Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui Jonui Selilioniui,

kaltinamajam M. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku, teistas:

1) 2007-06-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 2 d., 140 str. 2 d., galutinė bausmė- 1 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2008-01-03 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 4 d., galutinė bausmė- 1 m. laisvės atėmimo ir 10 MGL bauda, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2008-04-22 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 284 str. 1 d., galutinė bausmė- 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su 10 MGL bauda, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2009-03-23 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 1 d., galutinė bausmė- 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo su 10 MGL bauda;

5) 2012-05-04 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 140 str. 1 d., bausmė- 3 mėnesiai viešųjų darbų, dirbant po 10 val. kas mėnesį visuomenės labui,

6) 2012-09-28 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 140 str. 1 d., bausmė- 40 parų arešto,

7) 2012-10-17 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 140 str. 1 d., bausmė- 50 parų arešto,

8) 2012-11-08 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 4 d., bausmė- 15 parų arešto,

9) 2013-10-11 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 1 d., bausmė- 1 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.,

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. įvykdė plėšimą, o būtent: 2014-02-17 apie 15.20 val., būdamas savo motinos R. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini)., kur jie kartu gyvena, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, reikalavo iš savo motinos R. M. 100 litų. Šiai pinigų nedavus, tyčia sudavė vieną kartą motinai rankose turimu mobilaus ryšio telefonu į kairę ranką ir dar ranka trenkė ne mažiau kaip 3 smūgius nukentėjusiajai į veidą. R. M. siekdama išvengti tolimesnio smurto vartojimo, davė M. M. 20 litų ir tuomet jis iš buto pasišalino. Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Baudžiama byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 - 432 str.)

M. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai parodė, kad 2014-02-17 dieną su pažįstamais asmenimis (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholį. Tiksliai neprisimena, bet galėjo būti po 15.00 val., jis grįžo į namus, kuriuose buvo jo mama. Jis būdamas girtas norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), pas savo draugę, todėl jam reikėjo pinigų kurių jam mama buvo ankščiau žadėjusi duoti jeigu jis vyktų pas panelę. Iš mamos jis ėmė reikalauti 100 litų, nes pats neturėjo pinigų. Mama jam pasakė, kad pinigų neturi ir neduos. Tada jis ėmė ant mamos šaukti ir reikalauti 100 litų. Mama atsakė, kad pinigų neturi. Tada jis susinervino, kad ši jam neduoda pinigų ir ėmė mamą mušti toliau reikalaudamas 100 litų. Turimu rankose sau priklausančiu mobilaus ryšio telefonu „Nokia“, jis stipriai trenkė mamai per ranką vieną kartą ir iš karto trenkė ranka apie 3 kartus mamai per galvą, kadangi ši vis atsisakinėjo jam duoti pinigus. Mama, kad daugiau jis nemuštų, davė jam 20 litų ir jis šią palikęs ramybėje išėjo iš namų. Visą laiką, kai mušė mamą, ši sėdėjo fotelyje, jis neleido mamai iš fotelio atsikelti ir jam priešintis. Nuo namų jam nuėjus apie 200-300 metrų, jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl savo girtumo, gali ne viską tiksliai prisiminti, bet labai gailisi, kad mušė mamą ir iš šios reikalavo pinigų. Taip elgėsi, nes buvo girtas, blaivus taip pasielgęs nebūtų. Dabar mamos jau atsiprašė, žadėjo daugiau taip nesielgti. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Nukentėjusioji R. M. teisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., gyveno kartu su sūnumi M. M.. 2014-02-17 jie kartu su sūnumi buvo Elektrėnuose, grįžus iš Elektrėnų ir jiems einant į namus, M. M. Bažnyčios gatvėje, (duomenys neskelbtini), susitiko kažkokius savo pažįstamus, kurių ji nepažįsta ir kažkur nuėjo su šiais. Ji nuėjo į namus. Apie 15.00 val., jos sūnus M. M. grįžo į namus girtas ir agresyviai nusiteikęs, užeidamas namo spyrė į duris, bet ji šiam liepė eiti valgyti ir tada eiti miegoti. Sūnus M. M. neklausė, ėmė ant jos šaukti ir reikalauti iš jos 100 litų. Ji atsakė, kad pinigų neduos, nes neturi. M. M. liepė jai eiti pas kaimynus ir skolintis pinigų. Ji nuėjo pas kaimynus skolintis, tačiau jai niekas pinigų nepaskolino. M. M. ir toliau reikalavo, jog ji duotų pinigų. Jai atsakius, jog pinigų neturi, šis jai sėdinčiai kambaryje ant fotelio, stipriai trenkė vieną kartą savo rankoje turimu mobilaus ryšio telefonu jai į kairę ranką ir dar ranka 3 kartus sudavė jai į galvos sritį. Dėl suduotų smūgių ji juto stiprų fizinį skausmą. Bijodama, jog dar stipriau sūnus jos nemuštų, paskambino kaimynei ir iš šios pasiskolinusi 20 litų davė M. M.. Kaimynei nieko nesakė, kad ją muša sūnus. Tuomet M. M. išėjo iš namų, kur nuėjo, ji nežino. Ji iš karto paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Nori pranešti, kad dėl savo sužalojimo ji į medikus nesikreipė. Panašų smurtą iš sūnaus patiria jau ne pirmą kartą. Norėtų, kad sūnus kur nors įsidarbintų tada gal ir baigtųsi jo girtuokliavimai, kadangi jį paveikia neigiama jo draugų įtaka, kurie yra linkę nusikalsti ir jį bando įtraukti į savo aplinką.

