Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu (b.l. 14-123) ieškinį tenkino iš dalies. Ieškinį dėl AB „Šiaulių bankas“ 2011-10-13 įsakymo Nr.189K ir juo paskirtos ieškovei R. K. drausminės nuobaudos-papeikimo, atmetė. Pripažino ieškovės R. K. atleidimą iš darbo AB „Šiaulių bankas“ Ukmergės klientų aptarnavimo skyriaus viršininkės pareigų neteisėtu ir panaikino atsakovo AB „Šiaulių bankas“ 2011-10-28 įsakymą Nr. 192K, kuriuo nutraukta darbo sutartis su ieškove R. K. pagal LR Darbo kodekso 136 str. 1 d. 2 p. ir 136 str. 3 d. 1 p. Nustatė, kad atsakovo AB „Šiaulių bankas“ ir ieškovės R. K. 2006 m. sausio 30 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 476 nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2012 m. liepos 12 d. Priteisė iš atsakovo AB „Šiaulių bankas“ 19 345,64 Lt išeitinę išmoką, 40 789,00 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2010 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei 1 250 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. K. naudai.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad 2011 10 13 įsakymu Nr.189K ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas yra pritaikyta neteisėtai, nes nebuvo padarytas pats pažeidimas t.y. teismas nesprendė, ar J. B. pakako pastovių pajamų per 3 mėnesius, kad būtų suteikta paskola, ir ar dėl to buvo pagrįstai paskirta nuobauda.

Vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Taigi drausminė nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį netinkamą ar nepageidautiną darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t.y. skiriant drausminę nuobaudą turi būti aiškiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją reikšmę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-427/2008, kt. bylose). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą.

