Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G. (R. G.), jo atstovui advokatui Eduardui Zaleckiui, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Jonui Osteriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2020 m. rugsėjo 9 d., 11 val. 50 min., atlikus operatyvinį patikrinimą statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad R. G. susitaręs su sklypų savininkais dėl pamatų klojimo darbų, jų atlikimo terminų ir kainos, darbams atlikti nusamdė G. B. ir V. L., susitarė su jais dėl atlygintinio statybininkų darbo, darbo kiekio ir darbo sąlygų, tačiau darbo sutarties nesudarė, nepranešė apie asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip leido dirbti nelegalų darbą 2020 m. rugsėjo 9 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytą dieną dirbo trise. Jis nesamdė nei G. B., nei V. L.. Jie visi trys turėjo dirbti pagal verslo liudijimus, kaip tai darydavo ir anksčiau. G. B., nei V. L. jam sakė, kad verslo liudijimus turi, jis netikrino ar jų dokumentai tvarkingi. 2020 m. rugsėjo 9 d. dirbo betonavimo darbus, darbe naudodavo kiekvienas savo įrankius. Gautą darbo užmokestį dalinasi trise lygiomis dalimis, jeigu patirtų nuotolių, juos taip pat pasidalintų ant trijų. Ar imtis konkretaus objekto, kokią darbų kainą nustatyti, nuspręsdavo visi trys. Dėl administraciniame kaltinime nurodyto objekto su užsakovais tarėsi jis, tačiau sprendimą imtis šio objekto, priėmė visi trys, tarpusavyje pasitarę.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

R. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį samdžius darbuotojus G. B. ir V. L., tačiau nesudarius su jais darbo sutarties ir apie įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Kitaip tariant R. G. kaltinamas nelegalaus darbo organizavimu.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-478-574/2019 ir kt.).

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir jo atstovą, liudytojų parodymus, ištyrus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nenustatyta, kad tarp R. G. ir G. B. bei V. L. susiklostė darbo teisiniai santykiai. R. G. apklaustas teismo posėdyje (2020-12-03 15 val. 59 min. 9 s iki 16 val. 6 min. 30 s.) parodė, kad dirbo kartu G. B. bei V. L. kaip lygiaverčiai partneriai. Visi turėjo dirbti turėdami verslo liudijimus. G. B. apklaustas teismo posėdyje (2020-12-03 16 val. 8 min. 26 s. iki 16 val. 14 min. 33 s.) parodė, kad dirba „ant savęs“ pagal verslo liudijimą. Paprastai dirba trise kartu su R. G. ir V. L., bet būna, kad dirba ir atskirai. Dėl užmokesčio ir darbų apimties sprendžia visi kartu. Nei vienas iš jų nėra vadovas, jie viršininko neturi, dirba kaip lygiaverčiai partneriai. 2020 m. rugsėjo 9 d. įrenginėjo pamatus Galgiuose, visi trys nusprendė imtis šio objekto. Darbams atlikti visi naudoja savo asmeninius darbo įrankius. 2020 m. rugsėjo 9 d. dirbo be verslo liudijimo, jis buvo pasibaigęs. Iš esmės analogiškus parodymus teismo posėdžio metu davė ir V. L. (2020-12-03 16 val. 17 min. 33 s iki 16 val. 22 min. 31 s.). Bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas atsakomybėn patraukto asmens ir G. B. bei V. L. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, pažymi, kad nurodytų asmenų parodymai iš esmės analogiški ir jų paaiškinimams, kuriuos jie davė nusižengimo tyrimo metu (b. l. 7, 10, 12). Tiek teismo posėdžio metu, tiek nusižengimo tyrimo metu visi nurodyti asmenys nuosekliai paaiškino, kad jų nesieja darbo teisiniai santykiai, kad darbus vykdo savarankiškai dirbdami pagal verslo liudijimus, jų darbo laiko niekas nekontroliuoja, darbams atlikti įrankis ir darbo drabužius naudoja savo. Tai, kad pagal nusistovėjusią praktiką, G. B. bei V. L. darbus vykdydavo pagal verslo liudijimus, patvirtiną ir nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys bylos duomenys – Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie fizinį asmenį (b. l. 11, 13). Aptarti ir teismo posėdyje ištirti duomenys sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri paneigia administraciniame kaltinime nurodytas aplinkybes, jog tarp R. G. kaip darbdavio ir G. B. bei V. L. kaip darbuotojų susiklostė darbo teisiniai santykiai. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad R. G. bendravo su sklypų savininkais dėl pamatų įrengimo (b. l. 20, 21) nepatvirtina, kad tarp R. G. ir G. B. bei V. L. susiklostė darbo teisiniai santykiai. R. G. tiek teismo posėdžio metu, tiek nusižengimo tyrimo metu logiškai ir nuosekliai paaiškino, kad su užsakovais bendravo jis, nes vienam bendrauti buvo patogiau, tačiau visus sprendimus dėl darbų apimties, kainos priėmė kartu su G. B. bei V. L.. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti

ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinas. Remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Remiantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismų praktikoje išaiškinta, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019). Kita vertus, įstatymai neužkerta kelio išteisintajam siekti jam padarytos žalos (įskaitant ir patirtas išlaidas teisinei pagalbai) atlyginimo kitu procesiniu būdu. Antai išteisintasis, remdamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo ne teismo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

nutarė:

Administracinio nusižengimo bylą R. G. (R. G.) atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

R. G. (R. G.) prašymą dėl advokato išlaidų atlyginimo atmesti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.