalyvaujant, nors buvo pateikti dokumentai, kad nedalyvavimas buvo dėl objektyvių priežasčių, o teritorinė ligonių kasa į tai neatsižvelgė. Protokolą surašė neįgaliotas asmuo, pagal ATPK 2391 str. ir 259 str. nutarimus gali surašyti tik direktorius, kodeksas nenumato, kad įgalioti asmenys gali surašyti protokolus, vien tai yra neteisėta, byloje esantis įsakymas nepagrindžia I. Byčkovos teisės surašyti protokolą, kadangi jis neatitinka CK įgaliojimo nuostatų.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovė J. Gross paaiškino, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atliko analizę pagal sveikatos ministro įsakymą 592, ne tik antru punktu, bet ir trečiu punktu, kuria pavedama atlikti ne tik metinę, bet ir pusmetinę, ketvirtinę ir kt. bei leidžia nustatyti ar yra PSDF lėšos naudojamos racionaliai ar ne. Ligoninė pateikė finansinės veiklos ataskaitą, iš kurios matyti, kad finansinis rezultatas yra minus 309 tūkstančiai eurų. Pradėjus analizuoti, prašė ligoninės, kad detalizuotų kitas sąnaudas, nes to nesimatė iš pateiktos finansinės ataskaitos. Sulaukė atsakymo iš ligoninės. Teritorinė ligonių kasa pamačiusi, kad remonto sąnaudos sudarė 817 000 eurų, nusprendė, kad tai yra labai didelė suma, todėl paprašė pirminių dokumentų - sąskaitų-faktūrų. 2015-08-21 raštu (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikė sąrašą, iš kurio matosi, kad tai ne tik remonto sąnaudos, bet ir išlaidos, patirtos priežiūrai, todėl buvo reikalavimas pateikti sąskaitas faktūras ir pagrįsti šias sąnaudas, tačiau (duomenys neskelbtini) ligoninė to nepadarė.

V. J. skundas tenkintinas.

Teritorinių ligonių kasų funkcijas nustato Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnis. Šiame įstatymo straipsnio 10 punkte teritorinėms ligonių kasoms viena iš pavestų funkcijų yra savo veiklos zonoje atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo (...) analizę. Tokia pati Valstybinės ir teritorinių ligonių kasų funkcija įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnyje, pagal kurį šios institucijos atlieka privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę. Detalizuojant šią teritorinių ligonių kasų funkciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-15) 3.1 punktu teritorinėms ligonių kasoms pavesta atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę, o nustačius, kad PSDF biudžeto lėšos naudojamos neracionaliai ir įstaigos turi didelių finansinių įsipareigojimų, įsakymo 3.2 punktu pavesta apie tai informuoti įstaigos steigėją, Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įsakymu detaliau nereglamentuotos analizės procedūros, todėl teritorinės ligonių kasos joms priskirtoms funkcijoms vykdyti naudojasi teisėmis, numatytomis Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnyje. Šio straipsnio 5 punkte įtvirtinta teritorinės ligonių kasos teisė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš (...) sveikatos priežiūros įstaigų (...) informaciją, būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti. Nurodytoje įstatymo normoje taip pat įtvirtinta, kad šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-12-18 įsakymu patvirtintų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nuostatų 10.5 punktu detalizuota Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 5 punkte įtvirtinta teritorinės ligonių kasos teisė gauti informaciją, o būtent – apie PSDF biudžeto lėšų panaudojimą (Nuostatų 10.5.6 punktas), taip pat kitą informaciją, reikalingą TLK funkcijoms vykdyti (Nuostatų 10.5.11 punktas).

Vykdydama Sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 2 punktą VšĮ Klaipėdos (duomenys neskelbtini) ligoninė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2015-08-05 pateikė Asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą už 2015 m. I pusmetį pagal nurodytu įsakymu patvirtintą viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės veiklos ataskaitos formą. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Ginčas kyla tik dėl aplinkybės ar gali TLK, atlikdama finansinę analizę, reikalauti iš įstaigos pateikti ir pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų kopijas.

