- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- I3-869-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02956-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- BĮ Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. 2D-10824 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo viešinimo procedūrų“ pateikto atsakymo (toliau – Raštas) dalį „Dėl supažindinimo su bendrojo plano keitimo sprendiniais terminų“; 2) įpareigoti Inspekciją iš esmės išnagrinėti visus tris pareiškėjo pateiktus skundus (2020 m. sausio 31 d., 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. gegužės 11 d.) bei atsakyti į juose nurodytą konkretų pažeidimą – apie parengto Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinių viešą susirinkimą, kuris įvyko 2019 m. gruodžio 16 d., pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepraėjus šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytam susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais terminui.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia šiais argumentais:
2.1. Pasak pareiškėjo, skundžiamo Rašto dalis apie parengto Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinių viešą susirinkimą, kuris įvyko 2019 m. gruodžio 16 d., pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nepraėjus šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytam susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais terminui, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų viešojo administravimo principų – įstatymo viršenybės (3 straipsnio 1 punktas) ir išsamumo (3 straipsnio 13 punktas).
2.2. Paaiškino, kad paskutinė susipažinimo diena su parengtais Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniais buvo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 24.00 val. Taip pat ir parengtų Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių viešos ekspozicijos paskutinė diena buvo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 24.00 val., tačiau 2019 m. gruodžio 16 d. 17.00 val. įvyko viešas susirinkimas dėl parengtų Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių. Tai reiškia, kad viešas susirinkimas įvyko dar nepasibaigus nei susipažinimo, nei viešos sprendinių ekspozicijos procedūroms ir nustatytiems terminams. Pasak pareiškėjo, viešas susirinkimas įvyko dar tebevykstant kitoms šio teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūroms: tebevykstant susipažinimui su parengtu savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentu ir parengto savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumento viešai ekspozicijai.
2.3. Taip pat nurodo, kad skundžiamame Rašte padaryta išvada, jog susipažinti su bendrojo plano keitimo sprendiniais buvo skirtas vienas mėnuo, o vieša sprendinių ekspozicija vyko 15 darbo dienų, yra neteisingas, nes tai neatitinka faktinių aplinkybių bei terminų. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punktą susipažinti su parengtais savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo – ne mažiau kaip 15 darbo dienų – viešai ekspozicijai. Pareiškėjo teigimu, viešinant parengto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, Teritorijų planavimo įstatymas yra privalomas.
2.4. Teigia, kad atsakovė skundžiamą Raštą pavadino „Dėl supažindinimo su bendrojo plano keitimo sprendiniais terminų“, tačiau toks pavadinimas, anot pareiškėjo, neatitinka pareiškėjo nurodyto pažeidimo, t. y. skundžiamame Rašte atsakovė pareiškėjui atsakė visai ne į pareiškėjo pažeidimą, o į klausimą (pažeidimą), kurio pareiškėjas net neuždavė. Tai, kad susipažinti su bendrojo plano keitimo sprendiniais buvo skirtas vienas mėnuo, o vieša sprendinių ekspozicija vyko 15 darbo dienų, dar nereiškia, kad visos Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo viešinimo procedūros atliktos, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatytais reikalavimais. Tai konstatuota ir pačiame skundžiamame Rašte.
2.5. Skundžiamame Rašte, pareiškėjo teigimu, padaryta išvada dėl supažindinimo su bendrojo plano keitimo sprendiniais terminų apie visas parengto Klaipėdos bendrojo plano keitimo viešinimo procedūras, kurios buvo atliktos, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatytais reikalavimais, neatitinka tikrovės, nes Rašte padarytas išvadas galimai pagrindžiantis Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punktas nereglamentuoja bendrojo plano keitimo viešinimo procedūrų, o tik nurodo dviejų viešinimo procedūrų terminus, t. y. susipažinti su parengtais savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 15 darbo dienų – viešai ekspozicijai. Teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras („viešinimo procedūras“) reglamentuoja ne Rašte nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punktas, o visas Teritorijų planavimo įstatymo šeštas skirsnis – „Teritorijų planavimo viešumas“.
