- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2-659-790/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00145-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. vasario 28 d. nutarčių, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ ieškinius atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl perkančiojo subjekto sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Bright energy“ ir „Dotana“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1315-657/2019 ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Požeminiai darbai“ pareiškė ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Bright energy“, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovės CVP IS 2019 m. vasario 6 d. pranešimu Nr. 6910984 paskelbtus sprendimus dėl tiekėjų grupės (UAB „Bright energy“, SIA „Wesemann“ ir UAB „Energosistemos“) atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo paskelbimo bei kitus atsakovės sprendimus (jeigu tokių yra ar bus), susijusius su tiekėjų grupės kvalifikacijos ir pasiūlymo įvertinimu bei teikėjų grupės pasiūlymo nurodymu pasiūlymų eilėje; pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį, jeigu atsakovė ją sudarys su tiekėjų grupe iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas ar nutartis dėl šio ieškinio išsprendimo; 2) atmesti tiekėjų grupės pasiūlymą bei įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą sudaryti pirkimo pasiūlymų eilę joje nenurodant tiekėjų grupės pasiūlymo; 3) pripažinti, kad tiekėjų grupė pirkime pateikė melagingą informaciją.
2. Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1325-657/2019 ieškovė UAB „Požeminiai darbai“ pareiškė ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Dotana“, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovės CVP IS 2019 m. vasario 7 d. pranešimu Nr. 6913637 paskelbtus sprendimus dėl tiekėjų grupės (UAB „Dotana“ ir UAB „Energosistemos“) atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo paskelbimo bei kitus atsakovės sprendimus (jeigu tokių yra), susijusius su tiekėjų grupės kvalifikacijos ir pasiūlymo įvertinimu bei teikėjų grupės pasiūlymo nurodymu pasiūlymų eilėje; 2) pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį, jeigu atsakovė ją sudarys su tiekėjų grupe iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas ar nutartis dėl šio ieškinio išsprendimo; 3) atmesti tiekėjų grupės pasiūlymą bei įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą sudaryti pirkimo pasiūlymų eilę nenurodant joje tiekėjų grupės pasiūlymo; 4) pripažinti, kad tiekėjų grupė pirkime pateikė melagingą informaciją.
3. Ieškinių civilinėse bylose Nr. e2-1315-657/2019 ir Nr. e2-1325-657/2019 reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei AB „Kauno energija“ sudaryti pirkimo sutartį iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas ar nutartis dėl ieškinio išsprendimo.
4. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas, kadangi atsakovė netinkamai įvertino, jog tiekėjų grupė atitinka kvalifikacinius reikalavimus, o atmetusi pretenzijos pagrindus, pažeidė esminius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir pirkimų principus, neužtikrino pirkimo tikslo – įsigyti tinkamą pirkimo objektą racionaliai naudojant lėšas – pasiekimo. Dėl šių pažeidimų pirkimo laimėtoju buvo paskelbta pirkimo dokumentų kvalifikacinių reikalavimų neatitinkanti tiekėjų grupė. Atsakovei su tiekėjų grupe sudarius pirkimo sutartį būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų, nes, jeigu tiekėjų grupė pradėtų vykdyti darbus, reiktų juos nutraukti ir atstatyti iki darbų pradžios buvusią padėtį, atsakovei tektų susigrąžinti tiekėjų grupei išmokėtas lėšas, kurių iki susigrąžinimo ji negalėtų mokėti naujam pirkimo laimėtojui. Tai gali pareikalauti papildomų teismų procesų, o pirkimo sutarties sudarymas su kvalifikacijos reikalavimus atitinkančiu būsimuoju naujuoju pirkimo laimėtoju, kaip ir paties projekto įvykdymas, gali būti užvilkintas. Įstatymas reikalauja viešųjų pirkimų bylas išnagrinėti per trumpus įstatyme numatytus terminus. Nėra jokių prielaidų teigti, kad kelių mėnesių terminas, kurį byla būtų nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir kurio metu būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galėtų kaip nors reikšmingai pakenkti pirkimo vykdymui ar pačiai atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-1315-657/2019 ir Nr. e2-1325-657/2019 sujungtos nagrinėti kartu, paliekant bylos Nr. e2-1315-657/2019 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00145-2019-8).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
6. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1315-657/2019 ieškovės AB „Požeminiai darbai“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę AB „Kauno energija“ nesudaryti pirkimo sutarties vykdomame pirkime „Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo nuo ŠK 1T-11 iki ŠK 1T-26 rekonstravimo darbai“ (pirkimo Nr. 384068) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
7. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1325-657/2019 ieškovės AB „Požeminiai darbai“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę AB „Kauno energija“ nesudaryti pirkimo sutarties vykdomame pirkime „Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo nuo ŠK 6T-3 iki ŠK 6T-5 darbai“ (pirkimo Nr. 383369) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
8. Teismas šiose nutartyse, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, nurodytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja. Atsižvelgęs į ginčo pirkimų objektą, numatytus darbų vykdymo terminus, aplinkybes, kad projektas bus vykdomas, pasirašius (turint galiojančią) finansavimo sutartį su viešąją įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA), teismas padarė išvadą, kad prioritetas teiktinas vienodų viešojo konkurso dalyvių konkurencinių sąlygų vykdant viešųjų pirkimų procedūras užtikrinimui. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju neturės neigiamos įtakos perkančiajam subjektui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423⁸ straipsnio 4 dalies ir 423⁹ straipsnio 3 dalies nuostatos šios kategorijos bylų išnagrinėjimui nustato gana trumpus terminus.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Atskiruosiuose skunduose atsakovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. vasario 28 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
9.1. Atsakovė yra viešojo sektoriaus energetikos subjektas, teikiantis viešąsias paslaugas, todėl jos vykdomi projektai yra itin reikšmingi ir svarbūs. Atsakovė, vykdydama projektus, siekia padidinti šilumos tiekimo perdavimo patikimumą ir kokybę Kauno miesto gyventojams ir mažinti šilumos energijos perdavimo nuostolius centralizuotame šilumos tiekimo tinkle. Projektų įgyvendinimas sąlygos patikimesnį ir kokybiškesnį šilumos energijos tiekimą, o dėl šilumos energijos nuostolių sumažėjimo rekonstruotame šilumos tiekimo tinklų ruože bei sumažėjusių bendrų šilumos energijos nuostolių bus sudarytos sąlygos šilumos kainos mažinimui vartotojams. Svarbu kuo anksčiau pradėti rekonstravimo darbus, nes tinklai yra visiškai nusidėvėję, dėl to nuolat egzistuoja didelė avarijų tikimybė. Projektai turės poveikį aplinkos oro kokybės gerinimui.
9.2. Projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšomis. Atsakovė su LVPA 2016 m. gruodžio 29 d. sudarė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.3.2-LVPA-K-102-01-0024 „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas“ sutartį Nr. S-04.3.2-LVPA-K-102-01-0024 bei 2016 m. gruodžio 29 d. iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.3.2-LVPA-K-102-01-0010 „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas“ sutartį Nr. S-04.3.2-LVPA-K-102-01-0010. Laiku neįgyvendinus projektų ar juos įgyvendinus nepilnai, finansavimas gali būti neskiriamas arba mažinamas. Negavusi paramos, atsakovė bus priversta šią sumą dengti savomis lėšomis, t. y. už šiuos darbus netiesiogiai sumokės visi AB „Kauno energija“ vartotojai.
9.3. Pagal pirkimų sąlygas rangovui nustatyti operatyvūs statybos darbų vykdymo terminai. Darbai yra sezoninio pobūdžio, dėl to gali būti atliekami tik nešildymo sezono metu ir turi būti užbaigti iki kito šildymo sezono Kauno mieste pradžios, kuris paprastai prasideda spalio mėnesį, todėl nesavalaikis tokio pobūdžio darbų atlikimas keltų didelės žalos svarbiems visuomenės interesams grėsmę.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimuose į atskiruosius skundus ieškovė AB „Požeminiai darbai“ prašo skundus atmesti bei pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. vasario 28 d. nutartimis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, numatant, kad nutartimis nustatytos laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki 2018–2019 metų šildymo sezono Kauno mieste pabaigos. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:
10.1. Perkami šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbai, kaip pirkimo objektas, neturi jokio ypatingumo. Projekto ypatingos svarbos viešojo intereso požiūriu nepatvirtina atsakovės veiksmai, kuomet ji beveik 5 mėnesius pirkimuose neatliko jokių veiksmų. Šildymo sezonas dar nėra pasibaigęs, dėl to jokie darbai šilumos tiekimo tinkluose šildymo sezono metu neįmanomi.