I. R. K ir atsakovas AB „Šiaulių bankas“, atstovaujamas administracijos vadovo A. B., 2006 m. sausio 30 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 476, pagal kurią ieškovė priimta nuo 2006 m. sausio 30 d. dirbti Ukmergės regiono atstove, o 2006 m. vasario 13 d. pakeitus darbo sutartį, skyriaus viršininke. Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 189K Dėl drausminės nuobaudos skyrimo (civilinė byla Nr. 2-1930-879/2011, b.l. 9) 2010 m. balandžio 15 d. patikrinus Ukmergės KAS probleminių ir išieškomų kreditų portfelio būklę, kreditų suteikimo procedūrų laikymąsi per laikotarpį nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatyta, jog Ukmergės KAS viršininkė R. K. 2008-04-29 suteikdama 35 000 Lt vartojimo kreditą J. B. pažeidė Vartojimo kreditų teikimo tvarkos (patvirtintos banko valdybos 2007-05-09 protokolu Nr. 13) 13 punktą - pastovios pajamos turi būti gaunamos pastoviai ne mažiau kaip 3 paskutinius mėnesius; pažeidė Vartojimo kreditų teikimo tvarkos (patvirtintos banko valdybos 2007-05-09 protokolu Nr. 13) 30 punktą - jei tipinės Vartojimo kredito suteikimo sąlygos netenkinamos, Įgaliotas asmuo (R. K.) savo sprendimo įgyvendinimui privalo gauti reikiamą pritarimą; pažeidė Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkos (patvirtintos banko valdybos 2007-08-30 protokolu Nr. 27) 7 punktą - jei sprendimas tenkina ne visas tipines kredito suteikimo sąlygas, nustatytas kreditavimo tvarkose, Įgaliotas asmuo (R. K.) savo sprendimą gali įgyvendinti tik gavęs kredito rizikos departamento, Banko paskolų komiteto arba Banko tarybos pritarimą, todėl vadovaujantis LR DK 237 str. 1 d. 2 p. jai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė 2006 02 13 pasirašytinai supažindinta su Klientų aptarnavimo skyriaus viršininko pareiginiais nuostatais, kuriuos pasirašydama ši įsipareigojo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės, Lietuvos banko ir kitais norminiais aktais bei banko vidaus norminiais aktais. Pagal Vartojimo kreditų teikimo tvarkos, (patvirtintos AB „Šiaulių banko“ valdybos posėdžio 2007-05-09 protokolu Nr. 13) reglamentuojančios kreditų fiziniams asmenims vartojimo poreikiams tenkinti, kitoms fizinio asmens asmeninėms arba jo šeimos išlaidoms, suteikimo tvarką, 13 punktą, pastovios pajamos laikytinos neto (po mokesčių) pajamos, kurias klientas gauna kiekvieną mėnesį pastoviai ne mažiau kaip 3 paskutinius mėnesius. Šių pajamų teisėtumas turi būti patvirtintas dokumentais. Pagal 30 punktą, jeigu tipinės vartojimo kredito suteikimo sąlygos, nurodytos 23-29 punktuose netenkinamos, įgaliotas asmuo savo sprendimo įgyvendinimui privalo gauti reikiamą pritarimą, vadovaudamasis Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarka pagal kurios 7 punktą kai toks sprendimas tenkina ne visas tipines kredito suteikimo sąlygas, nustatytas kreditavimo tvarkose, įgaliotas asmuo savo sprendimą gali įgyvendinti tik gavęs kredito rizikos departamento, Banko paskolų komiteto arba Banko tarybos pritarimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartyje G. Z. v. AB ,,Parex bankas“ byloje Nr. 3K-3-499/2006 išaiškinta, kad banko darbuotojai turi veikti banko interesais; jeigu bankas parengia tokius vidaus aktus, su jais supažindina darbuotoją, tai darbuotojo pareiga vertinama kaip tiksliai apibrėžta, jam aiški ir nesunkiai įgyvendinama; banko darbuotojui keliami griežti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Pagal bylos medžiagą vartojimo sutartis su J. B. sudaryta 2008 04 29. Teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai, išrašai iš Sodros duomenų bazės apie J. B. gaunamas pajamas patvirtina, jog minėtas asmuo neatitiko tipinių vartojimo kredito suteikimo sąlygų, kadangi duomenų apie tai, jog J. B. būtų patoviai ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius gavęs pajamų nėra. Todėl tokiu atveju sprendimui priimti dėl kredito suteikimo minėtam asmeniui įgaliotas asmuo, R. K., turėjo gauti reikiamą banko organų - kredito rizikos departamento, Banko paskolų komiteto arba Banko tarybos pritarimą (Vartojimo kreditų teikimo tvarkos 30 p., Sprendimų dėl paskolų suteikimo priėmimo tvarkos 7 punktas). Be to kaip matyti iš Darbo sutarties Nr. 8 (civilinė byla Nr. 2-1930-879/2011, b.l. 73) J. B. UAB „Ermilgė“, kurios akcininkė buvo pati ieškovė R. K., pradėjo dirbti tik 2008 m. balandžio 11 d, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. K. žinojo, kad J. B. neatitiko tipinių vartojimo kredito suteikimo sąlygų, nustatytų kreditavimo tvarkose ir nepaisant to negavusi reikiamų banko organų pritarimo, suteikė vartojimo kreditą J. B.. Kaip nurodė ieškovė, J. B. ūkininkavo, taip pat dirbo A. N. individualioje įmonejė, tačiau tai nepatvirtina fakto, jog minėtas asmuo paskutinių trijų mėnesių laikotarpiu gavo pajamas iš šių veiklų, byloje duomenų apie jo gautas pajamas iš šių veiklų nėra, todėl sutikti su apeliantės argumentu, jog nebuvo padarytas pats pažeidimas nėra jokio teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir šioje dalyje priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog teismas pripažindamas ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu neteisingai pritaikė DK 294 str. 4 d., ieškovės teigimu nėra pagrindo ieškovės negrąžinti į darbą.

