- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- ATP-123-174/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00153-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-16 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnysis patrulis 2011-04-23 P. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. balandžio 23 d., 21.30 val., Šilutės r., Kintuose, kelio Priekulė–Sakučiai–Ventė 21 km., vairuodamas automobilį „Volskswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl to išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. P. S., neužpildęs deklaracijos, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį. Šiais savo veiksmais P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4,5,6,9,14,125,231-234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-05-16 nutarimu P. S. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt baudą, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 2 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, P. S. paskirta subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. S. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutarimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apelianto teigimu, skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. P. S. nurodo, jog 2011-04-23, apie 21 val., nuosavu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į parduotuvę, esančią Kintų gyvenvietėje, apsipirkti, apie 21.30 val. važiavo atgal. Kartu su juo važiavo Marijonas ir N. G.. Jie gyvena tame pačiame name (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo tamsu. Nuo Šilutės pusės į Kintų kelią įsuko automobilis ir važiavo gyvenvietės centro link. Šis automobilis važiavo kelio viduriu. Tuo tarpu jis važiavo savo eismo juosta. Prasilenkiant, ties kelio ženklu, nurodančiu poilsiavietę už 6 kilometrų, jo vairuojamas ir pravažiuojantis automobiliai susitrenkė vairuotojo pusės veidrodėliais, dėl to jis sustojo, tuo tarpu automobilis, kaip vėliau paaiškėjo, MAZDA 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. M., nuvažiavo toliau. P. S. teigia. Jog pastebėjęs, kad sudužo jo automobilio vairuotojo pusės veidrodėlis, apsisuko ir nuvažiavo pasiaiškinti. L. M., pavažiavusi nuo įvykio vietos apie 500 metrų, pasuko iš pagrindinio kelio link Kintų kuro kolonėlės ir sustojo. Jis, privažiavęs netoli automobilio MAZDA 323, išlipo iš savo automobilio ir nuėjo pasiaiškinti dėl įvykio. Automobilio MAZDA 323 vairuotoja sėdėjo vairuotojo pusėje pravėrusi langą. Apeliantas teigia, jog buvo supykęs dėl sugadinto automobilio veidrodėlio, todėl apšaukė minėto automobilio vairuotoją, jog ši nemoka vairuoti. L. M. greičiausiai jį atpažino, nes ji gyveno tame pačiame kaime kaip ir jis, todėl, P. S. teigimu, nutarė už tai jam atkeršyti. Tai, apelianto teigimu, matyti iš jos rašyto 2011-04-23 paaiškinimo, kuriame pastaroji nurodė, neva jis – P. S. – įvykio metu buvo neblaivus. P. S. teigimu, nesimatė, kad automobilis MAZDA 323 būtų apgadintas, vairuotoja iš automobilio nebuvo išlipusi. G. jo automobilyje ant galinės sėdynės, išlipę nebuvo, į pokalbį nesikišo. Kadangi jis automobilio MAZDA 323 sugadinimų nepastebėjo, nusprendęs, kad dėl veidrodėlio sudaužymo neverta daugiau priekaištauti, nutarė važiuoti namo. Grįžęs su G. išgėrė alkoholinių gėrimų. Apie 24 val. jį pažadino policijos pareigūnai bei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Apelianto teigimu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-16 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina apylinkės teismui iš naujo nagrinėti dėl šių priežasčių: 1) nagrinėjant bylą buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes teisme nedalyvavo L. M., todėl jis neturėjo galimybės užduoti jai klausimų; 2) eismo įvykio vietos schema neatitinka tikrovės. Ši schema sudaryta jam man nedalyvaujant, o L. M. nurodė ne tą įvykio vietą. Tikroji įvykio vieta yra apie 300 metrų atstumu nuo L. M. nurodytosios; 3) iš jo neblaivaus (nustatytas 1.47 promilių girtumas) paimtas paaiškinimas, dėl to jis netiksliai ir neišsamiai nurodė įvykio aplinkybes; 4) būdamas senyvo amžiaus nesuvokė, kad byloje yra būtina pasinaudoti advokato pagalba.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į P. S. apeliacinį skundą L. M. prašo P. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-16 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, išnagrinėjo byloje esančius rašytinius įrodymus.
Pažymėtina, jog pats atsakomybėn traukiamas asmuo tiek pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino padaręs pažeidimą, dėl jo gailėjosi. Į šią aplinkybę atsižvelgta skiriant nuobaudą. Savo poziciją P. S. pakeitė tik kreipdamasis į apeliacinės instancijos teismą su skundu, kurią visiškai paneigia ne tik paties apelianto pirminis paaiškinimas (b. l. 8), bet ir L. M. paaiškinimas (b. l. 6) bei jos atsiliepime į P. S. apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, jog, priešingai apelianto tvirtinimui, įvykio metu kartu su P. S. jo vairuojamame automobilyje kitų asmenų, tai yra M. G. ir N. G. nebuvo, P. S. važiavo vienas. Apelianto skunde nurodytų kartu su juo važiavusių M. G. ir N. G. P. S. neminėjo ne tik pareigūnams surašant administracinio pažeidimo protokolą, nors tuo metu, apelianto teigimu, jis buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, dėl to neišsamiai nurodė įvykio aplinkybes, bet ir bylą nagrinėjant teisme. P. S. dar iki bylos nagrinėjimo teisme datos turėjo galimybę į administracinio teisės pažeidimo bylą pateikti papildomus paaiškinimus patikslinti įvykio aplinkybes, tačiau šia teise nepasinaudojo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apeliantas bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, jokių naujų aplinkybių nenurodė, prašymo apklausti M. G. ir N. G. bei L. M. nepateikė, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo dėl to, kad jam būtina kvalifikuota teisinė pagalba, todėl apelianto skundo argumentai, neva teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, buvo pažeistos jo teisės į gynybą, neapklausus minėtų asmenų, yra nepagrįsti. Nors apeliantas tvirtina, neva eismo įvykio vietos schema neatitinka tikrovės ir sudaryta jam nedalyvaujant, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog P. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino, vėliau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą prašymo patikrinti eismo įvykio vietą bei patikslinti eismo įvykio vietos schemą nepateikė, šia savo teise nepasinaudojo ir per ATPK 261 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, toks prašymas nebuvo pareikštas ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Toks P. S. versijų nenuoseklumas vertintinas kritiškai, kaip siekis palengvinti savo teisinę ir išvengti administracinės atsakomybės.
Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas ATPK 272 straipsnyje įtvirtintų jo teisių duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, pateikti prašymus kviesti liudytojus bei nukentėjusiąją ir užduoti jiems klausimus, teikti kitus prašymus, naudotis advokato pagalba, tačiau šiomis teisėmis apeliantas nepasinaudojo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės P. S. buvo išaiškintos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo kopija P. S. yra įteikta, jis galėjo teikti prašymus dėl nukentėjusiosios bei liudytojų apklausos teismo posėdyje, išreikšti norą pasinaudoti advokato paslaugomis ir kt., todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, pažeistos nebuvo. Tai, kad asmuo nepasinaudojo advokato pagalba, nagrinėjamu atveju įtakos neturi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą dėl to, jog pats pareiškėjas nesinaudojo savo teisėmis, nėra.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis, ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), laikytina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.