Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. (S. K.) atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) pareiškimą, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini) deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. liepos 31 d. atsiskaitė grynaisiais pinigais su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnį turinčiais) kreditoriais, t. y. 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėjo grynais atitinkamai 5 775,00 Eur ir 5 800,00 Eur (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. birželio 6 d. sumokėjo grynais 1 700,00 Eur sau kaip atskaitingam asmeniui, ir tokiu būdu neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kreditorių teisių pažeidimas (šiuo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur

Kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, jog buvo atliktas mokėjimas žemesnės eilės kreditoriui, tokiu būdu pažeidžiant aukštesnės eilės kreditoriaus teises.

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teisminio nagrinėjimo metu S. K. atstovas pripažino, kad VMI pareiškime nurodyti mokėjimai kitiems kreditoriams bei pačiam S. K. buvo padaryti, tačiau nurodė, kad už šiuos pažeidimus, kaip tęstinius, jis nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn antrą kartą, nes už tapačius veiksmus jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn kitoje administracinio nusižengimo byloje Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarimu. Teismas su tokia S. K. atstovo nuomone sutinka tik iš dalies.

Iš kitos administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-171-718/2022 matyti, kad VMI UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą atliko turėdama AS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyriaus pateiktą sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., iš ko seka, kad VMI patikrinimo laikotarpis buvo nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. Taigi, VMI toje byloje 2022 m. balandžio 6 d. kreipdamasi su pareiškimu į teismą, turėjo šiame pareiškime nurodyti visus S. K. pažeidimus, padarytus už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., tačiau to nepadarė (VMI už tą laikotarpį net netikrino kasos dokumentų). Išdėstytų aplinkybių kontekste bei siekiant nepažeisti non bis in idem (dvigubo baudimo draudimas) principo, iš administracinio kaltinimo šalintina ta dalis, kurioje nurodyta, kad S. K., pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo 2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. lapkričio 29 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d.

Tuo tarpu teismui nekyla abejonių, kad pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. bei 2022 m. birželio 6 d., visai kitu VMI tikrinamu laikotarpiu (nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. liepos 31 d.), S. K. padarė naują administracinį nusižengimą.

Taigi teismas laiko patikimai nustatytu, kad S. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. liepos 31 d. atsiskaitė grynaisiais pinigais su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais) kreditoriais, t. y. 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėjo grynais atitinkamai 5 775,00 Eur ir 5 800,00 Eur (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. birželio 6 d. sumokėjo grynais 1 700,00 Eur sau kaip atskaitingam asmeniui, ir tokiu būdu neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas.

S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. K. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, paskutinį atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos pažeidimą padarė dar nagrinėjant analogiško administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam teismo nutarimu buvo paskirta bauda, mokestinės nepriemokos iki šiol nėra padengęs, kita vertus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti S. K. skiriant didesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti S. K. (S. K.), kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime bylos numerį A6.-311-903/2022, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.