Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su 2015 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2015 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.

Nukentėjusiojo D. V. naudai iš A. A. priteista 300 eurų neturtinei žalai atlyginti

Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, baudžiamasis procesas prieš D. B. nutrauktas, taip pat pagal BK 181 str. 2 d. (dėl 2012 m. pavasarį atliktų veiksmų prie Eičiūnų kaimo parduotuvės) jis išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d.), tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad kartu su asmeniu dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrininkų grupėje 2013 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą mėnesį ir dieną, apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą bei psichinę prievartą, atimdami asmens laisvę, t. y. atvykus nukentėjusiajam D. V. prie A. A. gyvenamojo namo ir A. A. suėmus nukentėjusiajam už drabužių sprando srityje bei tempiant, asmeniui dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas ne mažiau kaip vieną kartą sudavus ramentu D. V. per šoną, taip bendrais veiksmais sukėlus fizinį skausmą bei prievarta prieš nukentėjusiojo valią įsitempus į A. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei grasindami nukentėjusįjį surišti, uždaryti į rūsį ir taip palaužę D. V. valią, privertė rašyti bei pasirašyti paskolos raštelį 290 eurų (1000 litų) sumai, atsivedę nukentėjusįjį D. V. į A. A. name esančią virtuvę grasino uždaryti jį į rūsį, taip bendrais veiksmais, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, vertė nukentėjusįjį D. V. perduoti turtą – 290 eurų (1000 litų) bei pasirašant paskolos raštelį vertė nukentėjusįjį suteikti turtinę teisę 290 eurų (1000 litų) sumai už galimai D. B. naudojamo automobilio AUDI A4, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimą bei degalų vagystę iš šio automobilio.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2015 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme padarė klaidą. Pažymima, kad 2015 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo apskųstas kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi, 2015 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas sumažinant paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų 9 mėnesių. Dėl šių priežasčių mano, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti bendrinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi paskirta bausme ir tik tada nustatyta galutinė bausmė. Taip pat apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiajam D. V. priteisė 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kadangi byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo sveikata.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl A. A. paskirtos bausmės, iš naujo subendrinant skundžiamu nuosprendžiu ir 2015 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi, paskirtas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju, nuteistojo A. A. apeliaciniu skundu keliami klausimai dėl bausmių subendrinimo ir galutinės laisvės atėmimo bausmės nustatymo, pažymint, jog atliekant šią procedūrą, apygardos teismas suklydo, nurodydamas jam ankstesniu nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas kasacinės instancijos teismo nutartimi, paskirtą galutinę bausmę, bei dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, neperžengdama jų ribų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to yra prašoma.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas ištyręs esmines bylos aplinkybes, pagrįstai A. A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, taip pat už šią veiką, tiek parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį, tiek nustatydamas bausmės dydį bei subendrindamas bausmę BK 63 straipsnio pagrindu, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Be to, to neginčijo ir pats nuteistasis. Tačiau nuosprendžio dalis, kuria skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme – laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir paskiriant galutinę bausmę, keistina, nes pastaruoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė, kasacinės instancijos teismo buvo pakeista.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. A. buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Ankstesniu Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu – 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nustatyta, kad nusikalstamą veiką, už kurią A. A. buvo nuteistas skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, jis įvykdė prieš 2015 m. spalio 16 d. apkaltinamojo Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimą. Todėl, kaip jau minėta, bendrinant minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės buvo taikytos pagrįstai. Pagal baudžiamojo įstatymo reikalavimus, teismas taiko BK 63 straipsnio nuostatas tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinęs su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme, nuteistajam paskyrė galutinę 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, pastebėtina tai, kad kaip teisingai nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atlikdamas šį veiksmą, t. y. subendrindamas nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, padarė klaidą, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo pakeista, paskiriant A. A. galutinę 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis, tačiau klaidingai Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Dėl šių priežasčių nuteistojo A. A. skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi paskirta bausme – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės. Kartu pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia švelnesnės bausmės dalis turi būti pridėta prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. Tačiau bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė. Taigi, taikant dalinį sudėjimą turi būti pridedama tokia švelnesnės bausmės dalis, kad būtų paskirta teisinga bausmė ir ją laikytų teisinga ne tik teismas, bet ir visuomenė. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus turimus duomenis, sutiktina su prokuroro apeliacinės instancijos teisme nurodytais argumentais, kad A. A. turi būti skirta 4 metų 1 mėnesio galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia galutinės subendrintos bausmės trukmė savo dydžiu yra proporcinga, atitinka teisingumo principą bei negali būti vertinama kaip neteisinga.

