Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-08-13 · Byla Nr. 2T-89/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-13
Bylos Nr.
2T-89/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Pareiškėjas
Latvijos Respublikos
Kategorijos
  • 130.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-89/2014Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00052-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Latvijos Respublikos piliečio J. G. (J. G.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismo 1997 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2534/9-1997 dėl paveldėjimo teisių patvirtinimo ir Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2534-1997/3 dėl turto įtraukimo į paveldimo turto sudėtį.

Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismas 1997 m. spalio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2534/9-1997, įsiteisėjusiu 1997 m. lapkričio 7 d., palikėjo J. G. sūnums J. G. ir A. G. lygiomis dalimis patvirtino paveldėjimo teises į J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), visą paliktą palikimą.

Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu byloje Nr. 2-2534-1997/3, įsiteisėjusiu 2011 m. balandžio 27 d., nusprendė papildomai įtraukti į (duomenys neskelbtini) mirusio J. G. paliktą palikimą 40 024,75 Lt sumą, taip pat sukauptus procentus, esančius mirusio palikėjo J. G. banko sąskaitoje „Swedbank“ AB banke, Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. G. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtus Latvijos Respublikos teismo sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, Įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos CPK 810 straipsnyje įtvirtinta teisės aktų kolizijų sprendimo taisyklė – užsienio valstybių teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o šio straipsnio 1 dalyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sąlygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuva nesieja tarptautinė sutartis. Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 str. 5 d.). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame atitinkamos bylos nagrinėjimui taikytiname teisės akte nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti. Kadangi nuo taikytino teisės akto priklauso konkretaus užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti galiojantis teisinis režimas, pirmiausia turi būti nustatomas teisės aktas, taikytinas Latvijos Respublikos teismo sprendimų, kuriais išspręsti iš paveldėjimo teisinių santykių kylantys klausimai, pripažinimui ir leidimui vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Kuriant Europos Bendriją buvo siekiama sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Dėl šios priežasties visoje Europos Bendrijoje buvo didinama sanglauda, kuriama bendra rinka. Šiuo tikslu Bendrijoje užtikrintos keturios vidaus rinkos laisvės - laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Efektyviam šių vidaus rinkos laisvių įgyvendinimui taip pat buvo reikalingas ir laisvas teismų sprendimų judėjimas Bendrijoje. Dėl šios priežasties buvo priimta 1968 m. rugsėjo 27 d. konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (toliau tekste – 1968 m. Briuselio konvencija). Kuriant šią konvenciją, buvo siekiama maksimaliai išplėsti jos taikymo sritį, kad ji apimtų maksimalų skaičių civilinių ir komercinių bylų. Dėl atskirose srityse egzistuojančių didelių teisinio reglamentavimo skirtumų Europos Bendrijos valstybėse, bylas dėl tam tikrų rūšių teisinių santykių konvencijos kūrėjams teko pašalinti iš 1968 m. Briuselio konvencijos taikymo srities. Būtent tokia yra išimčių iš šios konvencijos taikymo srities prigimtis. P. Jenard parengtoje Ataskaitoje dėl 1968 Briuselio konvencijos nurodyta, kad bylas, nepatenkančias į šios konvencijos taikymo sritį, turėtų reglamentuoti atskira konvencija. 2000 m. Europos Sąjunga priėmė Reglamentą Nr. 44/2001. Kuriant šį reglamentą buvo remiamasi 1968 m. Briuselio konvencija, siekiant užtikrinti sąsajumą ir tęstinumą tarp šių dviejų dokumentų. Reglamentas Nr. 44/2001, įsigaliojęs 2002 m. kovo 1 d., pakeitė 1968 m. Briuselio konvenciją ir tapo pagrindiniu ES teisės aktu, reglamentuojančiu ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimą civilinėse ir komercinėse bylose. Reglamentas Nr. 44/2001 laikomas lex generalis kitų ES reglamentų, reglamentuojančių užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, atžvilgiu, todėl jeigu kiti ES reglamentai nereglamentuoja tam tikrų klausimų, o užsienio valstybės teismo išnagrinėta byla, kurioje priimtą procesinį sprendimą prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, patenka į civilinės ir komercinės bylos apibrėžimą, o pagrindinis byloje spręstas klausimas nepatenka į aiškiai nurodytas reglamento taikymo išimtis, jo pripažinimui yra taikomos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos.

Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. To paties straipsnio 2 dalies a) punkte nustatyta, kad šis reglamentas netaikomas testamentams ir paveldėjimui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau tekste - ESTT) praktikoje yra išaiškinta, jog sąvoka „civilinės ir komercinės bylos“ turi būti aiškinamos kuo plačiau, o išimtys – siaurai. Sąvoką „civilinės ir komercinės bylos“ reikia laikyti savarankiška sąvoka, kurią reikia aiškinti atsižvelgiant į minėto reglamento tikslus bei sistemą ir į bendruosius principus, išplaukiančius iš nacionalinių teisės sistemų (ESTT 2006 m. gegužės 18 d. Sprendimas ČEZ, C 343/04; 2007 m. vasario 15 d., Sprendimas Lechouritou ir kt., C 292/05 ir kt.). Nors civilinė byla dėl paveldėjimo teisinių santykių, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir pagal Europos Sąjungos teisę, patenka į civilinės bylos sampratą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Reglamentas Nr. 44/2001 netaikomas testamentams ir paveldėjimui, šios civilinės bylos nagrinėjimui Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos netaikomos.

Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas 2012 m. liepos 4 d. priėmė Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. liepos 4 d. Reglamentą (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 650/2012). Nors šis reglamentas inter alia yra skirtas sureguliuoti Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų, susijusių su paveldėjimo klausimais, pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarką, tačiau minėtas Europos Sąjungos antrinės teisės aktas bus pradėtas taikyti tik 2015 m. rugpjūčio 17 d. (Reglamento Nr. 650/2012 83 ir 84 straipsniai). Todėl, atsižvelgiant į aptariamo teisės akto ratione temporis taikymo sritį, jis taip pat nėra taikomas šios civilinės bylos nagrinėjimui.

Taigi, nesant ES reglamentų, taikytinų šios bylos išnagrinėjimui, taikytinas teisės aktas nustatytinas pagal CPK 810 straipsnyje įtvirtintą teisės aktų kolizijų sprendimo taisyklę.

Lietuvos Respublika, Estijos Respublika ir Latvijos Respublika 1992 m. lapkričio 11 d. sudarė Sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių (toliau tekste – Tarptautinė sutartis). Šia sutartimi reglamentuotas teisinės pagalbos teikimas civilinėse šeimos ir baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į Tarptautinės sutarties 2 dalies I skyriaus 40 – 48 straipsnių reglamentuojamus teisinius santykius ir šių teisinių santykių pobūdį (reglamentuota įstaigų kompetencija paveldėjimo bylose, lygiateisiškumo principo paveldėjimo teisiniuose santykiuose taikymas, paveldėtino turto perėjimo valstybei tvarka, palikimo apsauga bei jo perdavimas ir kt.) bei faktą, kad Tarptautinė sutartis nėra nutraukta, denonsuota ar kitaip netekusi galios, konstatuotina, kad civilinės bylos pagal pareiškėjo J. G. prašymą išnagrinėjimui taikomos Tarptautinės sutarties nuostatos. Kadangi tiek Lietuvos Respublika, tiek Latvijos Respublika yra Europos Sąjungos valstybės narės, iki šių valstybių įstojimo į Europos Sąjungą sudaryta tarptautinė sutartis gali būti taikoma tais klausimais, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, ją taikant, turi būti atsižvelgiama į Europos Sąjungos teisės aktais siekiamus tikslus. Tais klausimais, kurie yra sureguliuoti ir Tarptautinėje sutartyje ir Europos Sąjungos teisės aktais (pvz., procesinių dokumentų įteikimo tvarka), taikomos Europos Sąjungos teisės normos.

Tarptautinės sutarties 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos Susitariančiosios Šalies piliečiai. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos Susitariančiosios Šalies teismus.

Pagal Tarptautinės sutarties 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą minėtą sutartį sudariusių šalių teisingumo įstaigų priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principą, Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose.

