Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat paaiškina, jog jeigu Mokesčių administratorius būtų pateikęs paklausimą pareiškėjai, ji būtų pateikusi visus nuo 2014 metų dokumentus, deklaracijas apie išmokėtą darbo užmokestį „Sodrai“, kurie liudija, kad nuo 2014 metų pradžios iki pat bankroto bylos iškėlimo pareiškėja buvo įdarbinusi virš dvylikos darbuotojų. Tai jai realiai leido pagaminti atitinkamą baldinių vienetų kiekį ir juos parduoti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Mokestinio ginčo metu teismui pateiktuose dokumentuose VMI atstovės tyčia nurodė mažą pareiškėjos darbuotojų skaičių 2013 metais, nors VMI ginčijami pareiškėjos sandoriai dėl baldų su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudaryti, pradėti vykdyti tik nuo 2014 metų. Teismas atsižvelgė tik į VMI nurodytą 2013 metais buvusį mažą darbuotojų skaičių ir tai atkartojo savo sprendimuose, nutartyse, motyvuodamas, kad pareiškėja neturėjo darbuotojų, kad baldai būtų realiai pagaminti ir parduoti. Tačiau pareiškėjos darbuotojų skaičius privalėjo būti teismų vertinamas ne nuo 2013, o nuo 2014 iki 2017 metų, kai baldai buvo pradėti gaminti ir tiekti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Jeigu pareiškėja būtų dalyvavusi byloje, būtų galėjusi atsikirsti į nepagrįstus VMI teiginius. Pareiškėjai nesudarant galimybių paaiškinti gamybos proceso, įrangos našumo, automatizacijos lygio, darbuotojų kvalifikacijos, byloje buvo remtasi klaidingomis prielaidomis, dėl to buvo neteisingai išnagrinėta byla, priimti nepagrįsti nutartis ir sprendimas. Be kita ko, pareiškėja turėjo įsigijusi baldų gamybai reikalingas automatizuotas stakles (pridedamas baldų gamybos įrengimų sąrašas, įsigijimo dokumentai, fotofiksacija ir jų specifikacijos), kurių pakako gaminti baldus ne tik pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bet ir kitų asmenų užsakymus. Turimos automatizuotos baldų gamybos įrangos ir daugiau nei 12 įdarbintų darbuotojų aiškiai paliudija, kad pareiškėja realiai vykdė baldų gamybos veiklą ir dėl to visi VMI pateikti priešingi argumentai yra melagingi bei neteisingi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 5-325 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja Komisijai pateikė skundą dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu priimto VMI sprendimo, prašydama panaikinti dalį skundžiamo sprendimo.

Komisija, vadovaudamasi MAĮ 153 straipsnio 4 dalimi bei Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“, 19 punktu, patikrino ir nustatė, jog pareiškėjos skundas Komisijai neatitinka MAĮ 153 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų: skundas pateiktas pareiškėjos vardu, tačiau dėl kito mokesčių mokėtojo ? UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ? atžvilgiu priimto Inspekcijos sprendimo ir pateiktame skunde dėl kitos bendrovės priimto sprendimo pareiškėja nenurodė, ar jos atžvilgiu yra priimtas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas.

Komisija, vadovaudamasi MAĮ 153 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 5-261 (7-65/2021) informavo pareiškėją apie jos pateikto skundo trūkumus ir nustatė 15 dienų terminą įvykdyti nurodytus reikalavimus ir pašalinti skundo trūkumus, taip pat paaiškino, jog, nepašalinus nurodytų trūkumų, remiantis MAĮ 153 straipsnio 6 dalimi, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. Per nustatytą 15 dienų terminą pareiškėja skundo trūkumų neištaisė, t. y. skundo dėl jo atžvilgiu priimto centrinio mokesčių administratoriaus nepateikė, todėl Komisija, vadovaudamasi MAĮ 153 straipsnio 6 dalimi, nusprendė pareiškėjos 2021 m. balandžio 23 d. skundą dėl VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai.

MAĮ 153 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skundą gavusi ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija privalo patikrinti, ar skundas atitinka MAĮ 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Be kita ko, nustačiusi, kad skundas neatitinka MAĮ reikalavimų, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija priima sprendimą ir nustato skundą padavusiam mokesčių mokėtojui 15 dienų terminą trūkumams pašalinti (MAĮ 153 straipsnio 5 dalis). Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą 15 dienų terminą įvykdo sprendime nurodytus reikalavimus, skundas nagrinėjamas ir laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną, o skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo reikalavimų įvykdymo dienos. Nurodytų reikalavimų laiku neįvykdžius, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam mokesčių mokėtojui (MAĮ 153 straipsnio 6 dalis). Minėto įstatymo 153 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jei mokesčių mokėtojas nepašalina trūkumų, atsiradusių dėl šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nevykdymo, tačiau jo skunde yra kitų reikalavimų, pagrįstų skunde nurodytomis aplinkybėmis ir įrodymais, skundas mokesčių mokėtojui negrąžinamas ir ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija privalo išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą dėl nurodytų reikalavimų. Šiuo atveju skundo dėl mokestinio ginčo išnagrinėjimo terminai skaičiuojami nuo kitos dienos, kai pasibaigia nustatytas trūkumų pašalinimo terminas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus reikalavimus.

Taigi, aptartų teisės normų analizė leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kreipiantis į ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją, skundo turiniui ir formai nustatomi iš esmės tie patys, kaip ir kreipiantis į teismą, reikalavimai. Kaip matyti iš bylos duomenų, Komisija nustatė, kad pareiškėja UAB „Baldų meistras“ 2021 m. balandžio 23 d. pateikė skundą (Komisijoje skundas gautas 2021 m. gegužės 6 d.) pareiškėjos UAB „Baldų meistras“ vardu, tačiau dėl kito mokesčių mokėtojo ? UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ? atžvilgiu priimto VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-299. Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko MAĮ 1 dalies 2 punkto reikalavimų, Komisija 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 5-261 (7-65/2021) nustatė pareiškėjai per Komisijos nustatytą terminą pašalinti nustatytus skundo trūkumus, t. y. pateikti skundą dėl jos atžvilgiu priimto centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Kaip minėta, per nustatytą 15 dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2021 m. gegužės 18 d., pareiškėja skundo trūkumų nepašalino.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjanti institucija pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjai per Komisijos nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalinus, pagrįstai ir teisėtai skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai, vadovaudamasi MAĮ 153 straipsnio 6 dalimi.

Pareiškėjos skunde teismui nurodytų motyvų, jog pareiškėja nebuvo informuota apie vykusį administracinį procesą, kuriame vyko mokestinis ginčas tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir VMI, teismas atskirai nenagrinės, kadangi šie klausimai nėra susiję su nagrinėjamu ginču, be to, jie nebuvo nagrinėjami Skundžiamame sprendime.

Atskirai pažymėtina, jog dėl vykusio minėto teisminio ginčo tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir VMI pareiškėja UAB „Baldu? meistras“ kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama atnaujinti procesą, ir 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-7-602/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00034-2019-2) Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, tarp visų motyvų, pažymėjęs, jog skundžiamais sprendimais jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai nebuvo nustatyti UAB „Baldu? meistras“, tiesiogiai šios bendrovės atžvilgiu nebuvo priimta privalomų nurodymų, kurie kilusio ginčo kontekste, turėtų įtaką UAB „Baldu? meistras“ teisėms ir pareigoms, netenkino prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020.

Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama Skundžiamą sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo, taigi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus taip pat netenkinamas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo įsitikinimu, jie neturi sprendžiamosios reikšmės šioje administracinėje byloje ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus T. T. (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.