2.6. Pabrėžia, kad parengto savivaldybės lygmens Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių viešo svarstymas (2019 m. gruodžio 16 d. įvykęs susirinkimas) neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie imperatyviai nurodo, jog viešas svarstymas yra organizuojamas parengus savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, praėjus šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytam susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais terminui.
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Dėl Rašto dalies „Dėl supažindinimo su bendrojo plano keitimo sprendiniais terminų“ paaiškino, kad pagal Rašte nurodytą laikotarpį, skirtą visuomenei susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., darytina išvada, kad susipažinti su Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniais visuomenė galėjo ilgiau nei vieną mėnesį (vieną mėnesį ir vieną dieną), kaip tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Skundžiamo Rašto dalimi pareiškėjui konkrečiai paaiškinta, kad visuomenei susipažinti su Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniais laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o ne, kaip pareiškėjas nurodė skunde, nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad 15 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 25 d., nes tą dieną jau buvo atliekami viešinimo veiksmai. Taigi vieša sprendinių ekspozicija, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. truko 16 darbo dienų, t. y. ilgiau nei 15 darbo dienų, kaip ir numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Taigi jokie terminai pažeisti nebuvo.
3.1.1. Inspekcija pareiškėjui pateikė informaciją, atitinkančią Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkto teisinį reglamentavimą, t. y. nurodė, kad susipažinti su Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniais visuomenė galėjo vieną mėnesį, o vieša sprendinių ekspozicija vyko ilgiau nei 15 darbo dienų, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Inspekcija nurodė neteisingus viešinimo ir viešos ekspozicijos terminus, yra nepagrįsti.
3.1.2. Taip pat pažymi, kad Inspekcija koncentruotai atsakė dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių keitimo viešinimo procedūrų, pateikė konkrečius duomenis, nurodė konkrečius terminus ir datas, kurie atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir pateikė išvadą, kad Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo viešinimo procedūros atliktos teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. laikantis Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatytų reikalavimų.
3.2. Dėl pareiškėjo teiginių, kad vieša sprendinių ekspozicija vyko iki 2019 m. gruodžio 16 d. vidurnakčio (iki 24.00 val.) nurodo, kad pareiškėjui, kaip ir visai visuomenei, buvo žinoma, kad vieša sprendinių ekspozicija vyko nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. darbo dienomis nuo 9.00 iki 17.00 val. Klaipėdos miesto savivaldybės pastato (Liepų g. 11, Klaipėda) I a. Šis skelbimas buvo viešai prieinamas interneto svetainėje www.klaipeda.lt ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS) (www.tpdris.lt). Visuomenė su Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniais viešoje ekspozicijoje galėjo susipažinti viešuose skelbimuose (kurie buvo prieinami visiems asmenims) nurodytomis valandomis, t. y. darbo dienomis, nuo 9.00 iki 17.00 val.). Viešinimas vyko 1 dieną ilgiau, nei buvo numatyta teisės aktuose, minėtuose skelbimuose apie viešinimą buvo nurodyta ir tai, kada tiksliai vyks viešas susirinkimas, todėl visuomenei ši informacija buvo aiškiai pateikta ir žinoma, todėl teigti, kad pažeistos viešinimo procedūros, minimos pareiškėjo, nėra jokio teisinio pagrindo.
3.3. Tvirtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, t. y. susipažinti su Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniais, dalyvauti viešame svarstyme. Viešo svarstymo metu pareiškėjas pateikė pasiūlymus, taigi pareiškėjas dalyvavo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinių viešo svarstymo susirinkime.
