Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 1 d. paduotu pareiškėjos M. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja M. K. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nepilnametės dukters tėvas įpareigotas ne vėliau nei kitą mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos sumokėti 13 Eur išlaikymo nepriemoką, šią sumą pervedant kartu su einamąja išlaikymo įmoka į dukters motinos banko sąskaitą; likusi nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl dukters išlaikymo skolos, susidariusios netinkamai indeksuojant teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, palikta nepakeista. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Pareiškėjos paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminę klaidą, nurodydamas, kad pareiškėjai yra išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas nėra išdavęs vykdomojo rašto pareiškėjai, šis klausimas išspręstas to paties Kauno apygardos teismo priimta 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-362-896/2021, kuria buvo nutarta palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-2714-736/2017 netenkinti pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto pagal 2017 m. rugpjūčio 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti neteisingi faktai dėl vykdomojo rašto išdavimo įgijo prejudicinę reikšmę ir gali užkirsti kelią pareiškėjai pirmosios instancijos teisme gauti vykdomąjį raštą bei jį pateikti antstoliui. Tokia situacija pažeistų nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą, įskaitant išlaikymo indeksą;

2. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios teisės normų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kiekvienų metų indeksą taikė pradinei išlaikymo sumai – 200 Eur, o ne indeksuotai išlaikymo sumai, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Priteisto išlaikymo ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktą, pagal kurį po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas; jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Kadangi vaiko tėvas nuo 2022 m. vasario mėn. netinkamai taikė 2017 m. rugpjūčio 11 d. teismo nutartimi priteisto nepilnamečio vaiko periodinio išlaikymo indeksavimo tvarką, pareiškėja įgijo teisę kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą bei kreiptis į antstolį dėl nesumokėto išlaikymo nepilnamečiam vaikui indekso sumos išieškojimo už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. (CPK 606 straipsnio 2 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.