- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-07
- Bylos Nr.
- 2-368/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- T. M., uždarajai akcinei bendrovei „Savas automobilis“, uždarajai akcinei bendrovei „Danske lizingas“
- Ieškovas
- V. U.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-535-125/09 pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovams T. M. , uždarajai akcinei bendrovei „Savas automobilis“, uždarajai akcinei bendrovei „Danske lizingas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams T. M. , UAB „Savas automobilis“ ir UAB „Danske lizingas“ kreipėsi ieškovas V. U. ir prašė teismo priteisti iš atsakovų 625 550 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams T. M. ir UAB „Savas automobilis“ priklausantį turtą 595 550 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovams T. M. ir UAB „Savas automobilis“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jų sąskaitose, ir kitą turtą, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 595 550 Lt, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui UAB „Savas automobilis“ leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams.
Šalies argumentai
Atsakovas T. M. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 81 000 Lt, kaip nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas nurodė, kad dėl aiškiai nepagrįsto ieškinio jo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jis yra ūkininkas ir jam reikalinga paskola sėklai įsigyti, taip pat paramai gauti iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Paskolą jam atsisakę suteikti dėl jo turtui taikytų areštų. Jis patiria tiesioginių nuostolių, kurie ateityje didės. Ieškovas dėl savo turtinės padėties negalės atlyginti jo patirtų nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė atsakovo T. M. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo bei nutarė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant atsakovo T. M. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, neviršijant 595 550 Lt pareikšto reikalavimo ribų, ir areštuoti atsakovui T. M. priklausantį 0,0465 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris 4400-1181-4536, ir individualų 142,26 kv. m ploto gyvenamąjį namą, unikalus numeris 4400-0920-5592, esančius Ringelio g. 39, Klaipėdoje.
Teismas nutartyje nurodė, kad nors atsakovas teigia, kad bankas jam nesuteikė kredito, todėl jis patyrė 50 000 Lt nuostolių, tačiau pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovui būtų suteikta paskola, jei nevyktų teisminis procesas. Pasak teismo, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas patyrė 50 000 Lt nuostolių dėl jo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pateikdamas duomenis, susijusius su paramos gavimu iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, atsakovas nurodė, kad jis negaus paramos, tačiau nepateikė jokių konkrečių duomenų, jog jam būtų atsisakyta skirti paramą dėl jo turtui taikyto arešto ir kad dėl to jis patyrė ar patirs konkrečių nuostolių. Teismas nurodė, kad ieškovas turi pakankamai lėšų ir turto, kurio pakaktų atlyginti atsakovo nuostolius, jei tokie atsirastų. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvimą ar jų atsiradimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas T. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: prašymą patenkinti.
1. Teismui pateiktame rašte nurodyta, kad Ūkio bankas paskolą atsakovui atsisakė suteikti būtent dėl turto arešto taikymo. Nacionalinė mokėjimų agentūra taip pat nesuteikia paramos, kadangi apeliantas nėra patikimas dėl jo turtui taikyto arešto. Šiai dienai patiriami tiesioginiai nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra 80 680 Lt.
2. Teismas neteisingai vertino ieškovo turtinę padėtį. Ieškovas nepateikė VĮ Registrų centro duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas turi nekilnojamąjį turtą, kurį įsigijo 1993 m. gegužės 18 d., 1994 m. birželio 14 d., ir turtas jam priklauso be jokių apribojimų. Pagal pateiktą 2007 metų metinę pajamų mokesčio deklaraciją, ieškovo apmokestinamosios pajamos sudarė 34 940 Lt, o skolos - 48 000 Lt. Tad yra pagrįstų abejonių, kad ieškovas atlygins patirtus nuostolius.
3. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti siekiama kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, turi būti užtikrinamos ir jo teisės bei turtinių interesų apsauga. Nors teismas ir sumažino areštuoto turto mastą, tačiau tai neapsaugojo nuo patiriamų nuostolių, nes areštas liko žemei, iš kurios jis turėtų gauti pagrindines pajamas, ir vieninteliam gyvenamajam namui, t.y. teismas panaikino areštą tik vienam žemės sklypui. Nepaisant to, jis vis tiek negaus banko paskolos ir išmokų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros.