3.4. Taip pat mano, kad šiuo atveju, net panaikinus Inspekcijos Rašto dalį „Dėl supažindinimo su bendrojo plano keitimo sprendiniais terminų“, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis šiuo atveju nepasikeistų. Pareiškėjas skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų, įrodančių, kad Inspekcijos skundžiamo Rašto dalis daro įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai.
3.5. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo pateiktus skundus nepagrįstas, nes jis nenurodo jokių papildomų argumentų, kodėl Inspekcija turėtų iš naujo išnagrinėti jo teiktus skundus.
3.6. Teismo posėdyje atsakovės atstovės su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. skunde dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano (toliau – Klaipėdos BP) keitimo viešinimo procedūrų nurodė, kad Klaipėdos BP keitimo viešas susirinkimas įvyko 2019 m. gruodžio 16 d., pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dar nepraėjus Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnyje nustatytam susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais terminui (2019 m. lapkričio 25 d.–2019 m. gruodžio 16 d.). Taip pat nurodė, kad visuomenės susipažinimui su parengtu Klaipėdos BP keitimo projektu skirtas laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. yra gerokai trumpesnis nei vienas mėnuo, todėl akivaizdžiai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų.
4.2. Pareiškėjas Inspekcijai 2020 m. kovo 24 d. skunde taip pat buvo pakartotinai išdėstęs analogišką prašymą dėl įvykusio viešo susirinkimo, nepraėjus Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnyje nustatytam susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais terminui.
4.3. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. skunde išdėstė prašymą atlikti Klaipėdos BP keitimo viešinimo proceso procedūrų (Inspekcijos pateiktų privalomųjų nurodymų vykdymas, jų tvarka ir terminai) atitikties teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams tikrinimą.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Rašto dalies „Dėl supažindinimo su BP keitimo sprendiniais terminų“, kurioje atsakovė pareiškėjui pateikė atsakymą dėl susipažinimo su BP keitimo sprendiniais. Pareiškėjas, ginčydamas minėtą Rašto dalį, teigia, kad susipažinti su BP keitimo sprendiniais buvo skirtas vienas mėnuo, o vieša sprendinių ekspozicija vyko 15 darbo dienų, yra klaidingas ir neatitinka tikrovės. Tuo tarpu, pasak atsakovės, nagrinėjamu atveju Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti terminai pažeisti nebuvo.
6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 35 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad visuomenei susipažinti su parengtais savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 15 darbo dienų – viešai ekspozicijai.
Įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad planavimo organizatoriai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos interneto svetainėje. Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar jos dalies teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje.
Įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešas svarstymas yra organizuojamas parengus savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, praėjus šio Įstatymo 35 straipsnyje nustatytam susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais terminui.
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad Viešinimo stadijos metu, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atliktas teritorijų planavimo dokumento viešas pristatymas ir konsultavimosi arba viešo svarstymo procedūros.
Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, IV skyrius reglamentuoja savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešinimą. Viešinimo procedūros metu galiojusios Nuostatų redakcijos 18 punkte numatyta, kad planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimus dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo ar keitimo pradžios, planavimo tikslų, taip pat planavimo darbų programą <...> skelbia šių institucijų buveinėse, interneto svetainėse, seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentose ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Kartu nurodoma, kam ir kokiu adresu visuomenė gali teikti pasiūlymus, taip pat pateikiami planavimo organizatoriaus, teritorijų planavimo dokumento rengėjo adresai ir telefonų numeriai, elektroninio pašto ir interneto svetainės adresai. Nuostatų 20.1 papunktis numato, kad Nuostatų 18 punkte nurodytose visuomenės informavimo priemonėse skelbia visuomenei informaciją apie galimybes susipažinti su teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, nurodo viešos ekspozicijos ir viešo svarstymo vietą ir laiką, pasiūlymų priėmimo tvarką; skelbime taip pat nurodomi planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo adresai ir telefonų numeriai, elektroninio pašto ir interneto svetainės adresai. Nuostatų 21 punkte numatyta, jog pasibaigus susipažinimo su teritorijų planavimo dokumento sprendiniais laikui, planavimo organizatorius parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, juos iliustruojančią medžiagą, informaciją apie gautus pasiūlymus ir SPAV ataskaitą (jeigu SPAV atliktas nustatyta tvarka) pristato visuomenei per viešą svarstymą Nuostatų 35–39 punktuose nustatyta tvarka.
