Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės D. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Teismo nuomone, bylos medžiaga duoda pakankamai tvirtą pagrindą sutikti su bylos skolininko atstovo išsakyta pozicija, jog Inspekcija šiuo konkrečiu atveju dėl galimo savavališkos (neįteisintos) statybos atliko neišsamų, neobjektyvų ir skubotą tyrimą. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendė, kad Inspekcijos suformuoti privalomieji nurodymai ir kiti duomenys identifikuojant tiek galimos savavališkos statybos statinius (galimo pažeidimo apimtis), tiek subjektą, kuriam kyla galima pareiga už tai atsakyti, užfiksuoti nepakankamai tinkamai, nesiaiškinant faktinių aplinkybių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.2. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, kad suinteresuotas asmuo skolininkas nevykdo jam surašyto Inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir dėl to sprendžiama, ar yra pagrindas skolininkui skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Šiuo atveju nėra ginčijamas Inspekcijos Privalomojo nurodymo teisėtumas, nes skolininkas galėjo jį apskųsti, tačiau to teisės aktų nustatyta tvarka nepadarė. Inspekcijos minėto vykdomojo dokumento teisėtumas, dėl kurio pasisakė pirmosios instancijos teismas, nesusijęs su nagrinėjama byla, todėl, darytina išvada, jog teismas peržengė ginčo ribas, nesant tam pagrindo.

16.4. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Inspekcija atskiruoju skundu tvirtina, jog R. R. apie Privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-240418-00023 turėjo žinoti, nes šio Privalomojo nurodymo vykdymo terminas buvo pratęstas. Dėl kokių priežasčių minėto Privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas nėra žinoma, bet asmuo nežinodamas apie tokio Privalomojo nurodymo egzistavimą, negali prašyti pratęsti jo įvykdymo termino.

16.5. Atskiruoju skundu Inspekcija nepateikė konkrečių ir aiškių motyvų, kurių pagrindu būtų paneigtos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ar nurodyti motyvai, iš kurių būtų galima spręsti dėl subjekto, kuriam siekiama skirti baudas, tinkamumo. Šioje dalyje, tokius teismo motyvus Inspekcija vertina, kaip vykdomojo dokumento kvestionavimą. Su tokiais Inspekcijos motyvais suinteresuotas asmuo nesutinka. Teismas pasisakydamas dėl skolininko procesinės padėties, nepažeidė dispozityvumo principo ir neišėjo už ginčo nagrinėjimo ribų, kaip yra tvirtinama atskirajame skunde.

16.6. Teismas, spręsdamas dėl pareiškimo skirti baudą pagrįstumo, turi nustatyti ir tokias aplinkybės kaip žinojimas apie priimtą Privalomąjį nurodymą, nes nežinant, kad Privalomasis nurodymas yra priimtas, asmuo negali jo įvykdyti. Kita svarbi sąlyga, tam, kad Privalomasis nurodymas galėtų būti įvykdytas, jis turi būti priimtas tinkamo subjekto atžvilgiu t. y. asmuo turi suvokti dėl kokių priežasčių jam yra skiriamas Privalomasis nurodymas. Šiuo atveju R. R. ir J. R. yra sutuoktiniai. J. R., adresu – (duomenys neskelbtini), gyveno nuo vaikystės, tai jos gimtieji namai, todėl nėra suprantama, kodėl yra siekiama skirti baudą būtent R. R.. Teismo motyvai, suinteresuoto asmens nuomone, dėl subjekto tinkamo šioje byloje yra visiškai pagrįsti ir teismas pasisakydamas dėl subjekto tinkamumo, kuriam siekiama skirti baudą neišėjo už ginčo ribų. Bauda gali būti skiriama tik turto savininkui ar statytojui, todėl Inspekcija, prieš priimdama Privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-240418-00023, pradėdama vykdymo procesą, turėjo šias aplinkybes nustatyti, tačiau to nepadarė. Byloje yra neginčytini duomenys, jog Privalomasis nurodymas Nr. PNUR-00-240418-00023 dėl kurio neįvykdymo antstolė prašė skirti baudą, nebuvo įteiktas R. R., o jo procesinė padėtis šioje byloje nėra aiški.