10.2. Atsakovė nepagrindžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje galėtų lemti projektų neįgyvendinimą laiku, nustatytu projektų finansavimo sutartyse. Maksimalūs galimi projektų įgyvendinimo terminai jau buvo praleisti dar iki ieškovės ginčijamų sprendimų paskelbimo CVP IS ir iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Bright energy“ prašo skundą tenkinti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad sustabdžius pirkimo sutarties sudarymą žala visuomenei būtų didesnė, nei ieškovės nurodyti tariami pažeidimai. Šiuo atveju atsakovės veikla apima šilumos ir elektros energijos gamybą bei tiekimą, o nuo 2010 m. sausio 1 d. ir karšto vandens tiekimą Kauno miesto bei rajono gyventojams. AB „Kauno energija“ vykdomas projektas yra itin reikšmingas viešojo intereso požiūriu, svarbus atsakovei ir Kauno miesto gyventojams. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis viešąjį interesą bei sukels didesnę žalą, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gina tik savo ekonominį interesą.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Dotana“ prašo skundą tenkinti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės viršytų jų teikiamą naudą. Sustabdžius pirkimo sutarties sudarymą, žala visuomenei būtų kur kas didesnė, nei dėl ieškovės nurodomų tariamų pažeidimų. Vykdomas projektas yra itin reikšmingas ir svarbus viešojo intereso ir Kauno miesto gyventojų interesų užtikrinimo požiūriu. Apeliantė, vykdydama projektą, siekia padidinti šilumos tiekimo perdavimo patikimumą ir kokybę Kauno miesto gyventojams. Atsakovė yra suinteresuota kuo greičiau vykdyti ginčo pirkimo procedūras ir sudaryti pirkimo sutartį, kad būtų užtikrintas tinkamas šilumos tiekimo tinklų funkcionavimas Kauno savivaldybėje. Rekonstruotini tinklai yra visiškai nusidėvėję, prastos techninės būklės, dėl to nuolat egzistuoja avarijų tikimybė, kurių metu neišvengiama didelių nuostolių, nukenčia visuomenės poreikiai ir gali iškilti pavojus asmenų sveikatai. Darbai gali būti atliekami tik ne šildymo sezono metu, kuris prasideda nuo balandžio mėnesio pabaigos ir turi būti užbaigti iki kito šildymo sezono pradžios, kuris paprastai prasideda spalio mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįstos ir teisėtos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
14. Atsakovė AB „Kauno energija“ atvirojo konkurso būdu vykdo pirkimą „Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo nuo ŠK 1T-11 iki ŠK 1T-26 rekonstravimo darbai“ (pirkimo Nr. 384068) ir pirkimą „Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo nuo ŠK 6T-3 iki ŠK 6T-5 darbai“ (pirkimo Nr. 383369). Ieškovė ginčija pirkimų laimėtojomis pripažintų tiekėjų grupių atitikimą nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Skundžiamomis 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. vasario 28 d. nutartimis pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo AB „Kauno energija“ nesudaryti pirkimo sutarties su laimėtoja pripažinta tiekėjų grupe pirkimuose Nr. 384068 ir Nr. 383369 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
16. Atskiruosiuose skunduose nėra kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog preliminariai įvertinus ieškovės pareikštus reikalavimus, bylos faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, egzistuoja ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė.
17. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galimai pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.
18. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose svarbu įvertinti ne tik grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėms, bet ir atsižvelgiama į kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
19. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, jog viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad pirmiau pažymėti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad ginčo pirkimai Nr. 384068 ir Nr. 383369 turi viešojo intereso pobūdį bei yra aktualūs Kauno miesto gyventojams. Vis dėlto, teismo manymu, ginčo pirkimų pobūdis nėra toks, kuris pagal šios teismo nutarties 19 ir 20 punktuose aptartą teismų praktiką būtų lėmęs pirmosios instancijos teismui būtinybę suteikti prioritetą kuo skubesniam ginčo pirkimų procedūrų užbaigimui, o ne pirkimų dalyvių sąžiningam varžymuisi. Siekiami rekonstruoti šilumos tinklai susidėvėjo per pakankamai ilgą laiką, anksčiau jų susidėvėjimas nebuvo laikomas keliančiu realią grėsmę visuomenės interesams. Jokių duomenų, kad šilumos tinklai gali sukelti realią grėsmę gyventojų sveikatai ar saugumui, nebuvo pateikta. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakove, kad aplinkybės dėl rekonstruojamų šilumos tinklų būklės, galimų avarijų ar pan. buvo pakankamu pagrindu pirmosios instancijos teismui netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
22. Sprendžiant dėl atsakovės argumentų, susijusių su kuo skubesniu darbų atlikimu, ES finansavimo šiems darbams gavimu, darbų sezoniniu pobūdžiu, t. y. neigiamomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmėmis, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, ieškovės prašymu Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi pakeitė skundžiamomis pirmosios instancijos teismo nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminą ir nustatė, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki 2018–2019 metų šildymo sezono Kauno mieste pabaigos. Taigi, pirmosios instancijos teismui priėmus minėtą procesinį sprendimą, po 2018–2019 metų šildymo sezono atsakovė jau turės galimybę su ginčo pirkimų laimėtojais sudaryti viešojo pirkimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo būdu yra eliminuotos galinčios kilti neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės ir suderinti ginčo šalių interesai bei užtikrinta viešojo intereso apsauga – viena vertus, užtikrintas ieškovės interesas siekti, kad nebūtų sudarytos pirkimų sutartys iki teismo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo, kita vertus, atsižvelgta į atsakovės akcentuojamus interesus, jog darbai būtų atliekami operatyviai pasibaigus šildymo sezonui ir laikinosios apsaugos priemonės nesukliudytų gauti ES finansavimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui pakeitus laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminą, nėra pagrindo spręsti, kad iki 2018–2019 metų šildymo sezono Kauno mieste pabaigos galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso apsaugos, o jų teikiama nauda nėra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės (CPK 144 straipsnio 1 dalis; 423⁷ straipsnio 1 dalis).
23. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių galiojimo terminas Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi buvo pakeistas. Pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. vasario 28 d. nutartis palikti nepakeistas.