Tarptautinės sutarties 51 straipsnyje įtvirtinta, kad prie prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą būtina pridėti teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto, taip pat pažymą apie sprendimo vykdymą, jei jis buvo anksčiau vykdomas Susitariančiosios Šalies teritorijoje (1 punktas), dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą (2 punktas) bei 51 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

Pareiškėjas prie prašymo pridėjo Latvijos Respublikos teismo patvirtintų prašomų pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos Respublikos teismo sprendimų notaro patvirtintas kopijas (b. l. 2 – 3, 8 – 9), vertėjo ir notaro patvirtintus sprendimų vertimus į lietuvių kalbą (b. l. 4 – 5, 10 – 11). Iš prašomuose pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimuose esančių žymų matomi duomenys apie jų įsiteisėjimą kilmės valstybėje. (b. l. 5 – 11). Pareiškėjas taip pat pridėjo kilmės valstybės teismo išduotą Reglamento Nr. 44/2001 V priede nurodytą pažymėjimą dėl teismo sprendimų ir susitarimų (b. l. 6 – 7).

Tarptautinės sutarties 55 straipsnyje įtvirtinta, kad pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, konstatuoja, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo sprendimų – Lietuvos Respublikoje nebuvo inicijuota teismo procesų dėl J. G. palikimo, Latvijos Respublikos teismo išnagrinėtos bylos nepatenka į Lietuvos Respublikos teismų išimtinės kompetencijos sritį. Nors prie pareiškėjo prašymo nėra pridėta dokumento, patvirtinančio, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo brolis ir vienas iš J. G. teisių perėmėjų A. G. kaip pareiškėjas dalyvavo teismo procese, kuriame priimtas Latvijos Respublikos teismo 1997 m. spalio 17 d. sprendimas. Šiam asmeniui mirus (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į Latvijos Respublikos teisme vykusio proceso, kuriame priimtas antrasis prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimas – 2011 m. balandžio 4 d. sprendimas – pobūdį – dėl turto įtraukimo į paveldimo turto sudėtį – bei sukeliamas teisines pasekmes, konstatuotina, kad kitų asmenų informavimas (įskaitant A. G. teisių perėmėjus) apie teismo procesą reikalingas nebuvo. Nustačius šias aplinkybes, pareiškėjo prašymas tenkintinas, Latvijos Respublikos teismo sprendimai yra pripažintini Lietuvos Respublikoje.

Latvijos Respublikos teismo sprendimai yra konstatuojamojo pobūdžio teismo sprendimai – jais patvirtintos paveldėjimo teisės į mirusio asmens turtą bei į paveldimo turto sudėtį įtrauktas papildomas turtas. Dėl šių teismo sprendimų pobūdžio formaliąja prasme jie nereikalauja tiesioginio vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pripažinus Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo 1997 m. spalio 17 d. teismo sprendimą, kuriuo patvirtintos mirusio palikėjo teisių perėmėjų paveldėjimo teisės bei 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu į paveldimo turto sudėtį įtraukus papildomo turto, pastarojo turto faktinio paveldėjimo procedūroms taikytina teisė, įskaitant jį paveldėti turinčių asmenų nustatymą, jų paveldimo turto dalis ir kt. klausimų išnagrinėjimui taikytina teisė ir kompetentinga įstaiga nustatytini pagal Tarptautinės sutarties 41 ir 44 straipsnių nuostatas.

Kadangi Latvijos Respublikos teismo sprendimai, kaip minėta, nors ir yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau siekiant neužkirsti kelio paveldėjimo teisinių santykių įgyvendinimui, leistina vykdyti pripažintus užsienio valstybės teismo sprendimus Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkričio 11 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 49 straipsnio 1 dalimi, 51 ir 55 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalimi bei 810 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo J. G. (J. G.) (asmens kodas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismo 1997 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2534/9-1997, kuriuo (duomenys neskelbtini) mirusio J. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) paveldėtojams sūnums J. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) ir A. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) patvirtintos paveldėjimo teises į visą J. G. paliktą palikimą lygiomis dalimis.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Ziemelių rajono teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą byloje Nr. 2-2534-1997/3, kuriuo teismas nusprendė papildomai įtraukti į (duomenys neskelbtini) mirusio J. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimimo data: (duomenys neskelbtini)) paliktą palikimą pinigines lėšas - 40 024, 75 Lt, taip pat sukauptus procentus, kurie yra mirusio J. G. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“ AB banke, Lietuvos Respublikoje.

Nutartį išsiųsti pareiškėjui ir Swedbank AB bankui.

Pareiškėjo teismui pateiktų dokumentų originalus grąžinti pareiškėjui, byloje palikti grąžintų dokumentų kopijas.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėja Danguolė Martinavičienė