Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/02/03167, suinteresuotasis asmuo Ukmergės miškų urėdija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi su skundu, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą, nes yra suėjęs 2 metų senaties terminas. Taip pat pareiškėjas prašo skirti antstolei baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą.

Antstolė V. M., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. birželio 29 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, jog antstoliui nesuteikta teisė taikyti vykdymo senaties terminų. Antstolės teigimu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pareiškėjo byloje antstolė nurodo, jog nebuvo praleistas vykdymo rašto pateikimo vykdymui senaties terminas, nuolatos atliekami veiksmai, todėl pagrindo nutraukti bylos nėra. O vykdomosios išlaidos buvo paskaičiuotos laikantis visų teisės aktų nuostatų, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo neapskųstas, todėl prašymas skirti baudą antstolei už vykdymo išlaidų reikalavimą yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-26 nutartimi atmetė pareiškėjo D. Š. skundą dėl antstolio veiksmų.Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes iš esmės skiriasi nagrinėjamos bylos bei pareiškėjo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos faktinės aplinkybės. Teismas konstatavo, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus įstatymu nustatyto termino, per kurį vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti.CPK nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, t. y. nei iki 2003 m. sausio 1 d. galiojęs CPK, nei šiuo metu galiojantis CPK nenumato, kad neįvykdžius teismo sprendimo per tam tikrą laiko tarpą, teismo sprendimo vykdymas yra nutraukiamas.Teismas nustatė, kad antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininko, nuolat ir sistemingai teikdavo užklausimus tikslu nustatyti skolininkui priklausantį turtą, darbovietę, turimas santaupas, kadangi skolininkas į antstolių siunčiamus raginimus susimokėti skolą nereagavo. Taip pat konstatavo, kad skolininkas daugiau kaip 20 metų neįvykdo vykdomojo dokumento ir nesiekia to padaryti, per tą laikotarpį ne kartą buvo patekęs į įkalinimo įstaigą, todėl padarė išvadą, jog skolininkas vengia įvykdyti vykdomąjį dokumentą.Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti išieškojimo vykdymo senaties terminą, taip pat konstatavo, kad antstolė vykdymo procese veikė aktyviai, neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:teismas tinkamai neįvertino skundo argumentų. Vykdomosios bylos senaties terminas suėjo 2016-05-29. Byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-04-22 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Nors nuo 2015-07-01 Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnis numato kitokią senaties termino trukmę ir kitokį senaties eigos pradžios skaičiavimo momentą, tačiau šioje byloje senaties terminas jau yra pasibaigęs, todėl įstatymo pakeitimai šiai bylai įtakos neturės. Bet kokie vykdymo veiksmai byloje, kuri privalėjo būti nutraukta dėl senaties termino suėjimo, yra neteisėti.Nuo 2009-01-15 iki 2018-10-23 atlieka bausmę pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-26 nuosprendį, o nuo 2010-04-23 bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose. Apie vykdymo veiksmus iki bausmės pradžios nieko nežinojo.Antstolis tik 2012-09-19 nukreipė išieškojimą į skolininko darbo užmokestį Marijampolės pataisos namuose. Taigi, akivaizdu, kad praleistas 2 metų terminas. Antstolis tai galėjo padaryti anksčiau, tačiau buvo nepakankamai aktyvus, neišnaudojo visų jam prieinamų priemonių, siekiant priverstine tvarka įvykdyti nutarimą.Antstolė V. M. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

teismas išsamiai išanalizavo ir konstatavo, kad nėra pagrindo takyti išieškojimo vykdymo senaties terminą. Teismas detaliai išnagrinėjo visus antstolės atliktus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje ir visiškai pagrįstai atmetė skolininko skundą ir konstatavo, kad antstolė vykdymo procese veikė aktyviai ir neatliko veiksmų viršijančių jos kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-07-26 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais atsisakyta taikyti ieškinio senatį ir nutraukti vykdomuosius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-07-26 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Apeliantas atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą grindžia argumentais, jog šiuo atveju yra suėjęs vykdomosios bylos Nr. 0015/02/03167 vykdymo senaties terminas, dėl to šis vykdymo procesas turi būti nutrauktas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2010-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, išaiškino, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.Nagrinėjamu atveju antstolė V. M. vykdo išieškojimą iš apelianto pagal išduotą vykdomąjį dokumentą, nesusijusį su administracinėmis nuobaudomis, todėl nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodytos teismų praktikos išaiškinimas, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nei CPK, nei kiti teisės aktai vykdant analogiškus, kaip pareiškėjo skunde nurodytais atvejais, vykdomuosius dokumentus, nenumato kitų su išieškojimu susijusių senaties terminų, išskyrus CPK 1964 m. 387 straipsnyje ir CPK 606 straipsnyje numatytus vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus.Kaip nustatė teismas, 1996-06-26 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-5901-553/2010 pirmą kartą Antstolių kontoroje prie Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo gautas 1997-08-12, antrą kartą vykdymui jis pateiktas 1999-02-08, o trečią kartą - 2001-12-22. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdomasis raštas pateiktas vykdyti nepraleidus vykdymo senaties terminų, yra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Todėl, nagrinėjamu atveju išieškotojui pateikus vykdyti vykdomąjį raštą, nepraleidus senaties termino, senaties terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti buvo nutrauktas.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.