- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- e2YT-27062-862/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22064-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė, „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. T. ir pareiškėjo atstovei advokatei J. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai valdant turtą – nustatymo, teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo bei termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: atnaujinti terminą V. T., mirusio 2020-11-03, iki mirties gyvenusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti; išduoti pareiškėjui teismo leidimą priimti palikimą neveiksnaus S. T. vardu; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po tėvo V. T. mirties (nuo 2020-11-03) jo palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Nurodė, kad 2020-11-03 mirė pareiškėjo tėvas V. T., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Tėvas mirė našliu – jo sutuoktinė I. T. mirė 2011-04-29. Paaiškino, kad pareiškėjas ir jo brolis S. T. yra vieninteliai savo tėvų vaikai. Pareiškėjo tėvui mirus dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, kadangi dėl teisinių žinių stokos manė, jog tėvui nuosavybės teise priklausęs turtas pareiškėjui ir jo broliui S. T., kaip teisėtiems ir vieninteliams jo įpėdiniams, pereina savaime ir dėl to jokių papildomų veiksmų atlikti bei kur nors kreiptis nereikia. Po tėvo mirties mirusiajam priklausiusiu turtu ėmė naudotis kaip savu, juo rūpintis ir prižiūrėti, o būtent, atliko nedidelį paveldėto turto (buto) remontą: pakeitė virtuvės ir tualeto santechnikos įrangą, kriaukles, išvežė nereikalingus daiktus, dalį senų baldų pakeitė naujais. Visus šiuos darbus atliko per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Be to, rūpindamasis paveldėto turto išsaugojimu, už butui teikiamas paslaugas (elektros energiją, šilumą, vandenį ir kt.) nuolat ir laiku mokėdavo mokesčius. Pareiškėjas reikalavimą dėl praleisto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu grindžia tuo, kad pareiškėjo brolis S. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2013-07-19 buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, jam nustatyta globa. Pareiškėjo brolis S. T. dėl paveldėjimo į notarų biurą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė, kadangi mirus tėvui, pareiškėjo brolis liko be globėjo ir per trijų mėnesių įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nebuvo paskirtas naujas globėjas. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-20 nutartimi paskirtas S. T. globėju ir turto administratoriumi. Pareiškėjas nurodo, kad mirusysis V. T. kreditorių neturėjo, todėl nesant paveldimo turto suvaržymų, palikimo priėmimas nepažeis neveiksnaus brolio S. T. interesų. Pareiškėjas nurodo, jog paveldimą turtą sudaro: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 228/456 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 22/44 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato - svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo prašymo tenkinimui ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Valstybę atstovaujantis asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, įsitikins, kad pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir neatsiras aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų priimti palikimo, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui ir prašo teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo atnaujinti terminą V. T., mirusio 2020-11-03, palikimui priimti ir išduoti pareiškėjui teismo leidimą priimti palikimą neveiksnaus S. T. vardu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1268-430/2013, patvirtina, kad S. T. buvo pripažintas neveiksniu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-34975-430/2013, patvirtina, kad jo globėju ir turto administratoriumi buvo paskirtas jo tėvas V. T. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-40981-592/2017, 2013-07-19 sprendimas buvo peržiūrėtas ir S. T. buvo pripažintas neveiksniu visose sprendime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tarp jų ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-22062-862/2022 patvirtina, kad neveiksniu pripažinto S. T. globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. T. Iš nurodytų duomenų, matyti, kad neveiksniu pripažintam S. T. po globėjo (tėvo) mirties, t. y. laikotarpiu nuo 2020-11-03 iki 2022-10-20 nebuvo paskirtas naujas globėjas, kuris įgyvendintų neveiksniu pripažinto S. T. vardu teisę paveldėti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti, jei įpėdinis įrodo, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valių palikimų priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad po palikėjo tėvo (globėjo) mirties, neveiksniu pripažintam S. T. nebuvo paskirtas naujas globėjas, kuris įgyvendintų neveiksnaus asmens teisę paveldėti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai).
CK 5.56 straipsnis nustato, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Globėjas A. T. pareiškime nurodė, kad siekia priimti V. T. palikimą neveiksnaus globotinio S. T. vardu. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad egzistuoja tikimybė, jog pareiškėjas gali nežinoti apie visą egzistuojantį palikėjo turtą ir kreditinius įsipareigojimus, o palikimas priimamas neveiksnaus globotinio vardu, daro išvadą, kad, siekiant apsaugoti neveiksnaus S. T. turtinius interesus, tikslinga leisti palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Tokiu būdu įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
Globėjui išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinio vardu jis turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą. Visus duomenis, reikalingus apyrašui sudaryti apie palikėjo turtą, kreditorius, skolininkus ir kita globėjas privalo pateikti apyrašą sudarančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 7 dalis).
Pareiškėjas pateiktu pareiškimu taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti. Byloje esantys V. T. ir I. T. 1967-07-08 santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro 2021-06-17 pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (apie A. T.), patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo tėvas V. T. mirė 2020-11-03, o pareiškėjo motina I. T. mirė 2011-04-29. Byloje esantys 2022-12-12 Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad V. T. asmeninės nuosavybes teise priklauso: ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 228/456 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškimo pateikimo metu priklausė), 22/44 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat 2022-03-22 byloje esantis Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų.
Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo V. T. mirties (2020-11-03) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti tėvui asmeninės nuosavybes teise priklausantį butą esantį, (duomenys neskelbtini), t. y. po tėvo mirties atliko nedidelį nurodyto buto remontą: pakeitė virtuvės ir tualeto santechnikos įrangą, kriaukles, išvežė nereikalingus daiktus, dalį senų baldų pakeitė naujais. Nurodo, jog rūpindamasis paveldėto turto išsaugojimu, už butui teikiamas paslaugas (elektros energiją, šilumą, vandenį ir kt.) nuolat ir laiku mokėdavo mokesčius. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys mokesčių mokėjimo kvitai, kuriuose matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-11-30 iki 2021-05-31 t. y. po tėvo mirties pareiškėjas rūpinosi tėvui priklausančiu butu, mokėjo už buto išlaikymą mokesčius.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktišką pradėjimą paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Aukščiau išdėstyta sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas A. T., iš karto po tėvo mirties konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią tapti mirusio tėvo turto savininku ir po jo mirties butą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, pareiškėjui pradėjus faktiškai valdyti daiktą iš palikimo kaip savo turtą, yra pagrindas spręsti, kad visas mirusiojo palikimas yra priimtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, 577-578 straipsniais, 579-582 straipsniais teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti įstatymo nustatytą terminą S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po V. T. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties, priimti. Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Leisti pareiškėjui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnaus globotinio S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti po V. T. mirties (2020-11-03) atsiradusį palikimą pagal paveldimo turto apyrašą, sudarytą antstolio.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (2020-11-03), priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.