- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- eA-159-556/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02376-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "Nekilnojamojo turto valdymas"
- Pareiškėjas
- UAB „Baldų meistras“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Baldų meistras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 5-325; 2) įpareigoti MGK priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo skundo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir Bendrovė) 2021 m. balandžio 15 d. gavo 2018 m. birželio 29 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32) FR0680-271 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 (toliau – ir VMI sprendimas) kopijas. Pareiškėjas kreipėsi į MGK dėl Sprendimo panaikinimo. MGK, spręsdama skundo priėmimo klausimą, 2021 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 5-325 (toliau – ir MGK sprendimas), kuriuo nusprendė pareiškėjo 2021 m. balandžio 23 d. skundą dėl VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, nes pareiškėjo skundas su trūkumais, t. y. nebuvo pateiktas įgaliojimas atstovauti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, ir šis trūkumas nebuvo ištaisytas per nurodytą terminą. Pareiškėjas teigė, kad skundas buvo teiktas ne atstovaujant UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o ginant paties pareiškėjo interesus, tačiau MGK visiškai nevertino skunde pateiktų aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-2271-556/2020, kurioje buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir VMI dėl VMI sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Į minėtos administracinės bylos nagrinėjimą pareiškėjas nebuvo įtrauktas, jam iki 2021 m. balandžio 15 d. nebuvo pateikti Patikrinimo aktas ir VMI sprendimas, nebuvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją dėl minėtuose dokumentuose padarytų VMI išvadų. Pareiškėjas, vadovaudamasis VMI sprendimu, privalo tikslinti atitinkamų laikotarpių pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijas, dėl to susidarys grąžintinas PVM nuo nepagrįstai į valstybės biudžetą sumokėto pardavimo PVM. VMI sprendime konstatuota, jog „Bendrovė į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, t. y. apskaitė realiai nevykusias ūkines operacijas pagal UAB „Baldų meistras“ vardu 2014 m. balandžio 1 d. – 2016 m. spalio 3 d. laikotarpiu įformintas PVM sąskaitas-faktūras už 1 360 284,93 Eur + 285 659,83 Eur PVM, kurios neturi juridinės galios. Bendrovė pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas-faktūras neteisėtai atskaitė 285 659,83 Eur pirkimo PVM bei užpildydama 2014 m. 04 mėn. – 2016 m. 10 mėn. PVM deklaracijas įrašė į jas neteisingus duomenis apie atskaitomą 285 659,83 Eur pirkimo PVM, kurio pagrindu buvo sumažintas deklaruotas mokėtinas į biudžetą PVM.“ Pareiškėjas dėl šios priežasties bei įvertinus tai, kad jis PVM prievoles, susijusias su parduotomis prekėmis Bendrovei, įvykdė tinkamai, turi teisę susigrąžinti nepagrįstai sumokėtą pardavimo PVM arba ši VMI sprendimo dalis (sandorių tarp pareiškėjo ir Bendrovės vertinimo) turi būti panaikinta kaip nepagrįsta. VMI sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi jis privalo tikslinti PVM deklaracijas. Taip pat Bendrovė gali kreiptis dėl piniginių lėšų grąžinimo už apmokėtas, bet nesuteiktas paslaugas ir (arba) nepateiktas prekes.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad dalyvavo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) projektuose ir gavo finansavimą įrangai įsigyti. NMA ne kartą patikrinimų metu neatitikimų nenustatė, nes baldų gamybos įranga sumontuota, veikianti, naudojama pagal paskirtį, paraiškoje nurodyta baldų gamybos veikla vykdoma, baldai gaminami, yra sudarytos sutartys dėl produkcijos gamybos su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Jei VMI būtų pateikusi paklausimą pareiškėjui, jis būtų pateikęs visus dokumentus nuo 2014 metų, deklaracijas apie išmokėtą darbo užmokestį „Sodrai“, kurie