Tuo pačiu naikintina ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis, kuria buvo patikslinti (ištaisyti) Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryti rašymo apsirikimai dėl A. A. nuosprendžiu skirtos bausmės subendrinimo su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei subendrinus bausmę su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi skirta bausme nustatyta galutinės subendrintos bausmės trukmė (t. 4, b. l. 36-37). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti tokios nutarties, nes apskųstajame teismo nuosprendyje padarytas ne rašymo apsirikimas bendrinant bausmes A. A., o padaryta paskirtų bausmių subendrinimo klaida (BPK 308¹ straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi buvo pakeista Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio esmė. Tokia situacija negalima.

Nuteistojo apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su civilinio ieškinio nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti patenkinimu, teigiant, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis būtų patyręs dvasinius išgyvenimus, būtų pablogėjusi jo sveikata.

Pasisakant dėl šio skundo argumento, kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtina, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis pareiškė 3000 eurų civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Savo ruožtu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad nukentėjusiajam priteistinos žalos suma turi būti mažintina iki 300 eurų, šį savo sprendimą iš esmės argumentuojant padarytos veikos pobūdžiu, nukentėjusiojo būkle po nuteistojo jo atžvilgiu atliktų prievartinių, smurtinių veiksmų. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas. Pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nuteistojo skunde nurodytais argumentais, nėra. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. A. veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 2 dalyje. A. A., atlikdamas tyčinius smurtinius veiksmus (suėmimas už sprando, prievarta nukentėjusiojo įtempimas į namą, smūgio sudavimas į sprandą), panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas uždaryti į rūsį, surišti, kratyti elektra, sumušti, tyčiojantis kitų akivaizdoje) bei atimdamas nukentėjusiojo laisvę ir taip palaužus pastarojo valią, neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo D. V. perduoti 1000 litų. Tokiais A. A. veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdyti įžūlūs veiksmai, pažeistos įstatymo saugomos vertybės. Priešingai nei nurodoma apelianto apeliaciniame skunde, nėra jokios abejonės, kad dėl nuteistojo prievartinių, smurtinių veiksmų D. V. patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą. Toks nusikaltimas turėjo įtakos jo psichologinei būklei. Be to, svarbi aplinkybė vertinant neturinę žalą yra ir tai, jog nusikaltimas, sukėlęs tokius padarinius, buvo padarytas tiesiogine tyčia. Po patirtų neteisėtų veiksmų, nukentėjusysis išgyveno baimę, nejaukumą, kankino nemiga, vartojo vaistus. Nors nukentėjusysis dėl to nesikreipė į medikus ir byloje nėra medicininių dokumentų, patvirtinančių tokią D. V. sveikatos būklę, tačiau pažymėtina tai, kad neturtinės žalos padarymo faktas ir jos dydis nustatomas vadovaujantis ne tik teismo medicinos specialisto išvada, bet vertinant ir kitas aplinkybes. Tai nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta, juolab, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad padarytas tyčinis, smurtinis nusikaltimas. Dėl tyčinių smurtinių veiksmų, neteisėto laisvės atėmimo, įbauginimo, grasinimų nukentėjusysis patyrė tiek psichologinį sukrėtimą, tiek dvasinius išgyvenimus. Įvertinus visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, kolegijos nuomone, nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymo taikymo aspektu neturtinės žalos dydžio suma nustatyta remiantis CK 6.250 str. nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vadovaujantis suformuotos teismų praktikos pavyzdžiais panašiose bylose. Todėl teisės taikymo aspektu neturtinės žalos dydžio klausimas išspręstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo pagrindo nėra. D. V. neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo sveikata, laikytini deklaratyviais, nepaneigiančiais to, kad patirti prievartiniai, smurtiniai veiksmai turėjo neigiamą poveikį pastarajam. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žmogus emocinius sukrėtimus, fizinį smurtą, dvasinį ir fizinį skausmą, įžeidimą, pažeminimą ar kitokius neigiamus reiškinius išgyvena skirtingai. Standartai, kaip vienoje ar kitoje situacijoje nukentėjusysis privalo elgtis, kad jo elgesys neabejotinai leistų kaltininkui suprasti, kaip padarytas nusikaltimas paveikė nukentėjusiojo gyvenimą, kokius neigiamus išgyvenimus sukėlė, negali būti nustatyti. Įvertinus visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją už patirtas skriaudas, bei atsižvelgus į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nuteistojo A. A. veiksmas, kas teisinėje praktikoje pripažįstama, jog tokiu būdu yra padaroma kur kas didesnė žala, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam D. V. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir visiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Konstatuotina, jog tokiu būdu bus pasiekta protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, tuo nenukrypstant ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio paliekama nepakeista, tokiu būdu atmetant nuteistojo apeliacinį skundą šioje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo A. A..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę A. A. paskirti 4 (ketverius) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį, kuria ištaisyti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryti rašymo apsirikimai dėl A. A. skirtos bausmės subendrinimo.