4. Ieškovo ieškinys buvo nepagrįstai priimtas, nesumokėjus žyminio mokesčio. Ieškovas kelia reikalavimą, susijusį su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu autoįvykio metu (CPK 83 str. l d. 3 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. U. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad negauto kredito suma negali būti laikoma tiesioginiais nuostoliais, nes kreditavimo sutartis yra atlygintinė, kredito gavėjas turi grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas neapgrindė, jog negavo iš Nacionalinės mokėjimų agentūros paramos. Ieškovas turi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo bei kito turto ir jo pakaktų nuostoliams atlyginti. Areštuotas turtas nėra susijęs su ūkininkavimu, todėl neaišku, kokias pagrindines pajamas jis gautų iš šio turto. Nutartimi nėra uždrausta naudotis turtu. Antstolio turto aprašas patvirtinta, kad atsakovui priklauso ir žemės sklypas bei namas, esantys Ringelio g. 39 a, Klaipėdoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi iki 100 000 Lt sumažino turto arešto mastą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Atskiruoju skundu apeliantas T. M. skundžia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Tad dėl kitos teismo nutarties dalies, kuria buvo pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.
Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.
Atsakovas T. M. , kurio turtas buvo areštuotas V. U. ieškinio reikalavimams užtikrinti, savo prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nurodė aplinkybes, pagrindžiančias teiginį, kad nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali atsirasti, bei numatomų nuostolių paskaičiavimą. Teismas, vertindamas ieškovo pateiktą numatomų nuostolių paskaičiavimą, turi ištirti jį, neatsiedamas nuo kitų kartu su ieškovo prašymu pateiktų įrodymų. Atsakovas T. M. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo dydį 81 000 Lt sumai grindė aplinkybėmis, jog jam, kaip ūkininkui, yra reikalinga paskola sėklai įsigyti, taip pat paramai iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos gauti, kad, negavus paskolos, jis ūkyje negalės vykdyti veiklos, negaus pajamų, negalės vykdyti savo įsipareigojimų ir sutarčių. Byloje esantis ŽŪM išduoto ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo nuorašas (b.l. 60) patvirtina, kad atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį, o iš Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro išduoto sertifikato nuorašo (b.l. 58) matyti, jog atsakovo ūkio daliai yra suteiktas ekologinės gamybos ūkio statusas. Byloje esantis Ūkio banko 2009 m. sausio 7 d. raštas (b.l. 44) patvirtina, jog atsakovui T. M. 50 000 Lt banko paskola nesuteikiama dėl vykstančio teismo proceso, kuriame jis yra atsakovas, ir dėl jo turtui taikyto arešto bei aplinkybės, kad jo turtinė padėtis gali pasikeisti. Nors atsakovas nepateikė duomenų, jog negavo iš Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokų, nėra pagrindo abejoti, kad jis ūkininkauja savo ūkyje ir jam yra reikalingos apyvartinės lėšos ne tik sėklai įsigyti, bet ir kitai veiklai ūkyje vykdyti. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad būtent dėl atsakovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negauna paskolos iš banko, kurią atsakovas galėtų panaudoti ūkio veiklai vykdyti. Teisėjų kolegijos nuomone, 30 000 Lt suma būtų pakankama užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.Nors ieškovas teigia, kad jis turi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo bei kito turto ir jo pakaktų nuostoliams atlyginti, tačiau jis nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių jo gerą finansinę padėtį. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nes atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad teismas nepagrįstai priėmė ieškinį, nesumokėjus žyminio mokesčio, negali turėti reikšmės, sprendžiant klausimą dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių faktinių šiam klausimui spręsti bylos aplinkybių, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio antruoju punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo T. M. prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Atsakovo T. M. prašymą taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą patenkinti iš dalies ir įpareigoti ieškovą V. U. per dvidešimt dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos įmokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) piniginį užstatą arba šiai sumai pateikti banko garantiją.