Finansinės analizės šaltiniai – tai visa surinkta informacija, naudojama atliekant analizę. Analizės šaltiniai priklauso nuo analizės programos, analizuojamo objekto, taip pat nuo to, kas ją atlieka. Nors konkrečiu atveju normatyviniai aktai nedetalizuoja finansinės analizės procedūrų ir jų šaltinių, mokslinėje literatūroje įmonių veiklos analizės šaltiniai skirstomi į šias grupes: planiniai normatyviniai, buhalterinės apskaitos, atskaitomybės, neapskaitiniai. Kadangi teritorinė ligonių kasa įgaliota atlikti ne visos įmonės veiklos, o tik tam tikros srities - finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, pats svarbiausias šaltinis šiuo atveju yra finansinė atskaitomybė, kuri sudaroma remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis. Finansinėje atskaitomybėje yra apibendrinta visa informacija apie įmonės veiklą ataskaitiniu laikotarpiu. Išsamią metinę finansinę atskaitomybę sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aiškinamasis raštas. Atliekant finansinę analizę, pirmiausia reikia įsitikinti ar finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, ir bendruosius apskaitos principus. Taip pat turi būti atliktas formalus patikrinimas, tai yra susipažinimas kaip užpildytos visos finansinių ataskaitų eilutės – ar teisingai apskaičiuotos visos sumos, ar jos įrašytos į reikiamas eilutes ir skiltis. Atliekant finansinę analizę galima naudotis ir kitais papildomais duomenimis – įvairiais registrais, žurnalais, normatyvinio pobūdžio dokumentais, sutartimis ir panašiai. Patikrinimus, susijusius su pateiktų duomenų tikrumo ir teisingumo įvertinimu, atlieka auditorius. Analizę atliekantis asmuo tokio išsamaus patikrinimo negali atlikti dėl to, kad finansinės analizės šaltinių patikrinimas iš esmės yra gana sudėtingas procesas ir jį gali atlikti tik tokią teisę turintis kompetentingas asmuo – auditorius.

Tokia pati nuomonė išsakyta ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-10-09 rašte, pasirašytame Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės. Šiame rašte nurodyta, kad TLK negali išplėstai taikyti įstatymuose įtvirtintos funkcijos atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę, kadangi Įsakymas yra šią funkciją detalizuojantis teisės aktas. Jame nėra numatyta teisė reikalauti pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą detalizuojančius duomenis (sąskaitas ir kt.) ar atlikti sveikatos priežiūros įstaigos finansinį auditą.

Kadangi klausimas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiksmų reikalaujant pateikti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus atliekant įstaigos finansinę analizę teisėtumo šiuo metu sprendžiamas Klaipėdos apygardos bei Lietuvos Vyriausiajame administraciniuose teismuose, nagrinėdamas skundą teismas neišsako savo konkretaus vertinimo ar teisėtas bei neviršijantis Klaipėdos teritorinės ligonių kasos kompetencijos ribų buvo reikalavimas papildomai pateikti finansinės analizės atlikimui (duomenys neskelbtini) ligoninės pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus – sąskaitas faktūras. Teismas šiuo atveju vertina ar V. J. pagrįstai buvo nubaustas pagal LR 43⁶str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Vertinant asmens poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje - t. y. įrodoma, jog asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Teisės teorija numato, kad pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

ATPK 43⁶ str. 1d. numatyta atsakomybė už kliudymą Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas taip pat už Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pareigūnų sprendimų nevykdymą. Konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) ligoninės vadovui V. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei vėliau jis buvo nubaustas už tai, kad jis, atstovaujantis VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę ir būdamas atsakingas už įstaigos dokumentų pateikimą laiku, nekliudymą ligonių kasos specialistams, įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinės ligonių kasos specialistų, įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų vykdymą, pažeisdamas galiojančius normatyvinius aktus, nepateikdamas iki Klaipėdos TLK nustatyto 2015-08-21 termino reikalaujamų dokumentų kopijų, padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 43⁶ str. 1 d., tai yra dokumentų nepateikimas ir kliudymas teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasų pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų nevykdymas, už kurį numatyta administracinė nuobauda.

LR ATPK 43⁶str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik esant tyčinei kaltės formai.

Išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą bei išklausęs proceso šalių paaiškinimų, teismas konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl Klaipėdos teritorinės kasos teisės atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę. Taip pat nėra ginčijama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos teisė šios analizės atlikimui reikalauti tam reikalingos informacijos ir duomenų, o (duomenys neskelbtini) ligoninės pareiga šią informaciją pateikti. Ginčijama tik aplinkybė ar galima reikalauti iš įstaigos finansinės analizės atlikimui konkrečių pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų, nes galiojantys ir aukščiau išvardinti normatyviniai aktai šio klausimo detaliai nereglamentuoja. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa mano, kad finansinės analizės atlikimui ji turi teisę reikalauti bet kokius duomenis, kurie leistų jiems padaryti išsamią analizę. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) ligoninė laikosi pozicijos, kad finansinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizės procedūra yra reglamentuota, o 2003-10-06 Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-592, pakeistu 2015-02-27 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-282 nurodyta kokius konkrečius duomenis reikalinga pateikti, tai yra nustatytos formos asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą.

Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pareikalavus, VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikė aukščiau paminėtame Įsakyme nustatytos formos asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą (b.l.10). 2015-08-07 raštu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareikalavo iki 2015-08-14 pateikti papildomą informaciją išsamiai detalizuojant finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“(b.l.11). Tai buvo padaryta 2015-08-14 VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės raštu (b.l.12). 2015-08-19 Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareikalavo iki 2015-08-21papildomai pateikti visas sąskaitų –faktūrų kopijas, pagrindžiančias 2015 m. I pusmečio PSDF biudžeto lėšų panaudojimą (medicininio ir kito inventoriaus remontui – 817111Eur. (b.l.13-14). Į šį raštą 2015-08-21 raštu VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė taip pat atsakė, pateikdama detalizuotą medicininio bei kito inventoriaus remonto ir priežiūros sąnaudų 2015 m. I pusm. Išklotinę, kur buvo nurodytos konkrečios paslaugos, išleistos pinigų sumos bei nurodyti sąskaitų faktūrų numeriai.(b.l.15-16). Šiame rašte argumentuotai buvo pasisakyta, kodėl ligoninė nepateikia pačių prašomų sąskaitų – faktūrų, taip pat nurodo, kad mano, jog tokio pobūdžio reikalavimas yra neteisėtas, todėl šį reikalavimą žada skųsti administracine tvarka.

2015-09-21 V. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 43⁶ str. 1d. už tai, kad jis, pažeisdamas galiojančius normatyvinius aktus, nepateikdamas iki Klaipėdos TLK nustatyto 2015-08-21 termino reikalaujamų dokumentų kopijų, padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 43⁶ str. 1 d., tai yra dokumentų nepateikimas ir kliudymas teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasų pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų nevykdymas, už kurį numatyta administracinė nuobauda.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareigūnams buvo žinoma, kad jų reikalavimas pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus yra užginčytas ir apskųstas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (galutinis sprendimas nėra priimtas iki šios dienos). Taip pat Klaipėdos teritorinės kasos pareigūnams buvo žinoma 2015-10-09 rašte išdėstyta Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija šiuo klausimu, kad jų nuomone negalima reikalauti finansinės analizės atlikimui iš įstaigų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nes to nenumato normatyviniai aktai.

Nežiūrint į tai, V. J. 2015-10-19 nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka.

Kaip matyti iš aukščiau aprašytos įvykių sekos, į visus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikalavimus pateikti informaciją, reikalingą finansinei analizei atlikti, (duomenys neskelbtini) ligoninė atsakė ir laiku pateikė prašomus duomenis, numatytus 2003-10-06 Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-592, pakeistu 2015-02-27 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-282. Taip pat pateikė ir prašomus papildomus duomenis, kurie nenumatyti paminėtame Įsakyme. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos teritorinės kasos nustatytu terminu (duomenys neskelbtini) ligoninė raštiškai atsakė, kodėl negali pateikti prašomų sąskaitų-faktūrų. Visos šios aplinkybės rodo, kad (duomenys neskelbtini) ligoninė vykdė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimus ir nekliudė pareigūnams atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, todėl V. J., kaip (duomenys neskelbtini) ligoninės vadovo, veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 43⁶ str. 1 d., sudėties požymių.

Prašomų pateikti sąskaitų – faktūrų kopijų nepateikimas, esant dabartinei ginčytinai situacijai, kol šis klausimas galutinai nebus išspręstas teismine tvarka ar tam įgaliotų institucijų sprendimu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl nurodytų priežasčių, V. J. skundas tenkintinas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-10-19 nutarimas Nr. K3-2015-15 naikintinas, o administracinė byla V. J. atžvilgiu nutrauktina, nes nepadarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 43⁶ str. 1 d. (ATPK 250 str. 1 d., 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43⁶ str. 1 d., 250 str. 1 d., 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 302² str., 302⁴ str., teismas,

nutarė:

V. J. skundą tenkinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015-10-19 nutarimą Nr. K3-2015-15, kuriuo V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43⁶ str. 1 d. paskirta nuobauda – 145 eurų bauda, panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.