Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ikoda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria panaikinta nutartis dėl atsisakymo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir taikytas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, civilinėje byloje Nr. 2-4589-262/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ikoda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GLC logistikos centras“ dėl atlyginimo pagal prievolę priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Ikoda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui UAB „GLC logistikos centras“, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 262 678,28 Lt skolos, 15,21 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto bei piniginių lėšų banko įstaigose areštą.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartimi 1 262 678,28 Lt sumai areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudė jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; nesant ar trūkstant turto, teismas nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos; teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartis palikta nepakeista.

Atsakovas UAB „GLC logistikos centras“ pateikė teismui prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo UAB „GLC logistikos centras“ prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.

Atsakovas UAB „GLC logistikos centras“ pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti atsakovo UAB „GLC logistikos centras“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovą UAB „Ikoda“ per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti 6 000 000 EUR į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti nurodytos sumos banko garantiją atsakovo UAB „GLC logistikos centras“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Atsakovas nurodė, jog atsakovo prašymas taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, buvo motyvuojamas tuo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankas neišmokės atsakovui 6 000 000 EUR paskolos, ir, nesant finansavimo, bus prarastos galimybės finansuoti logistikos centro, esančio Kuprioniškių km., Nemėžio sen., Vilniaus rajone, statybos darbus. Atsakovas pažymėjo, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuotos akcijos yra pagrindinis atsakovo turtas, kurio vertė atitinka (viršija) ieškinio sumą, šių akcijų įkeitimas bankui yra būtina kreditavimo sąlyga. Atsakovo teigimu, tol, kol galios atsakovo turimų akcijų areštas, atsakovas negalės jų įkeisti bankui, o bankas negalės išmokėti atsakovui 6 000 000 EUR paskolos. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu neturi laisvų piniginių lėšų, galimybė gauti kreditą yra itin svarbi atsakovo veiklai, o šios galimybės netekus ilgą laiką, atsakovo finansinė būklė taptų kritinė. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu atsakovas objektyviai negali įrodyti tikslų nuostolių, galinčių kilti dėl prarastos kreditavimo galimybės, dydį. Atsakovo teigimu, UAB „GLC logistikos centras“ galimybė disponuoti kitu turtu, taip pat piniginėmis lėšomis, nesudaro pagrindo teigti, jog bankas suteiks kreditą. Atsakovas nurodė, jog prašymą grindė negalėjimu gauti kreditą, t.y. gauti pinigines lėšas, tuo tarpu teismas analizavo aplinkybes, susijusias su disponavimu atsakovo jau turimomis piniginėmis lėšomis.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį, kuria nutarta atsakovo UAB „GLC logistikos centras“ prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti; įpareigojo ieškovą UAB „Ikoda“ iki 2009 m. lapkričio 25 d. įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 6 000 000 EUR (20 716 800 Lt) arba pateikti šiai sumai banko garantiją atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimui ir pateikti įmokėjimą patvirtinančius dokumentus teismui; išaiškino ieškovui UAB „Ikoda“, kad iki 2009 m. lapkričio 25 d. nepervedus 6 000 000 EUR (20 716 800 Lt) į teismo specialiąją sąskaitą arba nepateikus banko garantijos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Teismas nurodė, kad byloje esančiame Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pranešime nurodyta, jog Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 2009 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą suteikti UAB „GLC logistikos centras“ 6 000 000 EUR paskolą, UAB „GLC logistikos centras“ akcijų areštas yra kliūtis išmokėti minėtą paskolą.

Teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto paskirtį – kompensuoti dėl ieškovo veiksmų, kurių pagrįstumas nepatvirtintas teismo sprendimu, atsakovo patirtus turtinius praradimus, konstatavo, jog šiuo atveju yra pateikta įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovas patirs nuostolių dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis, kuria atsakovo UAB „GLC logistikos centras“ prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestas, naikintina ir ieškovas įpareigotinas iki 2009 m. lapkričio 25 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 6 000 000 EUR arba pateikti nurodytai sumai banko garantiją atsakovo UAB „GLC logistikos centras“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Ikoda“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį, t.y. apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas banko sąskaitose, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovo akcijos yra vienintelis atsakovo turtas, kurį atsakovas gali įkeisti bankui siekiant gauti paskolą.

