- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- ATP-103-380/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04190-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 2.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015 m. spalio 19 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43⁶ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 145 Eur bauda. V. J. nubaustas už tai, kad, atstovaudamas VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – Įstaiga) ir būdamas atsakingas už įstaigos dokumentų pateikimą laiku, nekliudymą ligonių kasos specialistams, įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinės ligonių kasos specialistų, įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų vykdymą, pažeidė Sveikatos draudimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kuriuo įstaigai, sudariusiai sutartį su teritorine ligonių kasa, vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, nustatyta pareiga laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau ir – Klaipėdos TLK), vykdydama sveikatos apsaugos ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-370 „Dėl LR sveikatos apsaugos ministro 2003-10-06 įsakymo Nr. V-592 „Dėl PSDF biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo“ pakeitimo“ 3.1 punktu nustatytą įpareigojimą bei atlikdama asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimo ūkio subjektams analizę, vadovaudamasi teisės aktų, t. y. Sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsnio, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 34 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatose, įtvirtintais pagrindais, turėdama teisę reikalauti ir gauti iš įstaigų būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti informaciją, pareikalavo iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateikti įstaigos dokumentų, patvirtinančių, jog įstaigos pateiktoje I pusmečio ataskaitoje ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 9-2975 nurodytos PSDF biudžeto lėšos buvo panaudotos medicininio ir kito inventoriaus remonto išlaidoms padengti, kopijas. Prašomi pateikti dokumentai ir informacija iki nurodyto termino nebuvo pateikti Klaipėdos TLK. Šį nutarimą V. J. atstovai apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu V. J. atstovų D. J. ir B. P. skundą tenkino ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015 m. spalio 19 d. nutarimą panaikino ir V. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą (nutartį), t. y. palikti galioti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015 m. spalio 19 d. nutarimą ir V. J. skundo netenkinti. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nutarimo aprašomojoje dalyje nustatyti teismo argumentai ir motyvai prieštarauja nutarimo rezoliucinėje dalyje nustatytam teismo sprendimui. (duomenys neskelbtini) iki nurodyto termino nepateikė nustatytos informacijos (dokumentų kopijų), todėl teismas turėjo konstatuoti, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pagrįstai nustatė, jog nurodyti (duomenys neskelbtini) veiksmai, t. y. nepateikimas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai prašomos informacijos, atitinka ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, kurie pasireiškia dokumentų nepateikimu ir kliudymu teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasų pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų ir sprendimų nevykdymu, jog Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoj pagrįstai buvo pradėta administracinio poveikio priemonių taikymo procedūra dėl dokumentų nepateikimo ir kliudymo teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę PSDF biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinių ligonių kasos pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų ir sprendimų nevykdymo. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašomos pateikti dokumentų kopijos ir informacija yra būtini Klaipėdos teritorinės ligonių kasos funkcijoms vykdyti, t. y. atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę, siekiant nustatyti, ar PSDF biudžeto lėšos, pagal sutartį skiriamos (duomenys neskelbtini), yra naudojamos tinkamai ir racionaliai. Be to, nesant galutinio teismo sprendimo, nustatančio, jog reikalavimas pateikti prašomą informaciją yra neteisėtas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė, jog (duomenys neskelbtini) prašomos informacijos nepateikimas atitinka ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Teismo nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad prašomų pateikti sąskaitų faktūrų kopijų nepateikimas, esant dabartinei ginčytinai situacijai, kol šis klausimas galutinai nebus išspręstas teismine tvarka ar tam įgaliotų institucijų sprendimu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Vadinasi, toks prašomų dokumentų kopijų nepateikimas yra laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, priešingu teisei, todėl baustinu ATPK nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vertindamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nustatęs, kad toks prašomų dokumentų kopijų nepateikimas yra laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, priimdamas sprendimą, nepagrįstai panaikina Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nutarimą, kuriuo V. J. paskirta administracinė bauda dėl reikalavimo nevykdymo ir kliudymo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlikti PSDF biudžeto lėšų panaudojimo analizę. Teigia, kad tai, jog (duomenys neskelbtini) raštu atsakė į visus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos prašymus, nepašalina (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų ir V. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrindų, nes būtent reikalaujama informacija, kuri būtina Klaipėdos teritorinės ligonių kasos funkcijoms vykdyti, iki nustatyto termino nebuvo pateikta. Tokie (duomenys neskelbtini) veiksmai tik patvirtina aplinkybę dėl tyčinio (duomenys neskelbtini), atstovaujamos V. J., Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimų nevykdymo. Teigia, kad teismas nesivadovavo teismų praktikos aiškinimu dėl ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalies taikymo.
