- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-06-10
- Bylos Nr.
- A6.-171-718/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00217-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. (S. K.) atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliotai atstovei Editai Marozienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys nesklebtini)“ vadovas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022-04-06 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus (toliau – VMI) pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys nesklebtini)“, įmonės kodas (duomenys nesklebtini), Juridinių asmenų registre įregistruota 2019-10-02, buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2019-10-15 iki šiol vadovauja S. K., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI interesus. Pareiškimu prašoma S. K. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-08 nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena S. K. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas UAB „(duomenys nesklebtini)“, įmonės kodas (duomenys nesklebtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas nuo 2019-10-15 iki šiol, nesilaikė įstatymo nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip bendrovės kreditoriaus, teises.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad VMI yra UAB „(duomenys nesklebtini)“ (toliau – Bendrovė) kreditorė. 2022-04-04 Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 43 374,92 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliota atstovė Edita Marozienė prašė paskirti S. K. nuobaudą dėl eiliškumo nesilaikymo, kadangi buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais. Nurodė, kad skola VMI yra nepakitusi, periodiški mokėjimai nebuvo atliekami. Įmonė buvo įtraukta į pagalbos priemonių taikymo sąrašus, jai buvo suteikta galimybė pasinaudoti lengvatinėmis sąlygomis, įmonė galėjo kreiptis sudaryti mokestinės pagalbos sutartis, tuomet jai nebūtų skaičiuojami delspinigiai, būtų galima prašyti skolą išdėstyti dalimis. Tačiau ši įmonė minėtomis priemonėmis nepasinaudojo, į VMI nesikreipė ir prašymo nepateikė. Tam, kad būtų suteiktos lengvatos, įmonė turėjo kreiptis į VMI ir prašyti sudaryti mokestinės pagalbos sutartį. Atsiskaitant už prekes buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas. Buvo atliekamas tyrimas, kurio metu užklausti bankai ir buvo pastebėtas eiliškumo atsiskaitymo pažeidimas.
Šalies argumentai
S. K. atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas teismo posėdžio metu nesutiko su VMI pareiškimu. Nurodė, kad mokesčių administratorius nuslėpė ir nepateikė jokios informacijos apie tai, kad įmonė buvo įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 juridinių asmenų sąrašą, kad įmonė, nors ir įtraukta į sąrašą, privalo atlikti mokėjimus ir nėra atleidžiama nuo PVM mokėjimo. Nutylima, kad šiai dienai yra vykdomi priverstiniai išieškojimai, lėšos yra nuskaitomos. Įmonės vadovas per tą laikotarpį pinigus išleido verslo plėtrai, įmonės vadovas manė, kad dėl COVID-19 situacijos įmonė buvo atleista nuo visų mokesčių. S. K. neneigė, kad buvo skolingas, tačiau piktybiškumo vengiant sumokėti mokesčius nėra. Skola po truputi mažėja. Įmonė yra veikianti, nesiruošia bankrutuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje kreditorių teisių pažeidimas (šiuo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatyta, kad UAB „(duomenys nesklebtini)“ vadovas S. K. atstovas advokatas iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, teismo posėdžio metu paaiškino, kad nebuvo atliekami jokie pavedimai, kurie būtų atlikti tyčia nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei taip siekiant pažeisti VMI interesus. Dėl šalyje susidariusios situacijos, Covid-19 pandemijos, įmonės vadovas S. K. manė, kad įmonę įtraukus į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 juridinių asmenų sąrašą, įmonė yra atleidžiama nuo PVM mokėjimo, todėl buvo atliekami mokėjimai ne siekiant kažką apgauti, o stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą bei sumokėti už įsigytas prekes, kurie buvo būtini Įmonės veiklai ir jos tęstinumui.
S. K. kaltę patvirtina: 2022-04-04 Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo kopija (tomas 1, b. l. 9-10), Luminor Bank AS sąskaitų išrašai (tomas 1, b. l. 13-18), Luminor Bank AS sąskaitų išrašai (tomas 1, b. l. 19-200, tomas 2, b. l. 2-6), 2020-09-26, 2020-10-14, 2021-11-03, 2020-11-24, 2021-05-16, 2021-06-18, 2021-06-28, 2021-08-24, 2021-09-09, 2021-10-29 mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo kopijos (tomas 2, b. l. 7-26), kita bylos medžiaga. Iš Luminor Bank AS sąskaitų išrašų matyti, kad 2020-10-14 buvo atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini) (suma 10 000 Eur), 2020-11-24 buvo atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini) (suma 2 926,02 Eur), 2021-05-16 buvo atliktas mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 3 338,22 Eur), 2021-06-18 buvo atliktas mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (suma 2 240,32 Eur), 2021-06-28 buvo atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini) (suma 15 000 Eur), 2021-08-24 buvo atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini) (suma 13 000 Eur), 2021-09-09 buvo atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini) (suma 20 000 Eur), 2021-10-29 buvo atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini) (suma 13 000 Eur).
Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI yra UAB „(duomenys nesklebtini)“, kuriai vadovauja administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K., kreditorė. Kaip minėta anksčiau, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl nepagrįstas S. K. atstovo advokato Irmanto Balčiūno argumentas, jog daryti VMI pareiškime nurodyti pavedimai buvo būtini įmonės veiklai ir jos tęstinumui.
Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad S. K., žinodamas vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.
S. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas S. K. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2022-04-04 sudarė 43 374,92 Eur, į pažeidėjo asmenybę – byloje nėra duomenų apie jo baustumą administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimus, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjui paskyrus minimalią baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutarė:
S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-171-718/2022, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.