Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. I. (toliau – ir Pareiškėja) atstovo advokato G. B. (toliau – ir Atstovas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos R. G. 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti bylą išnagrinėjus N. I. atstovo advokato G. B. prašymą administracinio nusižengimo byloje ROIK 25270560268,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėja V. B. 2025 m. balandžio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-35710-2025 su administraciniu nurodymu (toliau – administracinio nusižengimo protokolas) (ROIK 25270560268) N. I. dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. Administracinio nusižengimo protokolu N. I. pasiūlyta iki 2025 m. gegužės 18 d. sumokėti 30 Eur dydžio baudą. Bauda sumokėta 2025 m. balandžio 17 d.

N. I. atstovas advokatas G. B. 2025 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Instituciją dėl administracinių bylų, įskaitant ir ROIK 25270560268, atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms; priimti sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių minėtoje byloje bei priimti sprendimą panaikinti nurodymą ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Institucijos vyriausioji specialistė R. G. 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimu atsisakė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK 25270560268 pagal N. I. atstovo advokato G. B. prašymą.

Pareiškėjos Atstovas 2025 m. gruodžio 2 d. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės R. G. 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK 25270560268 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir perduoti klausimą nagrinėti Institucijai iš naujo. Skunde nurodoma, kad Institucija skundžiamu sprendimu atsisakė atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną pagal pareiškėjos atstovo advokato pateiktą prašymą, tačiau toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ANK nuostatas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, kadangi Institucija sprendimą priėmė, vadovaudamasi ANK 661 straipsnio 2 dalies 2 punkto norma, o ne pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Institucija turėjo spręsti dar ne pačios administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, o priimti sprendimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo. Todėl skundžiamu Institucijos sprendimu visiškai nepagrįstai, nepriėmus sprendimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių tyrimo pradėjimo, buvo priimtas sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Skunde taip pat nurodoma, kad administraciniu nurodymu paskirtą 30 Eur baudą sumokėjo N. I. sutuoktinis, kuris pripažįsta ir neneigia administracinio nusižengimo padarymo metu vairavęs automobilį. Jos sutuoktinis taip pat disponuoja ir elektroniniu paštu, į kurį galimai ir buvo siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas, todėl jis, nemokėdamas lietuvių kalbos, suprato, kad jis turi sumokėti paskirtą nuobaudą, nurodant ROIK numerį. Skunde teigiama, jog N. I. yra iš Azerbaidžano, abu su vyru nemoka lietuvių kalbos, todėl nežinojo ir nesuprato, kad Institucijai turėjo nurodyti, kas pažeidimo metu vairavo transporto priemonę. Taip pat nurodoma, jog nebuvo praleistas terminas pateikti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kadangi apie pažeidimą ji sužinojo tik 2025 m. lapkričio 12 d.

Institucija teismui atsiliepimo į N. I. atstovo advokato G. B. skundą nepateikė.

ANK 661 straipsnio 1 dalis nustato administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš ANK 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, institucija, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, o kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių – sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Skundai paduodami ir nagrinėjami šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (ANK 661 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjos Atstovas skundu prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės R. G. 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti bylą ROIK 25270560268 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir perduoti klausimą nagrinėti Institucijai iš naujo.

ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Teismui pateiktame Pareiškėjos Atstovo skunde argumentuojama, kad pagal ANK 661 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, Institucija, gavusi Pareiškėjos Atstovo prašymą, turėjo spręsti dar ne pačios administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, o priimti sprendimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo pradėjimo arba nepradėjimo. Taigi, anot pareiškėjos atstovo, skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai, nepriėmus sprendimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių tyrimo pradėjimo, buvo priimtas sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Pareiškėjos Atstovo prašyme dėl administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo, adresuoto Institucijai, buvo pateikti, be kita ko, prašymai: 1) priimti pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylų, tame tarpe ir ROIK 25270560268, atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms; 2) priimti sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo bylose, tame tarpe ir ROIK 25270560268; 3) priimti sprendimą panaikinti nurodymus ir nutarimą nurodytose administracinių nusižengimų bylose, ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylas.

ANK 661 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių tvarką. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali būti skundžiamas apylinkės teismui.

Pažymėtina, kad pagal savo esmę administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama tik tada, kai yra paaiškėjusių naujų aplinkybių. Kita vertus, jei nėra paaiškėjusių naujų aplinkybių, administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas yra negalimas, kartu nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Taigi, paaiškėjusios naujos aplinkybės arba jų nebuvimas yra tiesiogiai susijęs su administracinio nusižengimo bylos atnaujinimu ar neatnaujinimu.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu, išnagrinėjus Pareiškėjos atstovo prašymą administracinio nusižengimo byloje ROIK 25270560268, buvo konstatuota, kad nėra pagrindo atnaujinti bylą. N. I. 2025 m. lapkričio 25 d. sprendime nėra tiesiogiai įvardyta procesinė išvada dėl atsisakymo pradėti tyrimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, toks netikslumas nelaikytinas esminiu proceso teisės pažeidimu, kadangi Institucijos sprendime konstatuojama, kad prašymo nagrinėjimo metu nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pradedant administracinio nusižengimo teiseną, o sprendime vartojama formuluotė „nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą“ ar „atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą“ savo turiniu iš esmės atitinka įstatyme įtvirtintą formuluotę „atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių“, o atsisakius atnaujinti bylą, kartu akivaizdžiai reiškiama ir pozicija atsisakyti pradėti tokį tyrimą. Todėl Institucija, priimdama skundžiamą Institucijos sprendimą, nustatė, jog pagal pateiktą Pareiškėjos Atstovo prašymą naujų aplinkybių neatsirado, todėl pagrindo pradėti tyrimą nėra, o tai ir lėmė sprendimą atsisakyti atnaujinti bylą.

Aptarta teismo išvada pagrįsta ir tuo, kad iš skundžiamo Institucijos sprendimo turinio nustatyta, jog, priešingai nei yra argumentuojama teismui pateiktame skunde, Institucijos sprendime buvo įvertinti byloje esantys duomenys – ANK aktuali teismų praktika, siekiant nustatyti, ar Pareiškėjos atstovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Buvo atsižvelgta ir į tai, ar N. I. procesiniai dokumentai išsiųsti tinkamai, ar ji turėjo realią galimybę sužinoti apie siunčiamus dokumentus ir padarytą nusižengimą, taip pat įvertintos, pareiškėjos lietuvių kalbos nemokėjimas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgus į visa tai, darytina išvada, kad vien nevisiškai tiksli Institucijos vyriausiosios specialistės R. G. vartota formuluotė nesudaro pagrindo teigti, jog Pareiškėjos atstovo prašymas nebuvo išsamiai išnagrinėtas ar kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Taip pat Pareiškėjos Atstovo skunde yra keliamas klausimas dėl Institucijos priimto administracinio nusižengimo protokolo tinkamo įteikimo I. I..

ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Pareiškėjos Atstovo skunde nurodoma, kad N. I. apie padarytą administracinį nusižengimą sužinojo tik 2025 m. lapkričio 12 d., po to, kai gavo duomenis ir dėl kitų neva jos padarytų administracinių nusižengimų. Tuo tarpu elektroninio paštu adresu (duomenys neskelbtini) naudojasi jos vyras.

Teismas atkreipia dėmesį, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. II?1704?1100/2025 buvo kreiptasi į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija ir iš gautų duomenų nustatyta, jog N. I. „Mano VMI“ naudotojo paskyroje nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas 2020 m. gruodžio 21 d., o paskutinį kartą prie sistemos Pareiškėja jungėsi 2025 m. lapkričio 12 d. Be to, iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad Institucija 2025 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu išsiuntė būtent šiuo elektroninio pašto adresu, o iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos nustatyta, kad minėtą dieną N. I. savo „Mano VMI“ paskyroje buvo nurodžiusi tą patį elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini).

Kaip jau buvo minėta, pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti įteikiami (siunčiami) elektroniniu paštu, jeigu jų elektroninio pašto adresas yra nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kitose valstybės informacinėse sistemose ar registruose, naudojamuose elektroninėms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti. N. I. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) bylai reikšmingu laikotarpiu (2025 m. balandžio 17 d.) buvo įtrauktas į tokią valstybės informacinę sistemą (registrą). Todėl Institucijos Pareiškėjai siųsti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje ROIK 25270560268 buvo neginčijamai įteikti laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Akivaizdu, kad N. I. turėjo realią galimybę susipažinti su jai adresuotais procesiniais dokumentais, o tai, kad, kaip yra teigiama Pareiškėjos Atstovo skunde, N. I. elektroninio pašto paskyra naudojasi jos sutuoktinis, nepaneigia fakto, kad į valstybės informacinėse sistemose ir registruose nurodytą elektroninio pašto adresą ji gali gauti jai skirtus pranešimus ar kitus procesinius dokumentus, todėl šį elektroninį paštą ji privalo tikrinti ir pati.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog N. I., netikrindama savo elektroninio pašto ir jį perleisdama savo vyrui, pasielgė neatsakingai, prisėmė riziką ir iš to kylančias pasekmes. Pareiškėja, iš tiesų nesinaudodama elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), galėjo jį panaikinti iš valstybės informacinių sistemų ir registrų, tačiau to nepadarė. Be kita ko, atsižvelgiant į N. I. ir jos vyro tarpusavio ryšius (artimi šeimos nariai), akivaizdu, kad Pareiškėja galėjo iš savo vyro sužinoti, kad už bylai reikšmingą administracinį nusižengimą paskirtą administracinę nuobaudą – baudą – sumokėjo būtent jos vyras. Akivaizdu, kad Pareiškėjos sutuoktinis galėjo papasakoti, kad jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vadinasi N. I. turėjo visas objektyvias galimybes žinoti, kad į jos elektroninį paštą buvo gauti Institucijos siųsti procesiniai dokumentai, kurie buvo adresuoti jai, juolab, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti jos asmens duomenys, t. y. vardas, pavardė, gimimo data ir elektroninio pašto adresas.

Be kita ko, Pareiškėjos Atstovo skunde akcentuojama, kad N. I. ir jos vyras iki šiol nemoka lietuvių kalbos, dėl to ji nežinojo ir nesuprato proceso, kad Institucijai ji ar jos vyras turėjo nurodyti, jog transporto priemonę vairavo ne asmuo, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tuo tarpu jos vyras, kaip administracinį nusižengimą padaręs asmuo, galvojo, kad mokant baudą būtina ir pakanka tik nurodyt ROIK numerį, taip įvykdant paskirtą nuobauda. Be to, Pareiškėjos Atstovo skunde nurodoma, kad, vadovaujantis ANK 568 straipsnio 2 dalimi, N. I. siunčiami procesiniai dokumentai turėjo būti išversti į pareiškėjai suprantamą kalbą.

ANK 568 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis.

N. I. automobiliu padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas nedalyvaujant jį padariusiam asmeniui, todėl procesiniai dokumentai buvo suformuoti ir išsiųsti Pareiškėjos elektroninio pašto adresu (laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos). Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręstina, jog Institucija žinojo, kad N. I. apskritai nemoka lietuvių kalbos. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad Pareiškėja, gavusi procesinius dokumentus lietuvių kalba, turėjo galimybę kreiptis į Instituciją dėl jų vertimo į jos gimtąją kalbą ar tą kalbą, kurią ji supranta, gavimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad N. I. kreipėsi dėl jai siųstų dokumentų vertimo pateikimo. Be to, kaip nurodė Institucija skundžiamame sprendime – pareiškėjai siųstame lydraštyje buvo nurodyta apie galimybę gauti bendrą informaciją apie administracinio nusižengimo teiseną užsienio kalbomis (internetinio puslapio nuoroda).

Kita vertus teismui kelia pagrįstų abejonių ir Pareiškėjos Atstovo skunde akcentuojama aplinkybė, jog N. I. bylai reikšmingu laiku apskritai nemokėjo lietuvių kalbos. Jau minėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1704-1100/2025 teismas kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašydamas pateikti, kokia kalba Pareiškėja šiai Institucijai teikė prašymus. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius pateikė informaciją, kad N. I. 2023 m. lapkričio 22 d. užpildė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, prie kurio pridėjo 2023 m. birželio 16 d. pažymėjimą apie išlaikytus valstybinės (lietuvių) kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Matyti, jog N. I. pažymėjimą dėl išlaikyto valstybinio kalbos egzamino gavo dar prieš nagrinėjamoje byloje Institucijos siųstus procesinius dokumentus, kas patvirtina, jog iki tol Pareiškėja turėjo lankyti valstybinės (lietuvių) kalbos kursus ar kitaip mokytis lietų kalbos. Be to, Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1704-1100/2025 teismas taip pat kreipėsi į AB „Regitra“ prašydamas pateikti, kam nuosavybės teise priklausė automobilis BMW Seria 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikti duomenis, kurių pagrindu buvo vykdoma paskutinė iki 2023 m. gegužės 1 d. minėto automobilio registracija. AB „Regitra“ pateikė informaciją, kad automobilis BMW Seria 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 1 d. nuosavybes teise priklausė N. I., kurį ji įsigijo 2022 m. birželio 29 d. AB „Regitra“ kartu pateikė lietuvių kalba surašytą 2022 m. birželio 29 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, AB „Regitra“ pateikė ir 2022 m. birželio 29 d. lietuvių kalba N. I. pateiktą įgaliojimą savo vyrui R. G. viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti. Taip pat Institucija kartu su byla atsiuntė ir lietuvių kalba surašytą 2023 m. sausio 3 d. N. I. ir (duomenys neskelbtini) sudarytą automobilio panaudos sutartį.

Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, t. y. jog Pareiškėja iki bylai reikšmingo laiko buvo išlaikiusi lietuvių kalbos egzaminą, minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta lietuvių kalba bei lietuvių kalba buvo surašytas įgaliojimas jos vyrui, taip pat lietuvių kalba dar 2023 m. sausio 3 d. pareiškėja buvo sudariusi ir Automobilio panaudos sutartį, nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad Pareiškėja bylai reikšmingu laiku visiškai nemokėjo lietuvių kalbos ir negalėjo susipažinti su jai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Institucijos siųstų procesinių dokumentų turiniu.

Pareiškėjos Atstovo skunde taip pat nurodoma, kad N. I. vyras, nemokėdamas lietuvių kalbos, suprato, kad gauti procesiniai dokumentai yra dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, dėl kurio jam paskirta bauda, kurią sumokant būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos ROIK numerį, todėl jis ir sumokėjo paskirtą baudą. Šioje vietoje teismui nėra iki galo aišku, kaip Pareiškėjos vyras, visiškai nemokėdamas lietuvių kalbos, iš Institucijos gautų procesinių dokumentų galėjo suprasti: 1) kad apskritai yra padarytas administracinis, už kurį paskirta administracinė nuobauda – bauda; 2) administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes; 3) kad, baudą sumokant, būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos ROIK numerį. Tuo tarpu, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad, mokant baudą, būtina nurodyti ir įmokos kodą (1001). Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas neturi objektyvaus pagrindo spręsti, kad Pareiškėjos vyras visiškai nemokėjo lietuvių kalbos, tuo tarpu, tai, kad jis neįsitikinęs procesiniuose dokumentuose pateiktos informacijos turiniu ir nepasidomėjęs, už kokį konkrečiai administracinį nusižengimą ir kam paskirta administracinė nuobauda – bauda, sumoka ją, vertintinas kaip neatsakingas ir aplaidus.

Taip pat Pareiškėjos Atstovo skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytą administracinį nusižengimą padarė jos vyras, kuris ir sumokėjo už tai paskirtą administracinę nuobaudą – baudą. Tuo tarpu, Pareiškėja savo automobiliu nesinaudoja, kadangi su šiuo automobiliu važinėja jos vyras, kuris ne kartą jau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuojant N. I. nuosavybes teise priklausantį automobilį.

Teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas nėra numatęs pareigos atlikti mokėjimą tik pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir tik iš savo banko sąskaitos. N. I. yra susituokusi su savo vyru ir su juo kartu gyvena, jie laikytini šeima, dėl to, vien tai, kad baudą sumokėjo Pareiškėjos vyras, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent jis ir padarė administracinį nusižengimą. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad Pareiškėjos vyras kitose administracinių nusižengimų bylose ne kartą yra trauktas administracinėn atsakomybėn su N. I. nuosavybes teise priklausančiu automobiliu, kadangi kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai. Be to, nors Pareiškėjos Atstovo skunde yra nurodoma, kad automobiliu BMW Seria 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. I. visiškai nesinaudoja, kita vertus, iš minėtų AB „Regitra“ duomenų nustatyta, kad šis automobilis nuosavybės teise priklauso būtent jai nuo 2022 m. birželio 29 d. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, kodėl šis automobilis negalėjo būti registruotas Pareiškėjos vyro vardu, jei ši juo visiškai nesinaudoja. Tokiu atveju padaromi administraciniai nusižengimai iš karto būtų registruojami jos vyrui, kuris, pasak Pareiškėjos Atstovo, nuolat ir vairuoja minėtą transporto priemonę.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kiekvienas atsakingas transporto priemonės savininkas, duodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį naudotis kitam asmeniui, turi žinoti ir suvokti, jog šis asmuo, vairuodamas transporto priemonę, gali padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip atsiranda rizika, kad administracinės nuobaudos gali būti skiriamos nuosavybės teise priklausančio automobilio savininkui. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad N. I. per paskutinius trejus metus itin daug kartų buvo bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, be kita ko, vairuojant ir automobilį BMW Seria 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarimai, kuriais skirtos administracinės nuobaudos, nėra panaikinti. Šios aplinkybės ne tik paneigia Pareiškėjos Atstovo skunde nurodytą teiginį, kad N. I. nesinaudoja automobiliu BMW Seria 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir patvirtina, kad ji yra ne kartą gavusi analogiškus procesinius dokumentus dėl tokio pobūdžio administracinių nusižengimų, už kuriuos paskirtas baudas yra sumokėjusi. Vadinasi, nagrinėjamu atveju elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gautas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo nėra atsitikinimo pobūdžio procesiniai dokumentai, su kuriais Pareiškėja susidūrė pirmą kartą ir negalėjo suprasti šių dokumentų reikšmės ir paskirties.

Akivaizdu, kad dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25270560268, jau nuo 2025 m. balandžio 17 d. N. I. turėjo visas galimybes sužinoti apie jai priimtą nepalankų procesinį sprendimą ir nevykdyti jo (nemokėti siūlomos sumokėti baudos). Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju administracinis nurodymas buvo įvykdytas sumokėjus siūlomą 30 Eur baudą savo noru, kaip tai reglamentuojama ANK 669 straipsnyje. Pagal ANK 610 straipsnio 4 dalį, administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Asmeniui, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju sumokėjus paskirtą baudą administracinis nurodymas laikomas įvykdytu ir administracinio nusižengimo teisena pasibaigė.

ANK 660 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (ANK 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas Institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Nustatyta, jog Pareiškėjos Atstovas tik 2025 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą Institucijai, be kita ko, dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK 25270560268 atnaujinimo, t. y. praleidęs šešių mėnesių terminą ANK 660 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgus į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Pareiškėjos Atstovo skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo tenkinti teismui pateiktą skundą ir panaikinti Institucijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti bylą išnagrinėjus N. I. atstovo advokato G. B. prašymą administracinio nusižengimo byloje ROIK 25270560268. Pažymėtina, jog šioje byloje nebuvo nustatyta jokių paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, tuo labiau atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Tokios išvados nepaneigia teismui pateiktame skunde išdėstyti Pareiškėjos Atstovo argumentai, tuo tarpu, vien tik skundžiamame Institucijos sprendime tikslios, ANK 661 straipsnyje įtvirtintos formuluotės nepateikimas savaime nereiškia esminio proceso pažeidimo, dėl kurio turėtų būti naikinamas skundžiamas sprendimas ir perduoti klausimą nagrinėti institucijai iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 661 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. I. atstovo advokato G. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios specialistės R. G. 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti bylą išnagrinėjus N. I. atstovo advokato G. B. prašymą administracinio nusižengimo byloje ROIK 25270560268.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.