Atsiliepimas
V. J. atstovai D. J. ir B. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą. Pirmosios instancijos teismas vienareikšmiškai ir pagrįstai pasisakė, jog neišsako savo konkretaus vertinimo dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimo teisėtumo, nes šis klausimas šiuo metu sprendžiamas administraciniuose teismuose. Teismas aiškinosi, ar atsakomybėn traukiamo asmens poelgiui buvo būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamos veikos požymiai. Pagrįstai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nustatytais terminais atsakė į prašymus ir pateikė informaciją ir V. J. veiksmuose nėra ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai panaikino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2015 m. spalio 19 d. nutarimą, kuriuo V. J. buvo nubaustas pagal ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukė.
ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už dokumentų nepateikimą ir kliudymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir teritorinių ligonių kasų pareigūnams ar jų įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją tikrinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kiekį, kokybę, atlikti kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių išrašymo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolę bei atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pareigūnų ar jų įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų ir sprendimų nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
V. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo nubaustas už tai, kad atstovaudamas VŠĮ (duomenys neskelbtini) ir būdamas atsakingas už įstaigos dokumentų pateikimą laiku, nekliudymą teritorinių ligonių kasos specialistams, įgaliotiems asmenims pagal jų kompetenciją atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę, taip pat teritorinės ligonių kasos specialistų, įgaliotų asmenų teisėtų reikalavimų vykdymą, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareigūnams pareikalavus iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateikti įstaigos dokumentus, patvirtinančius, jog įstaigos pateiktoje I pusmečio ataskaitoje ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 9-2975 nurodytos PSDF biudžeto lėšos buvo panaudotos medicininio ir kito inventoriaus remonto išlaidoms padengti, prašomų dokumentų ir informacijos iki nurodyto termino nepateikė.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai pareikalavus VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė asmens sveikatos priežiūros įstaigos finansinės veiklos ataskaitą (b. l. 10). Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu pareikalavus pateikti informaciją už 2015 m. I pusmetį apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimą, išsamiai detalizuojant finansinės veiklos ataskaitos 2.12 eilutę „Kitos sąnaudos“ (b. l. 11), VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė detalizuotą finansinės veiklos ataskaitą (b. l. 12). Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu pareikalavus pateikti dokumentų (sąskaitų faktūrų) kopijas, pagrindžiančias 2015 m. I pusmečio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimą (medicininio ir kito inventoriaus remontui – 817 111 Eur), VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė smulkiau detalizuotą informaciją, t. y. medicininio bei kito inventoriaus remonto ir priežiūros sąnaudų 2015 m. I pusmečio sąrašą, bei nurodė, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato teritorinės ligonių kasos teisės reikalauti įstaigos apskaitos ir buhalterinių dokumentų, nes dauguma jų yra konfidencialūs (b. l. 15–16).
Apeliaciniame skunde teigiama, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) nepateikė dokumentų (sąskaitų faktūrų) kopijų, pagrindžiančių 2015 m. I pusmečio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimą (medicininio ir kito inventoriaus remontui – 817 111 Eur), nors turėjo vykdyti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimą, nes jis buvo teisėtas. Kadangi Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjamas klausimas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiksmų, reikalaujant pateikti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, atliekant įstaigos finansinę analizę, teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, ar Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimas pateikti pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus buvo teisėtas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) laiku pateikė Klaipėdos teritorinei ligonių kasai prašomus dokumentus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakyme Nr. V-370 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. V-592 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tinkamo naudojimo“ pakeitimo“. Sveikatos apsaugos ministro minėtu įsakymu patvirtintas baigtinis sąrašas dokumentų ir jų formų, kuriuos gydymo įstaiga privalo pateikti teritorinei ligonių kasai. Įsakyme nėra numatyta teritorinių ligonių kasų pareigūnų teisė reikalauti papildomų detalizuotų duomenų. VšĮ (duomenys neskelbtini) vykdė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos reikalavimus, pateikė minėtame įsakyme nurodytus dokumentus. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog kliudė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareigūnams atlikti finansinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų panaudojimo analizę. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog V. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 43⁶ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 2AT-9/2013, nes šios bylos ir nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Administracinėje byloje Nr. 2AT-9/2013 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių reikalaujamų dokumentų.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.