patvirtina, kad nuo 2014 metų pradžios iki pat bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas buvo įdarbinęs daugiau nei dvylika darbuotojų, tai jam realiai leido pagaminti atitinkamą baldinių vienetų kiekį ir juos parduoti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Mokestinio ginčo metu teismui pateiktuose dokumentuose VMI atstovai tyčia nurodė mažą pareiškėjo darbuotojų skaičių 2013 metais, nors VMI ginčijami pareiškėjo sandoriai dėl baldų su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudaryti, pradėti vykdyti tik nuo 2014 metų. Teismas atsižvelgė tik į VMI nurodytą 2013 metais buvusį mažą darbuotojų skaičių ir tai pakartojo savo sprendimuose, motyvuodamas, kad pareiškėjas neturėjo darbuotojų, jog baldai būtų realiai pagaminti ir parduoti. Pareiškėjo darbuotojų skaičius privalėjo būti teismų vertinamas ne nuo 2013, o nuo 2014 iki 2017 metų, kai baldai buvo pradėti gaminti ir tiekti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Jei pareiškėjas būtų dalyvavęs byloje, būtų galėjęs atsikirsti į nepagrįstus VMI teiginius, byloje buvo remtasi klaidingomis prielaidomis, dėl to buvo neteisingai išnagrinėta byla, priimti nepagrįsti nutartis ir sprendimas. Be to, pareiškėjas turėjo įsigijęs baldų gamybai reikalingas automatizuotas stakles, kurių pakako gaminti baldus ir pagal kitų asmenų užsakymus. Pareiškėjas realiai vykdė baldų gamybos veiklą, o visi VMI pateikti priešingi argumentai yra neteisingi.
4. Pareiškėjas teigė, kad pridedamos PVM deklaracijos, PVM sąskaitų registrai liudija, jog jis pirko baldų gamybai reikalingas žaliavas ir medžiagas. PVM deklaracijos patvirtina, kad pareiškėjas deklaravo baldų pardavimą bei prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą, parodo, kiek medžiagų per laikotarpį nuo 2014 iki 2017 metų įsigijo. Pagrindinė pareiškėjo veikla – baldų gamyba, todėl PVM deklaracijų 25 eilutė atspindi būtent baldams pagaminti reikalingų medžiagų, prekių įsigijimą ir naudojimą pagrindinėje baldų gamybos veikloje. Tai paneigia tiek teismo, tiek VMI teiginius, jog pareiškėjas negalėjo vykdyti baldų gamybos veiklos ir neva jų nepateikė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nes nebuvo įsigijęs baldams gaminti reikalingų medžiagų. VMI savo sprendimuose aiškiai nenurodo, kokia konkrečiai teisės į atskaitą ribojimo sąlyga yra nustatyta ginčijamu atveju. VMI konstatavo, jog, be kita ko, tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir pareiškėjo sandoriai neįvyko, taigi, nors VMI sprendimuose nėra aiškiai įvardijama, kad teisė į atskaitą buvo ribojama dėl mokesčių mokėtojo dalyvavimo PVM sukčiavime, tačiau tokia išvada daroma pagal VMI nagrinėtas ir vertintas aplinkybes mokestinėje byloje.
Atsiliepimas
5. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
6. VMI nurodė, kad pareiškėjas skunde MGK prašė panaikinti dalį dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priimto VMI sprendimo. MGK nustatė, jog pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 153 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų: skundas pateiktas pareiškėjo vardu, tačiau dėl kito mokesčių mokėtojo ? UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ? priimto sprendimo ir skunde nenurodė, ar dėl pareiškėjo yra priimtas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas. MGK, vadovaudamasi MAĮ 153 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 5-261(7-65/2021) informavo pareiškėją apie skundo trūkumus ir nustatė 15 dienų terminą pašalinti skundo trūkumus, paaiškino, jog, nepašalinus nurodytų trūkumų, remiantis MAĮ 153 straipsnio 6 dalimi, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Per nustatytą 15 dienų terminą pareiškėjas skundo trūkumų neištaisė, todėl MGK, vadovaudamasi MAĮ 153 straipsnio 6 dalimi, nusprendė pareiškėjo 2021 m. balandžio 23 d. skundą dėl VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.
Atsiliepimas
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ atsiliepime į skundą prašė jį patenkinti.
8. UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ paaiškino, kad MGK nevertino pareiškėjo skundo turinio, kadangi įpareigojo jį pateikti įgaliojimą, suteikiantį teisę atstovauti Bendrovei. Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėjas veikia ne kaip Bendrovės atstovas, o kaip individualus subjektas, kurio teisėms ir pareigoms daro įtaką VMI priimtas sprendimas. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie vykusį administracinį procesą, kuriame vyko mokestinis ginčas tarp Bendrovės ir VMI, todėl pareiškėjui turi būti suteikta teisė į gynybą, kitaip bus pažeidžiamos konstitucinės pareiškėjo teisės.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas MGK pateikė skundą dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu priimto VMI sprendimo, prašydamas panaikinti dalį skundžiamo sprendimo. MGK, vadovaudamasi MAĮ 153 straipsnio 4 dalimi bei MGK nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“, 19 punktu, patikrino ir nustatė, jog pareiškėjo skundas neatitinka MAĮ 153 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų: skundas pateiktas pareiškėjo vardu, tačiau dėl kito mokesčių mokėtojo ? UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ? atžvilgiu priimto VMI sprendimo ir pateiktame skunde dėl kitos bendrovės priimto sprendimo pareiškėjas nenurodė, ar jo atžvilgiu yra priimtas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas. MGK, vadovaudamasi MAĮ 153 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 5-261(7-65/2021) informavo pareiškėją apie skundo trūkumus ir nustatė 15 dienų terminą įvykdyti nurodytus reikalavimus ir pašalinti skundo trūkumus, taip pat paaiškino, jog, nepašalinus nurodytų trūkumų, remiantis MAĮ 153 straipsnio 6 dalimi, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Per nustatytą 15 dienų terminą pareiškėjas skundo trūkumų neištaisė, t. y. skundo dėl jo atžvilgiu priimto centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo nepateikė, todėl MGK, vadovaudamasi MAĮ 153 straipsnio 6 dalimi, nusprendė pareiškėjo 2021 m. balandžio 23 d. skundą dėl VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.
11. Teismas, aptaręs MAĮ 153 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendė, kad kreipiantis į ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją, skundo turiniui ir formai nustatomi iš esmės tie patys, kaip ir kreipiantis į teismą, reikalavimai. MGK nustatė, kad pareiškėjas UAB „Baldų meistras“ 2021 m. balandžio 23 d. pateikė skundą (MGK skundas gautas 2021 m. gegužės 6 d.) pareiškėjo UAB „Baldų meistras“ vardu, tačiau dėl kito mokesčių mokėtojo ? UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ? atžvilgiu priimto VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299. Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko MAĮ 1 dalies 2 punkto reikalavimų, MGK 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 5-261 (7-65/2021) nustatė skundo trūkumus: pateikti skundą dėl jo atžvilgiu priimto centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Per nustatytą 15 dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2021 m. gegužės 18 d., pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino.
12. Teismas pripažino, kad mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjanti institucija pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui per MGK nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalinus, pagrįstai ir teisėtai skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, vadovaudamasi MAĮ 153 straipsnio 6 dalimi.
13. Teismas pareiškėjo skunde teismui nurodytų motyvų, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie vykusį administracinį procesą, kuriame vyko mokestinis ginčas tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir VMI, nenagrinėjo, kadangi šie klausimai nėra susiję su nagrinėjamu ginču, be to, jie nebuvo nagrinėjami MGK sprendime.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, kad dėl vykusio minėto teisminio ginčo tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir VMI pareiškėjas UAB „Baldu? meistras“ kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas atnaujinti procesą, ir 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-7-602/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00034-2019-2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog skundžiamais sprendimais jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai nebuvo nustatyti UAB „Baldu? meistras“, tiesiogiai šios bendrovės atžvilgiu nebuvo priimta privalomų nurodymų, kurie kilusio ginčo kontekste, turėtų įtaką UAB „Baldu? meistras“ teisėms ir pareigoms, ir netenkino prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020.
