- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-108-174/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00153-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulis 2011-05-08 A. P., gim. (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. gegužės 8 d., apie 04.22 val., Druskininkų g. 18, Palangos mieste, vairavo automobilį „Citroen XM“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,25 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti bei apgadino kitą transporto priemonę – automobilį „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011-05-19 nutarimu A. P. pripažino kaltu padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, paskyrė pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį 80 Lt baudą, pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį 1 000 Lt baudą, pagal ATPK 129 straipsnį 1 000 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 1 000 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. P. paskirta subendrinta nuobauda – 1 000 Lt bauda, baudos sumokėjimą išdėstant per 5 mėnesius, mokant nuo 2011-06-01 kas mėnesį po 200 Lt.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis specialistas Ričardas Vinciūnas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutarimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, paskyrė A. P. mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, atsižvelgdamas į tai, kad A. P. nuoširdžiai gailisi nusižengęs, yra moksleivis, teismas tai pripažino A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apeliantas teigia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės bei pasišalindamas iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, A. P. kėlė didelį pavojų visuomenės ir eismo saugumui. Mažesnės nei įstatyme numatytos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (ATPK 20 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatą, ne kartą konstatavo, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Apelianto nuomone, Palangos miesto apylinkės teismo paskirta nuobauda A. P. yra neadekvati padaryto pažeidimo pavojingumui, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti nepasiekti. Teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į A. P. administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sunkinančių aplinkybių buvimas užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad pats teisės pažeidėjas ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės ir eismo saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Remiantis išdėstytu, apeliantas mano, jog A. P. turėjo būti paskirta administracinė nuobauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijų nustatytose ribose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą A. P. prašo Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir perduoti administracinę bylą nagrinėti iš naujo nenurodė jokių tokio savo reikalavimo faktinių ar teisinių pagrindų, t. y. absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą galinčių sudaryti pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, būtinybę surinkti naujų įrodymų bylos aplinkybėms išaiškinti ar kokių nors pirmosios instancijos teismo neišnagrinėtų reikalavimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis).
Teismų įgaliojimai diferencijuoti asmens teisinę atsakomybę už atitinkamą teisės pažeidimą, t. y. galimybė pasirinkti tinkamiausią priemonę ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, kyla iš ATPK 30¹ straipsnio. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apygardos teismas, patikrinęs šios bylos medžiagą, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nustatyta. A. P. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje. Todėl sprendžiant nuobaudos sušvelninimo klausimą, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri nebūtų simbolinė ir ja būtų pasiekti nuobaudų tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje.
A. P. savo kaltę dėl padarytų administracinės teisės pažeidimų pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai apylinkės teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, nustatyta, jog pažeidėjas savo noru atlygino nuostolius kliudyto automobilio savininkui, yra nepilnametis, tai taip pat yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 straipsnio 2, 8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į sunkią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, į tai, kad asmuo savarankiško pajamų šaltinio neturi, yra išlaikomas tėvo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, A. P. asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnio 1 dalis), apylinkės teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, ir paskirti teisės pažeidėjui mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali bei paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka ir apygardos teismas.
Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas be pagrindo nepripažino A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus, todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, apylinkės teismas negalėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. ATPK 32 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje ir kituose įstatymuose nurodytos sunkinančios aplinkybės netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė. Tiek Vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėtose administracinėse bylose, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose baudžiamosiose bylose yra ne kartą konstatavę, kad skiriant nuobaudą (bausmę) teismas neatsižvelgia į pažeidėjo (kaltininko) sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip pažeidimo (nusikaltimo) sudėties požymis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1016/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). A. P. pažeidimas kvalifikuotas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnį, nes pažeidimą padarė būdamas neblaivus, t. y. neblaivumas buvo jo nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė, todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, tai nelaikytina A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
ATPK 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse, todėl apelianto skundo argumentas, kad A. P. turėjo būti paskirta nuobauda ATPK 127 straipsnio 3 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijos numatytose ribose yra teisiškai nepagrįstas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas skundą grindžia nebegaliojančiomis įstatymo normomis – Administracinių bylų teisenos įstatymo 122 ir 144 straipsniais.
A. P. apylinkės teismo paskirta nuobauda, įvertinus aptartas aplinkybes, nelaikytina simboline, ir, apygardos teismo vertinimu, ji bus pakankama nuobaudos tikslams pasiekti. Priešingai apelianto tvirtinimui, žemesnysis teismas išnagrinėjo bylą ir paskyrė A. P. nuobaudą ištyręs visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, paskirta bauda yra adekvati ir teisinga, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, priešingai nei teigiama apelianto skunde, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą naujausią praktiką analogiškose administracinėse bylose (2011-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. N444–199/2011, 2010-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N62–5866/2010). Keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.