2014-02-17 apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., trečiame daugiabučio namo aukšte. Užėjus į butą, patenkame į koridorių, kairėje pusėje yra durys į kambarį, užėjus per jas, dešinėje pusėje matome, jog stovi sofa-lova. Priešais stovi 2 foteliai, o tarp jų stalas. Bute tvarkinga. Apžiūrint buto patalpą, pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta. Apžiūrint nukentėjusiosios R. M. kairę ranką, plaštakos viršuje matomas paraudimas-patinimas. Galvos pakaušio dalyje matomas taip pat paraudimas. (b.l. 6-9)

Iš 2014-02-17 asmens blaivumo testo matyti, kad M. M. nustatytas 1,73 prom. girtumas. (b.l. 13)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Kaip plėšimas kvalifikuojami veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo metu grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas, užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios aplinkybės. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grobiant svetimą turtą plėšimo būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti į nukentėjusįjį ir kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. Kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, plėšimo sudėtis numato ne tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti veiksmus, bet ir kitokias poveikio galimybes. Atskirais atvejais vagystės metu taip pat gali būti panaudotas fizinis smurtas, tačiau jis naudojamas ne tam, kad pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o tam, kad paimtų (atskirtų) turtą iš nukentėjusiojo. Tačiau visais atvejais grasinimas, susijęs su reikalavimu perduoti turtą, kaip vagystė negali būti kvalifikuojamas. (LAT nutartis 2007-04-20 Nr.2K-731-2007)

Taigi, šioje byloje kaltinamojo M. M. kaltė dėl įvykdyto plėšimo yra grindžiama ne tik nukentėjusiojo parodymais bet ir paties kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, bei kita bylos medžiaga.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad yra pilnai įrodyta, kad M. M. įvykdė plėšimą, o būtent: 2014-02-17 apie 15.20 val., būdamas savo motinos R. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini)., kur jie kartu gyvena, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, reikalavo iš savo motinos R. M. 100 litų. Šiai pinigų nedavus, tyčia sudavė vieną kartą motinai rankose turimu mobilaus ryšio telefonu į kairę ranką ir dar ranka trenkė ne mažiau kaip 3 smūgius nukentėjusiajai į veidą. R. M. siekdama išvengti tolimesnio smurto vartojimo, davė M. M. 20 litų ir tuomet jis iš buto pasišalino. Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo M. M. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra teistas, nusikaltima įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laiku, padarė tyčinį nusikaltimą, kuris (pagal LR BK 180 str.1 d.) priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11str. 4 d.), M. M. psichiatrijos ligoninėse negydytas, Elektrėnų psichikos sveikatos centro stebimų ligonių grupei nepriklauso.

Teismas sunkinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe laiko tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, o lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi..

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo principais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies sankcija, kuri numato ir laisvės atėmimo bausmę, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant M. M. laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei šio straipsnio sankcijos vidurkis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra, civilinis ieškinys byloje nepareikštas

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M.M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę M. M. skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2013-10-11 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu M. M. paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę M. M. nustatyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę M. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią M. M. skaičiuoti nuo suėmimo momento.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.