7. Byloje nustatyta, kad TPDRIS ir savivaldybės interneto svetainėje paskelbta tokio turinio informacija apie parengtų BP keitimo sprendinių viešo svarstymo procedūras: „Supažindinimo tvarka: visuomenė gali susipažinti su Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo konkretizuotais sprendiniais nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. savivaldybės interneto svetainės www.klaipeda.lt skilties „Teritorijų planavimas” puslapiuose „Planavimo viešumas”, „Bendrojo plano keitimas” ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt ). Vieša sprendinių ekspozicija vyks nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės pastato (adresu: Liepų g. 11, Klaipėda) I a. skelbimų lentoje, su sprendinių aiškinamojo rašto dokumentacija minėtu laikotarpiu bus galima susipažinti 116 kab. Nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. kiekvieną penktadienį nuo 13 iki 14 val. 113 kabinete (Liepų g. 11, Klaipėda) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja M. Č.-A. konsultuoja bendrojo plano keitimo sprendinių konkretizavimo klausimais. Viešas susirinkimas, kurio metu bus viešai supažindinta su bendrojo plano keitimo sprendiniais įvyks 2019 m. gruodžio 16 d. 17:00 val., Klaipėdos miesto savivaldybės III a. posėdžių salėje (adresu: Liepų g. 11, Klaipėda). Kviečiame dalyvauti suinteresuotus visuomenės atstovus. Pasiūlymų teikimas: pasiūlymus dėl bendrojo plano galima pateikti iki 2019 m. gruodžio 16 d. viešo susirinkimo pabaigos. Pasiūlymai raštu teikiami planavimo organizatoriui, adresu: Liepų g. 11, Klaipėda ir (ar) el. paštu: planavimas@klaipeda.lt ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS).“. Taigi akivaizdu, kad tokio turinio informacija, kuri buvo pateikta tiek interneto svetainėje www.klaipeda.lt ir TPDRIS (www.tpdris.lt), yra pakankamai aiški ir suprantama, jog visuomenė su konkretizuotais Klaipėdos BP keitimo sprendiniais galėjo susipažinti nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. darbo dienomis nuo 9.00 iki 17.00 val., o vieša sprendinių ekspozicija vyko nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Visuomenė su Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendiniais viešoje ekspozicijoje galėjo susipažinti viešuose skelbimuose (kurie buvo prieinami visiems asmenims) nurodytomis valandomis, t. y. darbo dienomis, nuo 9.00 iki 17.00 val.). Pagal pateiktą informaciją Inspekcija pagrįstai rėmėsi Rašte nurodytais teisės aktais ir darė išvadą, kad susipažinti su BP keitimo sprendiniais buvo skirtas vienas mėnuo, o vieša sprendinių ekspozicija vyko 15 darbo dienų. Inspekcija skundžiamoje Rašto dalyje pareiškėjui nurodė, kad Klaipėdos BP keitimo viešinimo procedūros atliktos vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatytais reikalavimais, t. y. visuomenė su konkretizuotais Klaipėdos BP keitimo sprendiniais galėjo susipažinti 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., vieša sprendinių ekspozicija vyko nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Taigi pareiškėjo skundo argumentas, kad skundžiamame Rašte padaryta išvada, jog susipažinti su bendrojo plano keitimo sprendiniais buvo skirtas vienas mėnuo, o vieša sprendinių ekspozicija vyko 15 darbo dienų, yra neteisingas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo teigimas, kad paskutinė susipažinimo diena su parengtais Klaipėdos BP sprendiniais buvo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 24.00 val., o parengtų Klaipėdos BP sprendinių viešos ekspozicijos paskutinė diena buvo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 24.00 val., yra nepagrįstas, nes, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.122 straipsnio 1 dalį, jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau, jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. Šiuo atveju pastebėtina, kad tokia informacija ir buvo pateikta viešuose skelbimuose, nurodant darbo laiką iki 17.00 val. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad Inspekcija neteisingai įvertino, kad Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti terminai nebuvo pažeisti.