15. Teismas konstatavo, kad MGK, priimdama skundžiamą 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 5-325, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo ir pareiškėjo skundą atmetė, taip pat netenkinęs ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus.
III.
16. Pareiškėjas UAB ,,Baldų meistras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
17. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad VMI sprendimas sukelia jam teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas privalo tikslinti PVM deklaracijas, Bendrovė gali kreiptis dėl piniginių lėšų grąžinimo už apmokėtas bet nesuteiktas paslaugas ir / arba nepateiktas prekes. Todėl, siekdamas apginti pažeidžiamas teises ir išvengti sukeliamų pasekmių ir galimų padarinių, pareiškėjas teikė skundą MGK, kadangi jo pozicija tokia, jog ūkinės operacijos tarp Bendrovės ir pareiškėjo įvyko. Tačiau MGK skundo iš esmės nenagrinėjo ir atsisakė jį priimti, todėl MGK sprendimas buvo skundžiamas teismui. Nors teismas skundžiamame sprendime užsimena, jog net nebuvo pagrindų tenkinti pareiškėjo skundą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundas buvo dėl to, kad MGK nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Todėl šiuo aspektu teismas ir turėjo nagrinėti pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas dėl VMI sprendimo įtakos jo teisėms ir pareigoms nurodo, kad NMA patikrinimų duomenys paneigia VMI ir teismo teiginius, jog pareiškėjas negalėjo atlikti baldų gamybos, nes tam neturėjo nei įrangos, nei gamybinių pajėgumų, nei darbuotojų. Pareiškėjas remiasi argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. UAB „Baldų meistras“ galėjo ir realiai gamino baldus bei juos tiekė ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir kitiems subjektams. Pareiškėjui nesudarant galimybių paaiškinti gamybos proceso, įrangos našumo, automatizacijos lygio, darbuotojų kvalifikacijos, byloje buvo remtasi klaidingomis prielaidomis, kas turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui bei nepagrįstam teismo sprendimo, nutarties priėmimui. Mokesčių administratoriui panaikinus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisę į PVM atskaitą pagal pareiškėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir pareiškėjui negrąžinant, anot VMI nepagrįstai sumokėto pardavimo PVM, pažeidžiamas PVM neutralumo principas, kadangi tos pačios prekės (sandoris) pridėtinės vertės mokesčiu yra apmokestinamas du kartus (pardavimo PVM sumokėjo pareiškėjas, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ panaikinta teisė į PVM atskaitą).
19. Pareiškėjas dėl mokesčių administratoriaus teisės riboti mokesčių mokėtojų teisę į PVM atskaitą cituoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su teise į PVM atskaitą. Mokesčių administratorius savo sprendimuose aiškiai nenurodo, kokia konkrečiai teisės į atskaitą ribojimo sąlyga yra nustatyta ginčijamu atveju. Mokesčių administratorius konstatavo, jog be kita ko, tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir pareiškėjo sandoriai neįvyko, taigi, nors mokesčių administratoriaus sprendimuose nėra aiškiai įvardijama, kad teisė į atskaitą buvo ribojama dėl mokesčių mokėtojo dalyvavimo PVM sukčiavime, tačiau tokia išvada daroma pagal mokesčių administratoriaus nagrinėtas ir vertintas mokestinėje byloje aplinkybes. Įrodinėjimo našta dėl pareiškėjo dalyvavimo sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM, tenka būtent mokesčių administratoriui. Šią išvadą pagrindžia MAĮ 67 straipsnio 1 dalis, pagal kurią mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. UAB „Baldų meistras“ visus pardavimo sandorius deklaravo ir visas iš šių sandorių kylančias prievoles įvykdė. VMI nėra UAB „Baldų meistras“ kreditorius, VMI neatliko UAB „Baldų meistras“ patikrinimo, tačiau VMI įrodinėja, kad tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Baldų meistras“ jokių sandorių nebuvo.
Atsiliepimas
20. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjo pateikto skundo dalykas buvo MGK 2021 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 5-325, kuriuo nuspręsta pareiškėjo 2021 m. balandžio 23 d. skundą dėl VMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar MGK pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. VMI sutinka su teismo išvadomis, kad mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjanti institucija pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui per MGK nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalinus, pagrįstai ir teisėtai skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, vadovaudamasi MAĮ 153 straipsnio 6 dalimi.
