Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo V. Š. dokumentinio proceso tvarka pareikšto ieškinio atsakovui R. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. Š. elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ str.) kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas iš atsakovo priteisti 400 000,00 Lt skolos, 19 333,33 Lt palūkanų, 24 067,95 Lt padidintų palūkanų ir 20 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 419 333,33 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas argumentais, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. birželio 25 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 400 000,00 Lt dydžio paskolą laikotarpiui iki 2015 m. birželio 30 d. Šalys sutartimi susitarė ir dėl palūkanų mokėjimo. Atsakovas kas mėnesį mokėjo po 4000 Lt palūkanų, tačiau nuo 2014 m. vasario palūkanų iš viso nebemokėjo ir paskolos negrąžino. Pagal sutarties 7.2.2 punktą ieškovas 2014 m. birželio 9 d. pranešimu įspėjo atsakovą apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2014 m. birželio 20 d. ir pareikalavo grąžinti visą paskolą. Paskolos atsakovas iki šiol nėra grąžinęs. Atsakovui suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, todėl ieškovas yra pradėjęs išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto, tačiau po hipotekos sandorio sudarymo, dalį ieškovui įkeisto turto areštavo LR Generalinė prokuratūra, todėl į šį turtą šiuo metu negali būti nukreiptas išieškojimas. Tokiu atveju yra pakankamai didelė tikimybė, kad išieškant skolą iš likusio įkeisto turto nepavyks išieškoti visos skolos ir šis procesas gali labai užsitęsti. Prievolės įvykdymo užtikrinimas hipoteka ar pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto netrukto nukreipti išieškojimą į kitą atsakovui priklausantį turtą, o tam yra reikalingas vykdomasis dokumentas, todėl ieškovas, siekdamas kuo greičiau atgauti paskolintus pinigus, reiškia šį ieškinį, nelaukdamas, kol bus pabaigtas išieškojimo klausimas iš hipoteka įkeisto turto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų pagal sutartį priteisimo dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinis procesas - viena iš dviejų sumarinio (pagreitinto) proceso formų (LR CPK XXII ir XXIII sk.). Abejoms formoms yra būdinga tai, kad sprendimą (preliminarų sprendimą ar teismo įsakymą) teismas priima neišklausęs priešingos šalies pozicijos ir per gana trumpą laiką (LR CPK427 str. 3 d., 435 str. 1 d., 436 str. 1 d.). Spręsdamas dokumentinio proceso tvarka pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar ieškinio turinys atitinka CPK425 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, ar yra pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai, ar jie yra leistini, ar sumokėtas žyminis mokestis (CPK424 str. 2 d., 425 str.). Jeigu dokumentinio proceso tvarka pareikštas ieškinys atitinka šiuos ieškinio turinio ir formos reikalavimus, teismas ieškinį privalo priimti (CPK137 str. 1 d.) ir per keturiolika dienų išspręsti klausimą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK427 str. 3 d.).

Įstatymas imperatyviai nustato, kad ieškiniai CPK XXII skyriaus nustatyta tvarka nenagrinėjami tik tuomet, jeigu atsakovas gyvena užsienyje arba užsienyje yra jo buveinė (CPK 424 str. 4 d.). Kitais atvejais nėra pagrindo atsisakyti nagrinėti dokumentinio proceso tvarka pareikštų rašytiniais įrodymais pagrįstų ieškinio reikalavimų, jeigu jie atitinka CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Todėl atsisakyti priimti dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį teismas gali tik esant bent vienai iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų arba tuomet, kai iš ieškinio turinio matyti, jog atsakovo rezidavimo vieta yra užsienyje (CPK 424 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-405/2007).

Iš teismui pateikto ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. birželio 25 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 400 000,00 Lt dydžio paskolą laikotarpiui iki 2015 m. birželio 30 d. Paskolos sutarties 4.1 punkte šalys susitarė paskolos įvykdymo užtikrinimui įkeisti L. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, 0,84 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teise priklausantį turtą – administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartinė hipoteka centrinės hipotekos įstaigoje įregistruota 2013 m. birželio 25 d. Atsakovui nustojus mokėti sutartimi sulygtas palūkanas, ieškovas 2014 m. birželio 9 d. pranešimu pagal sutarties 7.2.2 punktą įspėjo atsakovą apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2014 m. birželio 20 d. ir pareikalavo grąžinti visą paskolą. Atsakovui šis įspėjimas buvo įteiktas pasirašytinai tą pačią dieną. Kaip matyti, paskolos atsakovas iki šiol nėra grąžinęs. Kauno miesto 15-asis notarų biuras ieškovui 2013 m. liepos 23 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4204, kurį ieškovas pateikė vykdymui antstoliui V. Z. 2013 m. liepos 23 d. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad L. Š. priklausantis turtas – žemės sklypas, 0,84 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas anksčiau minėtos paskolos įvykdymo užtikrinimui, yra nuo 2014 m. sausio 21 d. areštuotas LR Generalinės prokuratūros. Pažymėtina, kad duomenų apie taikytus kokius nors apribojimus kitam įkeistam pagal paskolos sutartį ir priklausančiam UAB „Vytauto parkas“ turtui, nėra pateikta. Ieškovas nurodo, jog yra pakankamai didelė tikimybė, kad išieškant skolą iš likusio įkeisto turto nepavyks išieškoti visos skolos ir šis procesas gali labai užsitęsti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nėra pateikti jokie duomenys apie įkeisto ir UAB „Vytauto parkas“ priklausančio nekilnojamojo turto vertę, todėl ieškovas neturi jokio pagrindo teigti, kad gali nepavykti pardavus šį turtą iš varžytynių išieškoti visą skolą.

Hipoteką reglamentuojančios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius (CK 6.192 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, 1 dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. B., bylos Nr. 3K-3-573/2004). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad jeigu skolininkas prievolės neįvykdo, hipotekos kreditoriaus prašymu jo reikalavimas patenkinamas, nukreipus išieškojimą į įkeistą daiktą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis, 4.192 straipsnio 1 dalis); šiose materialiosios teisės normose įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė gauti patenkinimą iš įkeisto turto reiškia, kad įkeistas turtas turi būti realizuotas arba perduotas pačiam hipotekos kreditoriui administruoti, iš šios veiklos gautomis pajamomis sudarant galimybę patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2010, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatavo: kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl skolos išieškojimo yra pradėtas priverstinis iš įkeisto turto išieškojimas, tačiau duomenų, kad išieškojimas iš įkeisto turto yra baigtas, nėra pateikta, be to, šią aplinkybę patvirtino ieškovas savo ieškinyje, teigdamas, kad, norint skolos išieškojimą nukreipimo į kitą atsakovui priklausantį turtą, reikalingas vykdomasis dokumentas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kad yra nebaigta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, darytina išvada, kad ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą ir reikalauti išieškoti skolą iš kito skolininko neįkeisto turto. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis suformuota teismų praktika, teismas sprendžia, kad ieškovas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teismo tvarkos, todėl ieškovo ieškinys, pareikštas dokumentinio proceso tvarka dėl skolos ir palūkanų priteisimo, atsisakytinas priimti ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo V. Š. dokumentinio proceso tvarka pareikštą ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Nutarties kopiją elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti ieškovo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, įsiteisėjus šiai nutarčiai grąžinti ieškinį su priedais.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.