LR DK 297 str. 4 d. nustato, kad teismui nustačius, jog darbuotojas negali būti grąžinamas į pirmesnį darbą dėl ekonominių, technologinių, organizacių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos, teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, o darbo sutartis tokiu atveju laikoma nutraukta teismo sprendimu. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo gindamas savo teises darbuotojas gali savo pasirinkimu prašyti teismo taikyti LR DK 297 str. 3 ar 4 dalyje nurodytus pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad nurodyti neteisėto atleidimo iš darbo padariniai skirti darbo teisinių santykių apibrėžtumo tikslais, kai juos taikydamas teismas arba užbaigia darbo teisinius santykius, arba, jei tai yra įmanoma, nesant darbuotojo prašymo dėl LR DK 297 str. 4 d. taikymo ir nenustačius aplinkybių pagal šioje normoje įvardytus kriterijus, taiko LR DK 297 str. 3 d., t. y. sprendžia toliau tęsti darbo teisinius santykius grąžinant darbuotoją į darbą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2011).

Nepaisant to, jog darbuotojo atleidimas iš darbo ir pripažįstamas neteisėtu, šalių tarpusavio pasitikėjimo praradimas sudaro pagrindą teismui spręsti apie DK 297 straipsnio 4 dalies taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 13 d. nutartis civ.b. Nr.3K-3-276/2011).

Kaip matyti iš bylos medžiagos Ukmergės KAS viršininkei R. K. yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 222 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., t.y. dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, ir dėl to toliau vykdomas ikiteisminis tyrimas, apie tai ieškovė atsakovo neinformavo, paaiškinimo nepateikė, be to ieškovės atžvilgiu vykdomos išieškojimo bylos antstolės N. J. kontoroje, kurioje išieškotojais yra tiek atsakovas, tiek kita kredito įstaiga. Pagal einamas pareigas ieškovė nėra eilinė darbuotoja, bet teritorinio skyriaus vadovė, kuriai pavesta atstovauti banko interesams banko padalinio teritorijoje, todėl tokiam asmeniui keliami aukštesnio elgesio reikalavimai, ieškovė privalo rūpintis geru banko vardu ir reputacija. Pagal Klientų aptarnavimo skyriaus viršininko pareiginių nuostatas, su kuriomis ieškovė kaip minėta aukščiau supažindinta 2006 m. vasario 13 d. pasirašytinai, matyti, kad viršininkas tiesiogiai vadovauja klientų aptarnavimo skyriaus veiklai, užtikrina, kad skyriaus darbuotojai laikytųsi banko vidaus tvarką, drausmę ir etiką reglamentuojančių taisyklių, pareiginių nuostatų, organizuoja kreditavimo ir kitų finansinių produktų bei paslaugų pardavimą, suteiktų įgaliojimų ribose priima sprendimus dėl netipinių paslaugų ir produktų įkainių ir sutarties sąlygų ir kt. Tokiu būdu bankas pasitikėti darbuotoju, šiuo atveju - klientų aptarnavimo skyriaus viršininke, kuri nesilaiko banko vidaus teisės aktų ir kredituoja banko klientus, viršydama jai suteiktus įgaliojimus, kurios atžvilgiu pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., kuri nevykdo savo asmeninių finansinių įsipareigojimų kitoms finansų institucijoms, negali. Todėl atsižvelgiant į minėta pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nebeliko atsakovui pasitikėjimo ieškove kaip darbuotoja, kadangi jos atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas bei išieškojimo veiksmai, kur išieškotojas yra tiek atsakovas, tiek kita kredito įstaiga, be to ši pati neatskleidė informacijos, susijusios su pradėto ikiteisminio tyrimo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje priežastimis ir eiga bei su jos atžvilgiu pradėtų išieškojimo veiksmų per antstolius pagrindais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į ieškovės ankščiau eitas pareigas jau yra priimtas kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti apie LR DK 297 str. 4 d. taikymą, t.y. darbo sutarties nutraukimą teismo sprendimu, negrąžinant ieškovės į pirmesnį darbą ir priteisiant jai kompensaciją.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.