Šalies argumentai
22. VMI pažymi, kad pareiškėjas pateiktame skunde nurodo aplinkybes dėl, jo vertinimu, jam tenkančių pasekmių dėl VMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 (priimto UAB „Nekilnojamojo turto vertinimas“ atžvilgiu). Mokestinis ginčas tarp UAB „Nekilnojamojo turto vertinimas“ ir VMI yra pasibaigęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-7-602/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00034-2019-2) pagal pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, pažymėjo, jog skundžiamais sprendimais pareiškėjui jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai nebuvo nustatyti, tiesiogiai pareiškėjui nebuvo priimta privalomų nurodymų, kurie kilusio ginčo kontekste, turėtų įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, netenkino prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos faktines bei teisines aplinkybes, įvertino pateiktus įrodymus, bei priėmė motyvuotą ir teisiškai pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).
24. Ginčo esmė – MGK priimtas sprendimas, kuriuo, vadovaujantis MAĮ 153 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo 2021 m. balandžio 23 d. skundas dėl VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
25. MAĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skunde, paduodamame mokestiniame ginče, turi būti nurodyta: 1) mokesčių mokėtojo pavadinimas (vardas, pavardė), identifikacinis numeris (kodas), adresas; 2) skundžiamas sprendimas, jo surašymo data; 3) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai; 4) skundo pareiškėjo reikalavimas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skundas turi būti pasirašytas mokesčių mokėtojo (jo atstovo).
26. Skundą gavusi ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija privalo patikrinti, ar skundas atitinka MAĮ 153 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (MAĮ 153 str. 4 d.). Nustačiusi, kad skundas neatitinka šio įstatymo reikalavimų, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija priima sprendimą ir nustato skundą padavusiam mokesčių mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai mokesčių mokėtojui minėtas sprendimas buvo įteiktas (MAĮ 153 str. 5 d.).
27. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą 15 dienų terminą įvykdo sprendime nurodytus reikalavimus, skundas nagrinėjamas ir laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną, o skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo reikalavimų įvykdymo dienos. Nurodytų reikalavimų laiku neįvykdžius, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam mokesčių mokėtojui (MAĮ 153 str. 3 d.).
28. Šios nutarties 25–27 punktuose nurodyto teisinio reguliavimo mokesčių administratorius laikėsi tinkamai ir iš principo ginčo dėl to nėra. Pagrindinis keliamas klausimas – mokesčių mokėtojo suinteresuotumas VMI sprendimu ir teisinė galimybė pasinaudoti teismine gynyba dėl VMI sprendimo.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, prieš imdamas nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra įtakojami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimo tenkinimo atveju. Nustačius tokias aplinkybes būtų atskleistas asmens materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Juk materialinis teisinis suinteresuotumas pasireiškia tuo, jog teismo sprendimas, kuris bus priimtas konkrečioje byloje, turės tiesioginės įtakos atitinkamų asmenų materialinėms teisėms ir pareigoms.
30. Gautoje patikrinti administracinėje byloje akivaizdu, kad VMI sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo (apelianto) atžvilgiu. Pastarojo teisės akto (VMI sprendimo) pagrindu teisinės pasekmės atsirado kitam mokesčių mokėtojui, bet ne UAB „Baldų meistras“. Siekdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 panaikinimo pareiškėjas veikė kito asmens naudai, nes bet kokia galima VMI sprendimo teisinė korektūra paliestų ne pareiškėjo teises, o kito asmens teises ir pareigas, todėl MGK pagrįstai nurodė, kad skundas pateiktas pareiškėjo vardu, tačiau dėl kito mokesčių mokėtojo ? UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ? priimto sprendimo.
31. Mokesčių administratoriui priėmus sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, pastarasis jau galėtų pasinaudoti ikiteismine skundo nagrinėjimo tvarka MGK bei teismine gynyba.
32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.