2. Taikius laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuota 12630 vnt. atsakovo UAB „GLC logistikos centras“ turimų UAB „GLC logistikos parkas“ akcijų, t.y. 14,5 procentai visų akcijų, todėl atsakovo žinioje liko 74470 vnt. akcijų, t.y. 85,5 procentai akcijų, kuriomis jis gali laisvai disponuoti, įskaitant ir įkeitimą bankui siekiant gauti paskolą.

3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimai kilsiančių nuostolių faktą ir dydį. Atsakovo prašoma užtikrinti nuostolių suma, t.y. 6 000 000 EUR, negali būti laikytina atsakovo galimais atsirasti nuostoliais, kadangi ši suma turi būti suteikta atsakovui kaip paskola, t. y. turi būti grąžinta bankui. Dėl to ši suma nėra laikytina atsakovo negautomis pajamomis.

4. Nors atsakovas nurodė, kad nuostoliai gali kilti dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo turimus kreditorius, jų reikalavimo sumas bei termino atsiskaityti suėjimą.

5. Atsakovo argumentas, jog nuostoliai atsiras todėl, kad bankas nesuteiks paskolos bei galimai nutrauks jau egzistuojančias kredito sutartis, neturi priežastinio ryšio su faktu, kad buvo areštuota 12 630 vnt. atsakovo turimų akcijų.

6. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino aplinkybių, ar nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas galės būti apsunkintas, nesprendė ir nepasisakė dėl ieškovo galimybių atlyginti atsakovo galimus atsirasti nuostolius.

7. Skundžiama nutartis priimta pažeidus atskirojo skundo padavimo bei naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui tvarką.

8. Teismas nepagrįstai taikė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą vadovaudamasis į bylą pateikta banko pažyma, kadangi ši pažyma nėra laikytina tinkamu įrodymu.

9. Teismo nutartis nemotyvuota, joje nepasisakyta dėl ieškovo atsiliepime į atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo išsakytus argumentus.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „GLC logistikos centras“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir jais vadovaujantis nėra pagrindo naikinti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis pakeistina.

Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad teismas, skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentas, kad atsakovo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarties teisme gautas 2009 m. spalio 19 d. ir Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria teismas sutiko su atskiruoju skundu, priimta 2009 m. lapkričio 11 d., nėra pagrindas panaikinti ieškovo atskiruoju skundu skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų atlikimas ilgesniu nei CPK 334 straipsnio antrojoje dalyje nurodytu terminu neturėjo jokios įtakos teisingam klausimo išsprendimui, todėl nėra teisiškai reikšmingas ieškovo atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, kad atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo suma neatitinka protingumo bei teisingumo principų, neatitinka šalių interesų pusiausvyros dėl to, kad yra didesnė nei pareikšto ieškinio suma. Įstatymas nenumato, to nepatvirtina ir teismų praktika, kad atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo suma galėtų ar turėtų būti ribojama pareikšto ieškinio sumos ar taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumos dydžiu. Dirbtinai bei nepagrįstai apribojus atsakovo teisę reikalauti visų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nebūtų pasiekti šio proceso teisės instituto tikslai ir šis institutas neatliktų pagrindinės funkcijos – užtikrinti, kad atsakovo nuostoliai, galintys atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bus atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, pripažinus minėtus atskirojo skundo argumentus pagrįstais, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas bei šalių teisėtų interesų pusiausvyra, kadangi ieškovui būtų sudaryta galimybė pareiškiant nedidelės sumos ieškinį ir teismui taikant nedidelės sumos laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių taikymo gali atsakovui atsirasti labai dideli nuostoliai, išvengti tinkamo nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo dėl nedidelės taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumos.

Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo sumos dydžio. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartimi 1 262 678,28 Lt sumai buvo areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; nesant ar trūkstant turto, nutarta areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdant minėtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo buvo areštuotos atsakovui UAB „GLC logistikos centras“ nuosavybės teise priklausančios 12 630 vnt. UAB „GLC logistikos parkas“ akcijos, kurios yra pagrindinis atsakovo turtas. Atsakovas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo galimybę sieja su tuo, kad dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankas neišmokės atsakovui 6 000 000 EUR paskolos, ir, nesant finansavimo, bus prarastos galimybės finansuoti logistikos centro, esančio Kuprioniškių km., Nemėžio sen., Vilniaus rajone, statybos darbus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateikti į bylą UAB „GLC logistikos centras“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus dokumentai dėl paskolos suteikimo atitinka įstatymo nustatytus įrodymų reikalavimus ir yra tinkami įrodymai (CPK 177 str.). Į bylą pateikta UAB „GLC logistikos centras“ 2009 m. rugpjūčio 4 d. pažyma patvirtina, kad 2009 m. birželio 29 d. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius nusprendė suteikti 6 000 000 EUR paskolą UAB „GLC Logistikos centras“ logistikos centro, esančio Kuprioniškių km., Nemėžio sen., Vilniaus rajone, finansavimui; šis logistikos centras yra užbaigtas ir finansavimas skirtas atiskaityti su logistikos centro rangovais. Į bylą pateikti Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2009 m. spalio 28 d. pranešimas Nr. 9297 ir 2010 m. kovo 10 d. pranešimas Nr. 2728 patvirtina, kad 2009 m. birželio 29 d. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius nusprendė suteikti 6 000 000 EUR paskolą UAB „GLC logistikos centras“, tačiau UAB „GLC logistikos centras“ priklausančių nuosavybės teise UAB „GLC logistikos parkas“ akcijų areštas yra kliūtis išmokėti minėtą paskolą. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad dėl negautos suteiktinos paskolos atsakovui negali atsirasti nuostoliai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti galimais atsakovo nuostoliais visos atsakovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negautos suteiktinos 6 000 000 EUR paskolos sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tos pozicijos, jog nesuteikta paskola gali įtakoti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimą, laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368/2009). Kaip minėta, atsakovui UAB „GLC logistikos centras“ dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebus išmokėta 6 000 000 EUR paskola, tačiau šią sumą atsakovas galėtų panaudoti atsiskaitymui su logistikos centro, esančio Kuprioniškių km., Nemėžio sen., Vilniaus rajone, rangovais, o neatsiskaitymas su jais, teisėjų kolegijos nuomone, galėtų įtakoti atsakovo ūkinės-komercinės veiklos pablogėjimą, sutrikimą, bankroto bylos atsakovui iškėlimą ir pan. Kaip minėta, sprendžiant atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras, kadangi teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „GLC logistikos centras“ dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių praradęs galimybę gauti paskolą iš banko atiskaitymui su rangovais finansuoti gali patirti nuostolių, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašomo taikyti 6 000 000 EUR nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma yra per didelė. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, 2 000 000 Lt suma būtų pakankama užtikrinti atsakovo UAB „GLC logistikos centras“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad yra pagrindas taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, yra pagrįstos, tačiau yra pagrindas sumažinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo sumos dydį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui – pinigų sumos įmokėjimui į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą arba banko garantijos šiai sumai pateikimui bei dokumentų, patvirtinančių nurodyto įpareigojimo įvykdymą pateikimui, yra pasibaigęs, todėl yra pagrindas nustatyti atsakovui UAB „Ikoda“ naują terminą – iki 2010 m. balandžio 20 d. įvykdyti nurodytus veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiras aplinkybės, dėl kurių atsakovo galimi nuostoliai galėtų padidėti, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl papildomo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis pakeistina, įpareigojant ieškovą UAB „Ikoda“ iki 2010 m. balandžio 20 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 2 000 000 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui bei pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius nurodyto įpareigojimo įvykdymą, ir kita nutarties dalį paliekant nepakeistą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį pakeisti, įpareigojant ieškovą uždarąją akcinę bendrovę „Ikoda“ iki 2010 m. balandžio 20 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 2 000 000 Lt (du milijonus litų) arba pateikti šiai sumai banko garantiją atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „GLC logistikos centras“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui bei pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius nurodyto įpareigojimo įvykdymą, ir kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą.