Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant pareiškėjui E. S., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims I. K., R. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K., R. S. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo – nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai. Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (CPK 246 str., 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas E. S. yra V. S. ir R. S. sūnus (27-28 b. l.). Pareiškėjo tėvas V. S. turėjo dukterį I. K. ir sūnų V. S., kuris mirė 2001-02-27 (27 b. l.). V. S. ir R. S. nuo 1976-02-02 iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Kartu su tėvais tuo pačiu adresu gyveno ir pareiškėjas, tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos pažymos (8, 21, 22 b. l.). Pareiškėjo tėvui V. S. nuosavybės teise priklausė butas bei ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) Kaune (45-45 b. l.). R. S. neturėjo jos vardu registruoto nekilnojamojo turto (14 b. l.). V. S. mirė 2002-04-01 (25 b. l.). Po palikėjo mirties Kauno miesto 1-me notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (18 b. l.). Pareiškėjo motina R. S. mirė 2003-11-20 (26 b. l.). Po palikėjos mirties Kauno miesto 1-me notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (18 b. l.).

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).

Dėl V. S. palikimo

Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjo paaiškinimų, matyti, jog pareiškėjo motina R. S. su savo sutuoktiniu, pareiškėjo tėvu, V. S. iki jo mirties gyveno kartu (duomenys neskelbtini) Kaune, o po jo mirties ne tik liko gyventi tame pačiame bute, bet ir priėmė sutuoktinio palikimą aktyviais veiksmais – valdė kaip savininkė nekilnojamąjį turtą, vykdė su juo susijusias prievoles. Pareiškėjas patvirtino, jog jis bei kiti tėvo vaikai ir anūkai į tėvo V. S. turtą nepretendavo, tuo neprieštaraudami, kad visas turtas liktų R. S. vienai.

Pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotą įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisyklę faktas pripažįstamas įrodytu, jeigu byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikras faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-421/2008).

Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad R. S. per įstatymo nustatytą terminą priėmė sutuoktinio V. S. palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir elgdamasi su visu palikėjo turtu kaip savininkė (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Dėl R. S. palikimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad E. S. nuo 1976 m. gyveno kartu su tėvais iki jų mirties tame pačiame bute, (duomenys neskelbtini) Kaune. Po V. S. mirties, pareiškėjo motina R. S. iš karto priėmė tėvo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Mirus pareiškėjo motinai, jis laiku nesikreipė į notarą dėl užsitęsusios ligos, bet priėmė motinos palikimą aktyviais veiksmais – ėmė faktiškai naudotis palikėjos turtu ir elgėsi su visu turtu kaip savininkas, kadangi darė name remontą, mokėjo mokesčius ir rūpinosi turtu kaip savo.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad pareiškėjas E. S. po savo motinos R. S. mirties 2003-11-20 per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą.

Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai (CK 5.50 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str., 448 str. 1 d.).

Kadangi CPK 80 str. nustato, kad už kiekvieną pareikštą reikalavimą yra mokamas žyminis mokestis valstybei, o pareiškėjas prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, tačiau yra sumokėjęs valstybei tik už vieną, todėl iš pareiškėjo valstybei priteistinas 144,00 Lt žyminis mokestis už antrą reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 str., 307 str., 444 str. 2 d. 9 p., 445 str., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2002-04-01, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2003-11-20, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Turintys juridinę reikšmę faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio valstybei (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į teismo raštinę, 115 kab.)).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.