Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Greitista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-3871-987/2025 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Greitista“ pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. T. A., V. G., E. G., A. G., M. U., A. M. U., A. S., L. P., A. B., T. B., R. V., G. J., V. J., I. V., E. V., V. P., V. P., V. R., R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinima s.

15. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

16. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus; 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas; 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12892-872/2018 patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo atsakovę UAB „Greitista“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas pastato – dvibučio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad atitiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 21 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. 487/12-135 pagal „AGA ARCH.ARTELĖ“ A. U. projektavimo ir meno firmos „Dvibučio gyvenamojo namo statybos ir ūkinio pastato bei garažo griovimo (duomenys neskelbtini), projekto Nr. 11-008, Nr. 2011“ sprendinius ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdžius, įpareigojo atsakovę mokėti 30 Eur baudą į ieškovės banko sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

18. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečiąją dalį pakeitė ir ją išdėstė taip: jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovę sumokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo valstybės naudai; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

19. Pareiškėjos UAB „Greitista“ prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi, 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi, 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, 2023 m. birželio 22 d. nutartimi ir 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, atidėjo teismo sprendimo vykdymą. Galutinis teismo sprendimo įvykdymo terminas suėjo 2024 m. gruodžio 31 d.

20. 2024 m. gruodžio 31 d. pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinės teismui pakartotinį prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo iki 2025 m. gruodžio 31 d.

21. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pakartotinio pareiškėjos prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, konstatavęs, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime nebuvo numatyta statytojo teisė įvykdyti teismo sprendimą gaunant naują statybą leidžiantį dokumentą. Vienintelė galimybė įvykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo statinio išardymas, kad jis atitiktų turimą statybos leidimą, ir statybvietės sutvarkymas. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytą aplinkybę – pradėtą procesas dėl pastatyto statinio įteisinimo, gavus naują statybos leidimą ir susimokėjus infrastruktūros mokestį, jei administracinis teismas pripažins tokio mokesčio teisėtumą, laikė niekaip neįtakojančia galimybės įvykdyti teismo sprendimą.

22. Atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su skundžiama nutartimi. Nurodo, kad pareiškėja visą laiką vykdymo procese elgėsi aktyviai, teikė teismui įrodymus apie tai kokius veiksmus atliko, kad gauti statybą leidžiantį dokumentą. Infrastruktūros mokesčio sumokėjimo reikalavimas yra paskutinis Vilniaus miesto savivaldybės iškeltas reikalavimas, savivaldybės nuomone, kliudantis statybos leidimo išdavimui. Proceso trukmė nuo pareiškėjos valios nepriklauso. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymo terminas turėtų būti pratęstas, kaip tai buvo padaryta ankstesnėmis teismo nutartimis.

23. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12892-872/2018 priėmimo metu galiojusi 2013-07-02 redakcija Nr. XII-459) 14 straipsnio 9 punkte numatyta, kad jeigu į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kreipėsi kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; teismas sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis; 3) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 5) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę

24. Taigi, šios nutarties 23 punkte nurodyto įstatymo nuostatos patvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, parenka savavališkos statybos pašalinimo būdą arba kelis alternatyvius būdus.

25. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendime numatė vienitelį savavališkos statybos pašalinimo būdą – statinio išardymą, kad jis atitiktų turimą statybos leidimą, ir statybvietės sutvarkymą. Teismo sprendime nebuvo numatyta statytojo teisė įvykdyti teismo sprendimą, gaunant naują statybą leidžiantį dokumentą. Tuo pačiu byloje nebuvo pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl kitokio savavališkos statybos pašalinimo būdo, nei nustatė sprendime pirmosios instancijos teismas. Todėl pareiškėjos siekis įteisinti ginčo statinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra susijęs su tinkamu įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymu.

26. Pareiškėja tiek prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tiek atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, jog siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, yra įvykdžiusi visas įstatymų nustatytas prievoles. Nurodo, kad vienintelė priežastis, dėl kurios jai neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas, yra neteisėtas savivaldybės reikalavimas sumokėti infrastruktūros mokestį, dėl kurio pareiškėja 2023 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. A51-173288/23(3.3.10.4E-PAS) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti uždarosios akcinės bendrovės „Greitista“ prašymą dėl infrastruktūros mokesčio netaikymo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

27. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-915-561/2025 pareiškėjos UAB „Greitista“ minimą skundą atmetė. Dėl priimto sprendimo pareiškėja pateikė skundą, kuris nėra išnagrinėtas. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad iki jos prašyme nurodyto termino (2025 m. gruodžio 31 d.) ne tik neabejotinai būtų sudarytos sąlygos teismo sprendimo vykdymui, bet ir, kad jis realiai būtų įvykdytas. Be to, pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jei administracinis teismas pripažins prievolę sumokėti infrastruktūros mokestį teisėta, prievolės vykdymo klausimus pareiškėja ir pastato dalių savininkai tarpusavyje spręs civiline tvarka. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad apeliantė teikia skundus, inicijuoja ir ketina inicijuoti naujas teismines bylas, taip pat nesudaro pagrindo dar kartą tęsti sprendimo įvykdymo terminą.

28. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad apeliantė tikrai galės iki prašomo termino įvykdyti teismo sprendimą, o apeliantės nurodyti argumentai, kad ji buvo aktyvi ir atliko daug veiksmų, siekdama įvykdyti sprendimą, bei tai, kad teismas kelis kartus pratęsė sprendimo įvykdymo terminą, negali reikšti, kad atsakovės atlikti statybos pažeidimai ar jų pašalinimas gali tęstis neribotą laiką.

Dėl bylos baigties

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.