16.7. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl Inspekcija šiuo konkrečiu atveju dėl galimo savavališkos (neįteisintos) statybos atliko neišsamų, neobjektyvų ir skubotą tyrimą. Pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad Inspekcijos suformuoti Privalomieji nurodymai ir kiti duomenys identifikuojant tiek galimos savavališkos statybos statinius (galimo pažeidimo apimtis), tiek subjektą, kuriam kyla galima pareiga už tai atsakyti, užfiksuoti nepakankamai tinkamai, nesiaiškinant faktinių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Byloje nustatyta, kad antstolė D. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0012/25/00588 pagal 2024 m. balandžio 18 d. Inspekcijos išduotą Privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-240418-00023. Jame konstatuota, kad 2023 m. birželio 13 d. vykdyto patikrinimo metu ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1251 užfiksuota, kad už žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinės ribos, atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatytas I nesudėtingos kategorijos statinys – stoginė, kurios išmatavimai 3,16 x 5,13 m, aukštis 2,23 m, kurios sienos medinių lentų, stogas keturšlaitis. Nurodytas statinys turėjo būti nugriautas (pašalintas) iki 2024 m. spalio 18 d., šis terminas vėliau buvo pratęstas iki 2025 m. sausio 18 d. Skolininkui nevykdant šio privalomo nurodymo, antstolė 2025 m. balandžio 4 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-12-9937, ir kreipėsi į teismą dėl baudos jam skyrimo.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi antstolės D. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo, atmetė, padaręs išvadą, jog Privalomasis nurodymas Nr. PNUR-00-240418-00023, dėl kurio neįvykdymo antstolė prašo skirti baudą skolininkui, tikėtina, nebuvo skolininkui pateiktas. Teismo vertinimu, nėra aiški ir byloje skolininku įvardinto asmens šiuo apibrėžta teisinė padėtis – nėra pakankamai tvirtų prielaidų ir objektyvių duomenų laikyti jį skolininku kaip potencialų statytoją, turto savininką ar valdytoją. Teismas sprendė, kad Inspekcija šiuo konkrečiu atveju dėl galimo savavališkos (neįteisintos) statybos atliko neišsamų, neobjektyvų ir skubotą tyrimą, Inspekcijos suformuoti privalomieji nurodymai ir kiti duomenys identifikuojant tiek galimos savavališkos statybos statinius (galimo pažeidimo apimtis), tiek subjektą, kuriam kyla galima pareiga už tai atsakyti, užfiksuoti nepakankamai tinkamai, nesiaiškinant faktinių aplinkybių.

21. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės vertino vykdomojo dokumento – Privalomojo nurodymo, teisėtumą ir pagrįstumą, nors byloje sprendžiamas ne vykdomojo dokumento teisėtumo klausimas, o baudos skyrimo už vykdomojo dokumento nevykdymą klausimas. Apeliantas pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas pašalinti neteisėtos statybos padarinius buvo surašytas skolininkui R. R., jis nebuvo apskųstas ar nuginčytas, nors skolininkas galėjo kreiptis dėl jo teisėtumo teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka.

22. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

23. Savavališkos statybos aktai gali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, o asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu savavališkos statybos aktu ir jo pagrindu priimtu privalomuoju nurodymu, savo galimai pažeistas teises turėtų ginti teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022, 25 punktas).

24. Priežiūros įstatymo straipsnio 14 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento ir (ar) nepraneša apie statybos pradžią, Inspekcija jos vadovo nustatyta tvarka privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas arba kreiptasi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka perduodamas vykdyti antstoliui įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

25. Remiantis kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas). Į šių klausimų sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022, 30 punktas).

26. Byloje nėra ginčo, kad 2024 m. balandžio 18 d. Inspekcijos išduotas Privalomasis nurodymas Nr. PNUR-00-240418-00023 įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ar nuginčytas, jo įvykdymo terminas yra pasibaigęs ir Privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Inspekcija Privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-240418-00023 2024 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 2D-7964 skolininkui išsiuntė paštu, jo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Tai leidžia daryti išvadą, jog suinteresuotam asmeniui R. R. buvo žinoma apie Privalomąjį nurodymą.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad tik dėl 2024 m. balandžio 18 d. Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-240418-00028 ir 2024 m. balandžio 18 d. Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-240418-00029 įvykdymo termino pratęsimo klausimas sprendžiamas Regionų administraciniame teisme.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgęs į tai, jog skolininko sutuoktinė J. R. paveldėjo statinius ir dalyvavo apžiūrose, teikė paaiškinimus, būtent ji kreipėsi dėl Privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-00-240418-00029 ir Nr. PNSSP-00-240418-00028 įvykdymo terminų pratęsimo, todėl sprendė, kad byloje skolininku įvardinto asmens nėra aiški teisinė padėtis, t. y. nėra pakankamai tvirtų prielaidų ir objektyvių duomenų laikyti jį skolininku kaip potencialų statytoją, turto savininką ar valdytoją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškindamasis aplinkybę, ar Privalomasis nurodymas surašytas tinkamam asmeniui, tokiu būdu iš esmės vertino pateikto vykdyti Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi sprendė klausimą, ar pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą turi vykdyti jame nurodytas asmuo (nagrinėjamu atveju – R. R.).

29. Minėta, kad privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, t. y. ar privalomasis nurodymas surašytas tinkamam asmeniui, nepatenka į bylos, kurioje sprendžiama dėl pasekmių, nustatytų CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taikymo už privalomojo nurodymo nevykdymą, nagrinėjimo dalyką. Asmenys, manantys, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų surašyti savavališkos statybos aktai ir jų pagrindu priimti privalomieji nurodymai yra neteisėti (surašyti jiems nepagrįstai), savo galimai pažeistas teises turi ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl savavališkos statybos akto ir jo pagrindu priimto privalomojo nurodymo panaikinimo, o ne kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (privalomojo nurodymo) teisėtumą. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2023).

30. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdami pasekmių už privalomojo nurodymo nevykdymą taikymo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pasekmių taikymą už privalomojo nurodymo nevykdymą, ir nukrypo nuo jas aiškinančios teismų praktikos, nepagrįstai vertino privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą. Nustatyti proceso teisės normų pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių buvo netinkamai atskleista bylos esmė, nes teismas byloje netyrė ir neįvertino priežasčių, dėl kurių suinteresuotas asmuo R. R. neįvykdė Privalomojo nurodymo per nustatytą terminą. Dėl minėtų teisės pažeidimų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, pripažįstama neteisėta, todėl naikintina ir klausimas dėl baudos skyrimo, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.