8.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad minėtų Administracinių bylų teisenos įstatymo teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartą pabrėžęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o, skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2018 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018). LVAT taip pat praktikoje pripažįstama, jog teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdu (žr. pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017).
8.2. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kokias konkrečias pasekmes jam sukelia Raštas. Teismo vertinimu, nesant aiškiai nurodytų kilusių ir / ar kilsiančių teisinių pasekmių Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu teismui nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimą. Be to, pastebėtina, kad Klaipėdos BP keitimo sprendinių 2019 m. gruodžio 16 d. vykusio viešo svarstymo metu pareiškėjas dalyvavo ir pateikė žodinius pasiūlymus, kritikavo BP, jo priimti negalima, kad tokie sprendiniai miesto ateičiai netinkami (2019 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinių viešo svarstymo susirinkimo protokolas Nr. ADM1-489). Taigi iš esmės dalyvaudamas Klaipėdos BP keitimo sprendinių viešo svarstymo susirinkime ir teikdamas siūlymus, pareiškėjas aktyviai naudojosi savo teisėmis ir tokiu būdu jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. O pareiškėjo argumentas, jog atsakovė skundžiamą Raštą pavadino „Dėl supažindinimo su bendrojo plano keitimo sprendiniais terminų“, tačiau toks pavadinimas, anot pareiškėjo, neatitinka pareiškėjo nurodyto pažeidimo, niekaip nedaro skundžiamo Rašto neteisėtu ir nepagrįstu ir dėl to naikintinu.
8.3. Tuo pačiu pastebėtina, kad pačiame Rašte (skundžiamoje jo dalyje) nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės pareiškėjui. Teismas, įvertinęs skundžiamo Rašto dalies turinį, daro išvadą, kad Raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, jį panaikinus iš esmės pareiškėjo teisinė padėtis niekaip nepasikeičia. Rašte (jo dalyje) pareiškėjui buvo aiškiai atsakyta į jo pateiktą klausimą dėl galimai pažeistų terminų, numatytų Įstatymo 35 straipsnyje. Iš Rašto turinio spręstina, kad atsakovė suteikė informaciją, o iš pateikto atsakymo teismas daro išvadą, kad tokia informacija pareiškėjui laikytina pakankama ir aiški (suprantama).
8.4. Įvertinęs skundžiamo Rašto (jo dalies) turinį, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavęs pareiškėjo argumentus, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjo skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad jis iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes.
8.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Tai reiškia, kad skundo nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo skundo turiniu, kurių institucija, nagrinėjanti skundą, privalo laikytis ir pateikti atsakymą į prašymą ne siauresnės apimties nei pateikto skundo turinys.
8.6. Šiuo atveju Inspekcija pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo skundus, reagavo į juose išdėstytas aplinkybes - įvertino BP viešinimo procedūras, Rašte pateikė savo vertinimą, atsakė į pareiškėjo skunduose keltus klausimus. Šiuo atveju ginčas dėl BP nevyksta, nėra skundžiama aktas, kuriuo patvirtintas BP. Tai, kad pareiškėjo pozicija dėl viešinimo procedūros nesutampa su Inspekcijos pozicija, nėra pagrindas naikinti Raštą. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
9. Netenkinus pareiškėjo skundo pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę iš naujo atsakyti į pareiškėjo pateiktus skundus (2020 m. sausio 31 d., 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. gegužės 11 d.) bei atsakyti į juose nurodytą konkretų pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.